gintautas strolys

Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie tvarumo svarbą. Tvarumas tapo mūsų kasdienybės dalimi, o frazės kaip „tvarus gyvenimo būdas“, „tvarios paslaugos“ ir net „tvaresnis imunitetas“ skamba iš kiekvieno kampo. Tik ar visa tai iš tikrųjų yra prasminga, ar tai tik nauja mada, kurios laikomės be tikro supratimo apie jos reikšmę? Mano nuomone, tvarumas, kaip ir daugelis kitų tendencijų, yra tik dar viena trumpalaikė mada, kurios visi aklai laikosi nė nesuprasdami tikrosios reikšmės.

Išmintis nuo seniausių laikų laikoma neatsiejamu gyvenimo kokybės elementu. Ji ne tik padeda mums priimti teisingus sprendimus, bet ir suteikia ramybę bei įžvalgą įvairių gyvenimo situacijų metu. Visais laikais išmintis buvo vertinama kaip tiesioginis gyvenimo patirties, žinių ir įgūdžių įsisavinimas. Ir šiandien jos vaidmuo vis dar išlieka svarbus, nors daugelis vadovaujasi išskirtinai tik protu.

Verslo savininkai, akcininkai ir direktoriai, kolektyvų formuotojai, didesnės atsakomybės ir įsipareigojimų turintys žmonės dažnai patenka į spąstus, kai bando išlaikyti savo komandas laimingas ir produktyvias. Tai gerbtina pastanga, tačiau kartais jie pamiršta vieną svarbų dalyką: jūs neprivalote „susideginti“, kad sušildytumėte kitus. Ši mintis atspindi verslo pasaulio realijas, kur verslininkui dažnai tenka aukoti savo vidinę ramybę vardan kitų.

Dažnai rašau apie žmonių prigimtį per gamtos išminties prizmę, kad geriau atskleisčiau mūsų skirtingumą. Šiandien viską pateiksiu dar paprasčiau ir leisiu pažvelgti į gamtos išmintį per išskirtinio šuns – Haskio – prizmę. Haskis – išskirtinė šuns veislė, kurios prigimtines savybes reikia įvertinti atsižvelgiant į jos istoriją ir evoliuciją.

Žmonių talentai atskleidžiami, o ne išdresuojami. Dažnai girdime istorijas apie talentus, kurie, atrodo, atsirado iš niekur, bet iš tiesų kiekvieno talento užuomazga slypi gilumoje, individualioje prigimtyje ir atskleidžiant tai tinkamu laiku, tačiau talento auginimas reikalauja ne tik laiko, bet ir laisvės jam atsiskleisti. Talentas – tai unikali asmeninė savybė, kurią turime arba neturime nuo gimimo.

O kiek gi mes išsinešame į kapus? Ar tai bus šis krovinys pilnas aukso ir brangenybių, ar tik kelios nuotraukos ir atsiminimai? Nepaisant amžių senumo posakio, kad „su savimi nieko neišsineši“, mes vis tiek stengiamės susikrauti kuo didesnį turtą, tarsi tai būtų kelionė į amžinybę su visais patogumais. Aš pats esu kaltas, todėl ir rašau, kai ateina mintys į galvą. Nė vienas iš mūsų neišsineš nieko materialaus į kapus.

Liaudies išmintis byloja: „būkim biedni, bet teisingi“. Šis posakis primena, kad dažnai teisingumas reikalauja net materialinės aukos. Tai verčia mus rinktis tarp moralinių principų ir gerovės. Ar tikrai turime rinktis tarp šių dviejų vertybių? Ar negalime siekti turtingumo ir išminties kartu, atsisakydami būti „biedni”, bet neprarasdami teisingumo? Teisingumo samprata yra itin plati ir daugialypė.

Įsivaizduokite, kad galite skaityti žmones kaip atverstą knygą, tik veido bruožai ir kūno linijos yra raidės ir žodžiai. Tai nėra fantastika – tai sudėtingas algoritmas, kuriame kiekvienas faktas kartais prieštarauja kitam, ir turite nuspręsti, kuris kurį papildo. Kiekvienas žmogus turi savo unikalų pasakojimą, kurį galima perskaityti per jo išvaizdą, elgesį ir kūno kalbą, panašiai kaip skaitant knygą su daugybe sluoksnių ir paslėptų prasmių, parašytų tarp eilučių.

