gimstamumas

Anksčiau daugiau vaikų gimdavo pavasarį. Tačiau pastaruoju metu daugiau vaikų pasaulį išvysta vasaromis. Su kuo tai susiję? Teorijų yra daug, tačiau paprasto paaiškinimo mokslininkai kol kas neatranda. Mat šiuo atveju gali veikti ne tik kultūriniai ar gamtiniai reiškiniai, bet ir toks dalykas, kaip klimato kaita.

Pasaulyje dėl koronaviruso paskelbus pandemiją, o daugelyje šalių įvedus karantiną, demografai svarsto, ar metų pabaigoje sulauksime reikšmingo gimstamumo padidėjimo. Tiesa, nuomonės šiuo klausimu išsiskiria – izoliacija namuose gali ne tik paskatinti gimstamumą, bet ir skyrybų skaičių.

Vienas vaiko pinigų iniciatorių, valstietis Tomas Tomilinas, dar 2017 metų pabaigoje tvirtino, kad išmokos tėvams prisidės prie gimstamumo Lietuvoje didėjimo. Deja, realybė, bent kol kas, atrodo niūresnė, nes per dvejus metus, kol išmokami vaiko pinigai, teigiamų demografinių pokyčių nepastebėta. Maža to, ir tėvai, ir demografai tvirtina, kad išmokos tėvams nepaskatins jų susilaukti daugiau vaikų.

Kol vienos Lietuvos savivaldybės džiaugiasi gyventojų prieaugiu ir noriai į gimtinę grįžtančiais emigrantais, kitoms tenka rimtai susirūpinti, kodėl didesnė jų gyventojų dalis miršta, nei gimsta arba išvyksta, bet ne atvyksta. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokių pokyčių ketina imtis dvi labiausiai nukraujuojančios Lietuvos savivaldybės – Ignalinos rajonas ir Pagėgiai. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kasmet skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Pagal naujausius Europos statistikos biuro skaičiavimus, Lietuva pernai prarado daugiausia gyventojų, tačiau skelbiama, kad ekonominė situacija šalyje gerėja. Ekonomistas teigia, kad vien ekonominių paskatų padidinti gyventojų skaičių gali nepakakti. Eurostato duomenimis, gyventojų skaičius per 2017 metus padidėjo 19–oje Europos Sąjungos šalių. O sumažėjo – devyniose. Daugiausiai naujų gyventojų skaičiavo Malta, Liuksemburgas, Švedija, Airija ir Kipras.

Lietuviams susilaukiant vis mažiau vaikų, parlamentarai ieško būdų, kaip šalyje paskatinti gimstamumą. Štai vienas jų – gerokai mažinti PVM kūdikių maistui. Tačiau tokie pasiūlymai sulaukė visuomenės pašaipos – esą pritaikius šią lengvatą, kūdikiams skirtu maistu ims misti visa Lietuva. Viename sostinės parke ramiai bevaikštinėjantys Indrė ir Mindaugas jau keturis mėnesius sūpuoja savo dvynukus – Elzę ir Jurgį.

Kol valdžia giriasi kylančia ekonomika, šalies mokslininkai Lietuvai prognozuoja tikrą demografinės krizės apogėjų. Esą jau šiemet Lietuvoje gims mažiausiai kūdikių per pastaruosius 60 metų. Ir kasmet situacija tik dramatiškai blogės. Mokslininkai aiškina, kad dėl to kalta rekordinė emigracija. Be to, ir pačios lietuvės gimdyti ryžtasi vis vėliau ir vis mažiau vaikų. 31–ų Sandrai medikai žadėjo sūnų. Tačiau į pasaulį atėjo pustrečio kilogramo sverianti Amelija. Dabar ji augina dvi atžalas.

Vyriausybė susirūpino mažu gimstamumu ir ruošia vaikus auginančioms šeimoms mokesčių lengvatas. Tarp siūlymų – mažesnis PVM kūdikių prekėms bei nuolaidos samdantiems auklę. Tėvų atstovai piktinasi, kad tokių priemonių tėvams nauda per menka ir gimstamumo tai esą nepadidins. Štai taip jaukiai įsitaisiusi mamos glėbyje žiovauja vos prieš du mėnesius gimusi Kotryna. Mažylė turi ir brolį, kuris jau paūgėjęs – dvejų metų, tad šiuo metu yra darželyje.

Demografinės problemos apnikusios visą Europą. Senėjančių žmonių daugėja, o jaunų mažėja. Tam įtakos turi ir tai, kad moterys vis vėlina gimdymo amžių. Eurostato duomenis, vidutiniškai pirmojo vaiko moteris Europos Sąjungoje susilaukia, kai jai būna 29 metai. Eurostatas dalinasi naujausia turima statistika, t.y. 2016 metų.

