Ogi viskas. Absoliučiai viskas. Nėra tokio dalyko, kuris būtų nesvarbus. Reikia suprasti ir suvokti, kad mes esame visuma skirtingų žmonių. Todėl taip ir būna, kad vieniems sekasi bendrauti su vienais, kitiems su kitais. Atsiranda susiskirstymai, nesutapimai, piktumai, erzelis, nesusikalbėjimai šeimoje, darbe. Tai tik įrodo, kad svarbu – viskas.
Sako, norint, kad užsimegztų draugystė, žmonės turi pabendrauti kokybiškai du šimtus valandų. Na, o ar tapsite draugais, priklauso nuo to ar jūs pritampate. O dar svarbiau – ar vienas kitą papildote per tas (mažiausiai) du šimtus valandų. Anatomiškai šnekant, bendraujame ne mes, o mūsų smegenys. Bendraujame ne tik žodžiais, bet ir naudojant kitus jutiminius organus: ausis, akis, uoslę, netgi visą odą. Yra manančių, kad smegenyse yra hipokampas, kurio pagalba bendraujame mintimis. Pavyzdžiui, jei vienas žmogus pagalvoja apie kitą, o šis tuo metu skambina galvojančiam ar atvirkščiai.
Žodžiai
Pradžiai apie kalbą. Jūs nustebsite, kad skirtingiems žmonėms rezonuoja skirtingi žodžiai ir pabendravus valandą tarp draugų, žodžiai įstrigs ne visiems, o tik tiems, kuriems jūsų žodžiai surezonavo. Vienam patinka žodžiai „esmė/prasmė“, kitam „gražu/negražu“. Visi iš pokalbio išsineša tai, kas atitinka jų suvokimą. Galite nustebti, kad tai gali net neatitikti to, ką jūs norėjote pasakyti. Iš to ir kyla didieji konfliktai. Ne veltui sakoma, kad visi girdi skirtingai.
Daug metų vystau projektą „MENTORIUS“, socialiniame tinkle „Facebook“. Ten dedu nuolat mano tobulinamus, šlifuojamus, skirtingus žodžius įvairių prigimčių žmonėms. Vieniems rezonuoja vieni žodžiai, kitiems patinka kiti, dar kitiems – treti, o kai kam ir tie, ir tie. Bet niekada nebus taip, kuriems patiks viskas. Vieniems patinka perkeltinės mintys, kitiems, kai kalbate kažką palikdami tarp eilučių, o kitus tai kaip tik erzina. Tai ypatingai priklauso nuo aplinkos, kurioje Jūs kalbate ir ką tuo norite pasiekti.
Labai svarbu ir koks žmogus kalba. Bet kuris kalbėtojas turi tiek asmenines, tiek ir balso vibracijas, todėl kiekvienas žodžius išgirstame skirtingai. Į vienus reaguojame su pagarba, kiti išprovokuoja pašaipas į save. Todėl pabrėžiu, viskas yra svarbu. Tačiau plačiau papasakoju tiems, kas mane pažįsta.
Akys nemeluoja
Pakalbėkime apie bendravimą akimis. Tik nepamirškite, kad šis organas tampriai sujungtas su tomis pačiomis smegenimis. Neatsižvelgti į tai būtų itin kvaila, nors yra tokių, kurie vis dar mano ir kalba kitaip.
Pavyzdžiui, jeigu tu nešioji marškinėlius ir džinsus pas darbdavį, kuris nešioja kostiumą ir nori kažką įrodyti, pagalvok, gal persirengus gausi kiek daugiau? O jeigu dirbi pas žmogų, kuriam nesvarbu kaip atrodai, o esi atsakingas už pardavimus, susirask tą, kuris įvertins tave tinkamiau.
Drabužis yra stiprus bendravimo įrankis. O įrankius nebūtinai turi įsigyti iš savų lėšų. Juk staliui darbo rūbus nuperka, suvirintojui darbo rūbus nuperka, o darbuotojui, kuris atsakingas už sėkmingus pardavimų sandorius, irgi klausimas kas turi apmokėti drabužius? Pabrėžiu, tik tiems, kurie bendrauja su klientais.
Kalba akims
Beje, sėkmingi drabužiai nėra skirti vien darbui. Sėkmių juk būna įvairių. Moteriška sėkmė tarp vyrų, mergiška sėkmė tarp vaikinų, vyro sėkmė tarp moterų, vaikino sėkmė tarp merginų. Visais gyvenimo periodais sėkmė tarp priešingos lyties turi skirtingas aprangas. Čia kaip žvejyboje, kokią blizgę naudoji, tą ir gaudai, o jų nėra universalių.