Šį kartą kalbėsiu apie man labai patinkančią temą – žodžius. Didžiausia problema, kuri tęsiasi amžinai, yra tai, kad žmonės dažnai nesupranta vieni kitų, nors ir naudoja tą pačią kalbą, nes turi skirtingus žodynus. Dėl šios nesupratimo kultūros nesusikalba politikai, kaimynai, bendradarbiai ir net artimiausi žmonės, poros. Nesugebėjimas susikalbėti gali sukelti karus, skyrybas ir kitas socialines problemas.

Verslo seminarai ir motyvacijos renginiai, pasižymintys euforija, gali būti lyginami su kokaino poveikiu: jie suteikia momentinę euforiją, didelį energijos kiekį ir stiprų pasitikėjimo savimi jausmą. Charizmatiški „verslo pastorai“, kaip ir sektų lyderiai, turėdami stiprų emocinį poveikį, gali paskatinti jausmų bei motyvacijos bangas, kurios didina dopamino lygį.

Šiandienos visuomenė su nuleista galva tapo simboliu, atspindinčiu ne tik mūsų priklausomybę nuo technologijų, bet ir šiuolaikinį paklusnumą. Nuleista galva, kaip gestas, senovėje buvo laikomas paklusnumo ženklu, tačiau dabar ji vis dažniau susijusi su žmonių įsipareigojimais skaitmeniniam pasauliui. Ši pozicija atspindi pasyvumą ir nesugebėjimą atsitraukti nuo nuolatinio informacijos srauto, kurį teikia įrenginiai mūsų delnuose.

Mažos dalies žmonių noras palikti pėdsaką pasaulyje yra gamtiškai natūralus; lyg jie turėtų retą, tačiau ypatingą geną, skatinantį nuolat kurti ir veikti. Šie asmenys dažnai daugumos vadinami „nenormaliais“, nes jie natūraliai gyvena už bendrosios normos ribų, tarsi atėję iš kitos realybės, kad įgyvendintų savo viso gyvenimo misiją. Įsivaizduokite, kaip jiems jaustis, kai net valstybės remiama psichologija jų nesupranta ir pravardžiuoja nenormaliais.

Sveiki, mano vardas Gintautas. Esu asmeninis mentorius. Ši savaitė buvo ypač gausi konsultacijų. Norėčiau pasidalinti su jumis keletu minčių, kurios išryškėjo vienoje iš konsultacijų metu.  Daugelis jūsų susiduria su panašiais iššūkiais ir klausimais, todėl tikiu, kad šios mintys gali būti naudingos ne tik mano klientui, tačiau ir jums.

Atėjo laikas parašyti apie tai, kokią galią turi artimesnis žmonių bendravimas ir jų kalba. Yra žmonių, iš kurių nieko gero neišgirsite. Tačiau taip pat yra tokių, kurių kalbos galėtumėte klausytis dieną ir naktį, nes jie kalba išmintingai. Jei dar esate ir dosnūs klausytojai, tai yra tiesiog tobula. Taigi, pagalvokite, kuriai kategorijai priklausote Jūs. Bet dabar ne apie tai.

Sako, kad nešlifuotas deimantas yra pats gražiausias, bet ar tai reiškia, kad nereikia stengtis savęs tobulinti? KOKS ESI TOKS! Jeigu nelavinsi savo minčių, kalbos, netobulėsi, taip ir nepasirodysi gyvenime visu gražumu. Gyvename pasaulyje, kur taip besielgiantis atrodo kaip beprotis, kažkoks keistas ar tiesiog neišprusęs žmogus. Priešiškumas dar niekam nepadėjo. Taigi, kas gyvenime svarbu bendraujant tarp žmonių? Ogi viskas. Absoliučiai viskas. Nėra tokio dalyko, kuris būtų nesvarbus.

Šiuolaikinėje technologijų eroje mes esame apsupti programų ir įrenginių, kurie buvo sukurti vienam pagrindiniam tikslui – padėti mums atsiminti. Nuo išmaniųjų telefonų iki socialinių tinklų, nuo „Google“ paieškos iki išmaniųjų namų įrenginių – viskas yra suprojektuota, kad palengvintų mūsų atminties naštą. Mes gyvename amžiuje, kuriame bet kokia informacija yra pasiekiama paieškos mygtuko paspaudimu, ir, kur nuolat esame skatinami įrašyti, išsaugoti bei archyvuoti mūsų gyvenimo akimirkas.

Atmintis ir jos klaidos – tai mūsų gyvenimo siužetų rašytoja, kuri kartais mums primena seną gerą filmą, o kartais – prastai surežisuotą spektaklį, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka dėmesio trūkumas. Kas gi mes būtume be tų nuostabių akimirkų, kai ieškome raktų, kurie visą laiką buvo mūsų rankoje, ar kai pamirštame vardą, kurį žinome, nuo pat vaikystės? Atrodo, kad kartais mūsų smegenys turi savo nuomonę apie tai, ką verta išsaugoti, o ką – „perjungti“ kaip nuobodų televizijos kanalą.

Paradoksas, bet žmonės – su ribotomis žiniomis arba mažiau išsilavinę – gali patirti geresnius gydymo rezultatus nei labiau išsilavinę ar stipriau informuoti asmenys. Vienas iš svarbiausių veiksnių čia – papildomas placebo efektas, kuris yra labai galingas gydymo komponentas. Placebo efektas apibrėžiamas kaip teigiamas poveikis sveikatai, atsirandantis ne dėl veikliosios gydymo medžiagos, bet dėl paciento tikėjimo gydymo veiksmingumu.

Miestelyje, kuris slėpėsi tarp žaliuojančių kalnų, gyveno du nuomonės formuotojai. Vienas buvo žinomas kaip Protingas – jis buvo logikos ir analitinio mąstymo meistras. Jo namai buvo pilni knygų apie mokslą, matematiką ir filosofiją. Jis tikėjo, kad kiekvieną problemą galima išspręsti naudojant logiką ir matematinius skaičiavimus. Kita vertus, Išmintingas buvo visiška Protingo priešingybė. Jis buvo žmogus, kuris vadovavosi išlavinta intuicija, patirtimi ir gyvenimo išmintimi.

Kodėl žinant, kad kiekvieno mūsų smegenys yra tokios pat unikalios kaip pirštų atspaudai, mokykloje vis dar diktatoriškai taikomas vienodas mokymo(si) modelis? Tas pats vadovėlis, tos pačios užduotys – visiems. Tai primena bandymą įspausti visų formų pėdas į vienodo dydžio batus ir tikėtis, kad jie tiks visiems. Akivaizdu, kad tai neįmanoma, nes kiekvieno žmogaus mokymosi poreikiai ir gebėjimai skiriasi.

Šiame pasaulyje, kuriame gyvename, kiekviena gyvybės forma atlieka savitą vaidmenį, sukdama gamtos ratą, nesibaigiantį ir amžinai kintantį. Tačiau žmogus – šios ekosistemos dalis, kurios egzistencija visuomet kėlė daug klausimų ir prieštaringų nuomonių. Žmogus – gyvūnas, tačiau vienu metu siekia išsiskirti, lyg būtų kažkas daugiau. Taip prasideda trumpa pažintis su žmogaus esme, išryškinant jo gyvūniškumą, unikalumą bei amžiną konfliktą tarp gamtos ir kultūros.

Įsivaizduokite pasaulį, kuriame gyvenimas yra tarsi „gliancinis“ žurnalas, o kiekvienas puslapis – tai diena iš gyvenimo. Čia, paviršutiniškų žmonių karalystėje, gyvenimas tvyro tarp spalvingų, bet trumpalaikių antraščių ir nuolat keičiamų socialinių medijų statusų.

Įsivaizduokite sceną: esate sporto salėje, apsupti raumeningų atletų. Jūsų akys nukreiptos į pakeltą 300 kg štangą, po kuria reikia atsigulti ir pasistengti tik išlaikyti – ir tu čempionas. Jūs gyvenime nesate kėlę 20 kg, bet šiandien, impulso pagauti, nusprendėte, kad pats metas išbandyti. Pajudinote… ir jus ji prispaudė amžiams. Šis momentas, tarsi gyvenimo loterijos bilietas, kur tikėjotės, kad jis atneš laimę, bet neįvertinote tikrosios šio laimėjimo svorio reikšmės.

Garsiai nuskambėjo mažametės pagrobimo Kaune istorija. Pagrobimu įtariamas Gediminas Filipavičius plačiai aptarinėjamas viešoje erdvėje, tad mentorius, žmonių nuskaitymo sistemos „Human Puzzle“ autorius Gintautas Strolys išanalizavo ir pateikė įdomių faktų apie G. Filipavičiaus asmenines savybes.