Ir kalbant apie drabužius, tikrai nebūtina rengtis išskirtinai. Tiesiog drabužis yra įrankis, kad greičiau pasiektume konkrečius tikslus. Žinoma, atsiras išimčių, kuriems apranga niekaip neprisidėjo prie sėkmės gyvenime. Bet visgi drabužiai – galinga kalba. Ir tie, kas jos išmoko, greičiau pasiekė sėkmę. Aišku, ir vėl kažkas sakys nesąmonė! Ir jis bus teisus, nes jis pats yra ta išmintis!
Paviršutiniškumas spaudoje – žudo
Na gerai, pasidalinsiu dar kai kuo. Yra tokių, kuriems psichologai priskiria Aspergerio sindromą. Visiems šiems žmonėms drabužiai tikrai nesvarbu, kaip nesvarbu turintiems ir autizmo spektro sutrikimą, taip pat nesvarbu ir tiems, kuriems nebuvo paaiškinta prasmė ir šios kalbos esmė.
Galiu pasidalinti pavyzdžiais. Markas Zuckerbergas. Na jam tikrai nesvarbu drabužiai, apskritai jo estetu nepavadinsi. Bet net neabejoju, kad jo komandoje visada yra žmonių, kurie atsakingi už neverbalinę kalbą. Ir jeigu jums nėra svarbu, kaip jūs atrodote, tai galiu garantuoti, kad šalia yra žmonių, kurie daro tai už jus.
Jeigu man prikišite Styvą Jobsą ir sakysite, kad jam nusispjauti kokiais drabužiais rengtis, įmeskite į Google paiešką jo vardą su prierašu ,,young“. Pamatysite daug vaizdų, kur jis su kostiumu, su kaklaraiščiu. Būtent taip jis rengėsi, kai augino kompaniją. Yra daug tokių, kurie susikoncentravę išskirtinai viename ir visa kita buvo nusispjauti. Bet mes dabar kalbame ne apie išimtis, mes kalbame apie tai, kokiu būti naudinga TAU. Nes skaitai tu, o aš rašau tau. Ir nenoriu dalinti abstrakčių patarimų, nes konkrečiai tau NE VISI TINKA.
Žmonės, kurie turi išskirtinai daug skirtingų veiklų, turi didelį, labai didelį pasirinkimą ,,įrankių“ savo spintoje. Ir lygiai taip pat kaip įrankiai, taip ir drabužiai turi savo našumo koeficientą.
Mada ir drabužiai
Žodis „mada“ man tik žodžio „populiaru“ sinonimas. Klausimas – populiaru KUR? Ir kai jums pasakys „madinga“, visada paklauskite – „Tarp kokių žmonių?“.
Mada drabužiams tik kenkia. Popsinė mada neegzistuoja ten, kur uždirbami didžiausi pinigai – ten svarbus STILIUS. Ir aišku, jūs prikišite, kad mados pramonėje uždirbama krūvos jų. Taip, bet tai labiau išimtis nei taisyklė. Sakyčiau, pinigai tai – forma, kuri mėgsta uniformą. Kas uniforma mados pardavėjai, tas bus nesuprantama kitoje veikloje.
Sunku patikėti, bet žmogus, kuris turi išlavintą protą, dažnu atveju turi ir nemokėjimą to proto įpakuoti, kalbėti akimis, save pateikti. Kartais užtenka pusmečio, kad viskas pasikeistų. Turiu jau šimtus asmeninių patirčių. Žinau pavyzdžius, kuriais remdamasis visa tai rašau. Kaip ne kaip, tačiau jau dvidešimt metų parenku audinius mados namams, prekių ženklams ir žinomoms ir stiprioms asmenybėms, kurios nenori savęs viešinti. Žinau, ką šneku, tik primenu, kad jūs visi tai perskaitę išsinešite skirtingas, tik jums būdingas mintis.
Jei būčiau tai parašęs prieš penkmetį, tikėtina, kad būčiau parinkęs kitus žodžius. Net kai rašysiu už metų, tikėtina, kad bus jau kitaip. Ir ne todėl, kad keičiasi taisyklės, tiesiog niekas nestovi vietoje. Plėsis asmeninis žodynas, akiratis, daugės žinių, tikėtina, ir atsiras daugiau išminties.
Nenorėkite, kad viename straipsnyje sutilptų visos perskaitytos knygos ir platus sukauptų žinių bagažas. Tiesiog suvokite, kad visi esame skirtingi. O tame slypi ir didysis džiaugsmas, ir liūdesys. Kitam straipsnyje, tikėtina, pakalbėsime apie kvepalus, fluidus, sėkmės kvapą ir dar kitas subtilybes. O kas norite to greičiau – vis tiek teks palaukti.