Šiandien skelbiamas tekstas, kurį ilgai atidėliojau, ir kuris ilgą laiką buvo nepabaigtas. Tai yra tekstas, kuris, nors ir ilgai atidėliotas, visada užėmė ypatingą vietą mano mintyse. Jis laukė tinkamo momento, kada galiausiai būtų imtas ir tinkamai papildytas bei ištobulintas. Tačiau šią savaitę nusprendžiau, kad pakanka delsti, ir štai jis čia… Ši tikra istorija įvyko 2022 m. vasarą Kaune. Ir tekstą parašiau tuo metu, tik tada dar nežinojau, kaip jį pavadinti.

Pasiekėme naują civilizacijos etapą – socialinių tinklų teismų erą, kurioje kiekvienas, turintis prieigą prie interneto, gali tapti teisėju, prokuroru ar bent jau neprašytu pseudo liudytoju. Šiame kontekste klaviatūra ir vaizdo kamera tampa galingiausiais ginklais, o išlikęs populiarus požiūris: „Mano kaimynė matė, vadinasi, žinau!“ kelia klausimą apie objektyvią tikrovę ir patikimumą šiose situacijose.

Priežastis, kodėl reikia vadovauti išmintingai yra paprasta – jūs juk nenorite būti nekenčiamas. Išmintingas vadovavimas prasideda nuo savo komandos pažinimo. Galite samdyti koučerius visai komandai arba tiesiog pats pradėti studijuoti senąją išmintį, kad geriau suprastumėte save ir savo komandos žmones. Šeimininko pozicijoje juk esate atsakingi už visą organizaciją, ir jūsų sprendimai turi ilgalaikį poveikį.

Svarstymai apie tai, kas yra „normalu“, yra visuotinai žmogiški ir labai svarbūs. Kiekvienas iš mūsų kartais susimąsto, ar atitinkame tam tikrus visuomenės nustatytus standartus ir šių dienų normas. Svarbu atsiminti, kad net psichologijoje vadinamasis „normalumas“ yra labai subjektyvus terminas, ir tai, kas viename krašte laikoma normaliu, kitoje klimato zonoje gali atrodyti visai kitaip. Absoliučios psichologijos nėra, yra tik skirtingų šalių išmintys.

Ar esate kada pagalvoję, kodėl žodis „pažeminimas“ įkrautas tokiu stipriu emociniu svoriu? Kas mus verčia vartoti šį terminą, ir kaip jis susijęs su priešingybėmis – aukštinimu ir žeminimu? Svarstymas apie žodžio „pažemintas“ prasmę, atveria diskusiją apie hierarchiją – visuotinę ir amžiną žmogaus sąlygą. Pažeminimas ir paaukštinimas tampa reikšmingi tiems, kurių mąstymas yra stipriai hierarchinis.

  Graikų kalboje „Charizma“ (χάρισμα – khárisma) reiškia ypatingą Dievo malonę, dovaną, kurią, atrodo, mes visi, būdami dievo kūriniai, esame gavę. Tai dovana, kurią mes galime tobulinti – šlifuoti kaip deimantą, kad jis taptų briliantu, spindinčiu ryškiau nei bet koks kitas akmuo. Bet jeigu manote, kad dar negavote šios graikiškos dovanos, nenusiminkite! Jūs ją turite. Tik reikia pasikapstyti giliau. Charizma – tai unikalus reiškinys.

Nors žemė nėra plokščia, atrodo, kad žmonių pasaulis plokštėja ir siaurėja. Ši tendencija kelia nerimą, nes atspindi mūsų gebėjimų ribotumą. Taigi, leiskite pasidalinti įžvalgomis apie keturis skirtingus mąstymo būdus: plokščiąjį, erdvinį, sferinį ir linijinį. Šie mąstymo būdai yra kaip įvairiapusė prizmė, kurią reikia suprasti ir įvertinti tinkamai. Plokščiasis mąstymas yra ganėtinai paprastas, be gilių perspektyvų.

Jeigu skaitote tekstą, vadinasi, Jums pavyko ištrūkti iš rutinos gniaužtų. Puiku! O dabar pakalbėkime apie Rojų. Visi svajoja apie Rojų, nes pragaras nevilioja! Atskleisiu Jums paslaptį – tokio dalyko kaip Rojus nėra. Tiksliau tariant, jeigu jis ir atsiranda, tai neilgam. Nes nėra tokio Rojaus, kurio žmogus nesunaikintų arba kuris nesunaikintų žmogaus. Esame patys kalti, tiksliau kalta daugumos mūsų prigimtis. Na, ir ačiū Dievui.

Kiekvienam savo greitis ir savas gyvenimo tempas. Tačiau ar esate kada susimąstę, kokiu greičiu „važiuojate“ per gyvenimą? O ar pastebite, kad grįžti prie lėto gyvenimo tempo itin sunku? Sunku ne tik dėl pernelyg stipriai spaudžiamo greičio pedalo, bet ir dėl išsivysčiusios priklausomybės nuo adrenalino ir dopamino. Užuot išvažiavę iš greitkelio, kad aplankytume įvairius miestus, skuodžiame toliau.

Kas yra žodis? Klausimas paprastas, bet ar tikrai? Apie tai šįkart ir pakalbėsiu, nes žodžiai mus lydėjo, lydi ir visada lydės. Tema svarbi ir dėl to, kad žmonės nesusikalba, nors kalba ta pačia kalba, o blogiausia – nesusikalba net patys su savimi. Kadangi tema itin plati, parašysiu apie tai ir vėlesniuose tekstuose.

Ar Jūs – socialinių tinklų dinozauras? Pasaulis jau pasikeitė negrįžtamai. Dabar už vieną eilutę teksto – tūkstančiai eurų. Sutiksite su tuo ar ne, tokia šiandienos realybė socialiniuose tinkluose. Dauguma žmonių „persikraustė“ į socialinius tinklus, ten ieško ne tik draugų, bet ir prekių, paslaugų. Stebint jų pasirinkimus yra akivaizdu, kad turėti vien elektroninę parduotuvę ar „pliką“ veiklos puslapį = neturėti nieko.

Šiandien, kai vieni kitų gyvenimus matome net asmeniškai nebendraudami, įsigyti ,,heiterių“ (angl. hate – žmogus, kuris tavęs nemėgsta ir kritikuoja) yra lengviau nei lengva. Įžeidinėjimų ir ,,šmaikščių pašaipų“ kasdienybėje kiekis yra toks milžiniškas, kad puolamiems jau trūko kantrybė.

Turbūt ne vienas mūsų yra svajojęs apie prabangą. Daugelis apie ją svajoja kaip apie jiems nepasiekiamą dalyką. Tačiau kas iš tiesų yra ta prabanga? Kaip ją galima pasiekti? Žodynuose ieškodami žodžio „prabanga” reikšmės pamatysite tokius žodžius: tai materialinių patogumų gausa, perteklius arba, kitaip sakant, tai yra asmeninis komfortas.  Vos pora amžių atgal prabanga galėjo mėgautis tik kilmingieji asmenys. Tai perduodami iš kartos į kartą.

Trečiadienio vidurdienį Pafoso oro uoste (Kipras) kilo netikėtas darbuotojų streikas. Kilęs chaosas tūkstančiams keliautojų sugriovė atostogų planus, kadangi dauguma žmonių tapo įkalinti lėktuvuose. Tarp jų pateko ir kaunietis mentorius Gintautas Strolys su šeima. Vyras teigia, kad kilęs streikas sugriovė jų šeimos atostogų planus. Dabar vyras įspėja kitus keliautojus. Užsienio žiniasklaidoje teigiama, kad Pafoso oro uoste streiką paskelbė antžeminio aptarnavimo darbuotojai.

Pagalvokime apie padirbinių rūšis. Kai kalbame apie žodį „padirbinys“, imame naudoti ir žodį „originalas“. Šis žodis visada yra tarsi satelitas, kai kalbame apie padirbinius. Padirbinių eroje, kurioje dabar gyvename, maistas, su savo dabartiniais ingredientais, skiriasi nuo tikro maisto.

Nustebsite, tačiau gyvenime esu sutikęs itin mažai žmonių, kurie žino tikrąją žodžio talentas reikšmę. Patikėkite, mano aplinkoje daug sėkmingų ir išmintingų, o dalis jų ir itin talentingi, bet neįtarė kodėl jie tokie. Dalis linkę nuvertinti savo sugebėjimus ir nelaikyti tai talentu.. Rašau šia tema, nes kaip ir daugelis atsakymų taip ir šis slypi paviršiuje. Aplinkui tiek daug gaišta laiką besigilinančių „intelektualų” ir nepastebi, kad viskas taip paprasta.

Dalis išradėjų, globalia prasme, yra tokie pavadinkime „patys sau išradėjai“. Labiau įsigilinus į jų išradimus, galime pastebėti, kad jie patys yra seniai ant jų paslydę ir visi jų išradimai galiausiai yra skirti tik mažam žmonių ratui – galima sakyti patiems sau. Ypatingai daug tokių išradėjų yra psichologijoje. Šioje nišoje apskritai daug išradimų, kurie tik patvirtina, kad žmonės yra skirtingi ir daugiau nieko.

Niekad nemaniau, kad frazė „kenčiančiam dangus“‚ bus tokia aktuali dar neišėjus anapilin. Ar pastebėjote, kad dabar net ir apsimetus silpnu, tau bandoma sudaryti rojų? Stipriausiai bliaunantis valdo avis  Šiandien visos mažumos, visi silpnieji yra privilegijuoti. Natūralu: mokesčius turi mokėti stipriausi, o silpniausi gauna išmokas. Juk net ir per pandemiją pagalbos žymiai daugiau gauna tie, kurie yra ne būtinai silpni, bet tie, kurie moka parodyti savo silpnumą.

Milijonai metų evoliucijos, tarp kitų paukščių, mūsų faunai padovanojo „nuostabų“ paukštį – GEGUTĘ. Gegutės, dėl savo elgesio ypatumų, gamtoje yra pripažintos parazitiniais paukščiais. Matote, kiaušinius jos deda į kitų paukščių lizdus, ir, iš esmės, neblogai gyvena panaudojant svetimą ir sąžiningą kitų paukščių darbą.

Laisvė reiškia, kad būtent mes patys esame savo sprendimų autoriai. Žinoma, mums visuomet įtaką, nesvarbu gerą ar blogą, daro įvairūs žmonės ar aplinkybės, bet visada sprendimą priimame mes. Tik ar tikrai visi nori tos taip vadinamos laisvės? Ar visi mes vienodai suprantame tą laimę ir ar mes siekiame vienodos gyvenimo kokybės? Laisvė – tai galimybė nevaržomai elgtis bei veikti, savo nuožiūra priimti sprendimus, bet tuo pačiu tai ir didžiulė atsakomybė, kurios toli gražu nori ne visi.

Nepatikėsite, o ir nereikia, kad patikėtumėte, bet manęs realiai keli žmonės prašė parašyti šia tema. Tiesą sakant, ir pats mėgstu rašyti aštriomis temom, tad dabar, rašydamas apie veganus, manau – bus aštru. Tie, kurie norėjo mane apmėtyti pomidorais, atsiminkite, kad aš pats, metus laiko savotiškai eksperimentavau ir buvau laikinasis vegetaras. Nevalgiau mėsos ir tame laikotarpyje atradau tik vieną gėrį – lazaniją su špinatais. Ji tokia nuostabi, kad dar dabar prašau žmonos ją pagaminti.

Ar jums teko pajusti tą neapibrėžtumo jausmą, kai sena jau netinka, netaikoma, o naujo dar nėra arba naudotis juo nemoki? Viskas. Senelio patarimai jau neveikia? Darbas žmogų nustojo puošti? Mes turime tokią naują situaciją, kai didžiausias darbdavys yra pati valstybė. Mokėdama pinigus už nedarbą, išmokomis, pašalpomis, dotacijomis.

Visų mūsų gyvenimas prasideda standartizuotai. Rašau mūsų visų, neatsižvelgiant į išimtis, kurios visada yra. Gimdymo namai, laikas su mama, laikas darželyje, laikas mokykloje, keli ar keliolika būrelių, vakarai ir savaitgaliai su tėvais, su seneliais ir, žinoma, nepamirškime laiko su draugais, kaimynais.  Tuomet nepastebimai priartėja egzaminai, o tada – laisvė – tu susiformavęs.

Galimybė pasigrožėti įspūdingais mineralais, pagal unikalią techniką kurtais paveikslais ir pabendrauti su prancūzų mokslininku, vienu iš išskirtinį poveikį turinčios kosmetikos bendraautoriumi Jean – Claude Bozou – tokiais reginiais bei naujomis pažintimis buvo palepinti svečiai, atvykę į pirmosios Lietuvoje „Gemology“ kosmetikos parduotuvės bei oligoterapijos studijos Kaune atidarymą.

Realiame gyvenime sunkiai sutariu su tais, kurie nori visko paviršutiniškai ir kuriems viską aiškinti reikia papunkčiui. Neturiu laiko ir tiems, kur visko nori  primityviai. Todėl nemėgstu rašyti bendrinių instrukcijų, kurios tinka visiems. Šiame tekste nerasite instrukcijos, kaip būtent jūsų gyvenime turėtų būti. Savo šaltinius, per daug metų, radau pats ir daugelis jų buvo parašyti būtent senąja išminties kalba – tarp eilučių ir alegorijomis.