Nors paskutinio 2017 metų mėnesio rezultatai džiuginantys – žmonių iš šalies išvyko mažiau nei atvyko, apskritai žiūrint Lietuva atsiduria tarp šalių, labiausiai kenčiančių nuo gyventojų mažėjimo. Remiantis paskutinėmis tendencijomis apskaičiuota, kaip Lietuva ir likusi Europa atrodys po 32 metų. Labiausiai „nukraujavusi“ šalis 2050 metais – Moldova, netekusi kiek mažiau nei pusė savo gyventojų, o iš karto po jos – Lietuva.

Lietuvoje įsibėgėja demografinė krizė. Prognozuojama, kad kitąmet Lietuvoje gims rekordiškai mažai vaikų. Ekspertai aiškina, kad naujagimių skaičius mažėja ne tik dėl emigruojančių tėvų, bet ir dėl kintančios kultūros. Esą šeimos vaikų susilaukia vėliau, nes pirmiau rūpinasi karjera, finansais ir būstu. Anot ekspertų, norint sustabdyti demografinės krizės traukinį, valdžiai reikia pasirinkti, ar finansiškai labiau padėti jaunoms šeimoms, ar įsivežti darbingų gyventojų iš užsienio.

Naujoji išmokų už vaikus tvarka, mokesčių mokėtojus pavers pašalpų gavėjais. Taip formuojamas išlaikytinio mentalitetas. Abejojama ir tuo, ar kelios dešimtys eurų išties pakeis skurdžiai gyvenančių šeimų kasdienybę. Didesnį gimstamumą šalyje taip pat vargu ar pavyks paskatinti. Tai nutiks nebent tose šeimose, kuriose vaikų susilaukiama tik dėl didesnių išmokų. Manoma, jog tai bus tik dar viena galimybė prieš rinkimus, politikams dalinti pažadus, dėl šių išmokų didinimo.

Kasdien mirgant neramioms žinioms apie išvykstančius lietuvius ir tuštėjančią tėvynę, regis, ši naujiena – turėtų būti džiugi tautiečiams. Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“ prieš kelias savaites paskelbė statistiką apie šiais metais gimusius kūdikius visoje ES. Statistikos viršūnėje puikuojasi Lietuva, keldama ne vienam nuostabą emigracijos mastų akivaizdoje.

Gyventojų mažėjimo problema persekioja visą Europą. Tačiau vienos šalys situaciją sprendžia didesniu gimstamumu, kitos imigrantais. Deja, Lietuvai šios problemos išspręsti nesiseka. „The Economist“ pasidalino Eurostato grafiku, kuriame pavaizduoti populiacijos pokyčiai tūkstančiui gyventojų. Pagal tai išskirtos šalys, kur gyventojų skaičius auga bei, kur mažėja. Tokių yra dešimt. Staigmena ar ne, bet pačioje apačioje atsiduria Lietuva, t.y. čia gyventojų sumažėjo daugiausia.

Naujausi duomenys apie Europos gyventojų gimstamumą parodė vidutinį moterų amžių, kada jos kiekvienoje šalyje susilaukia pirmojo kūdikio. Eurostato duomenys rodo, kad vis dar karūnos laikosi Italija, kurioje moterų amžiaus vidurkis – 30,8 metai, o Makedonijoje šis vidurkis pats mažiausias – moterys ten gimdo jauniausios – 23 metų. Apskritai bendras Europos vidurkis 28,9 metai.

Lietuvos statistikos departamentas atskleidė praeitų metų tendencijas. Ne tik, kad gimstamumas mažėjo, bet ir emigracija didėjo.  Per praėjusius metus nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 39,2 tūkst. (1,4 proc.). Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinė nuolatinių gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis – emigracija. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 849 tūkst. nuolatinių gyventojų, remdamasis išankstiniais duomenimis pranešė departamentas.

Lietuvos banko ekonomistai aptardami šiuos metus neslepia, kad didžiausia problema išlieka demografija – gimstamumas mažėja, emigracija auga. Ir tai yra šalies vidinės problemos, kurios gali paveikti visą ekonomiką. Be to, prognozuojamas ir dar didesnis kainų augimas.  Lietuvos banko prognozėmis, 2017 m. šalies ūkis augs 2,4 proc., taigi sparčiau nei šiemet, tačiau ne tiek daug, kiek prognozuota rudenį. Ekonomikos prognozių mažinimą lemia mažiau augsiantis eksportas ir investicijos.

Su gyventojų mažėjimu kovojančioms Baltijos šalims itin svarbu skatinti gimstamumą. Tačiau kol Latvijoje ir Estijoje tendencijos džiugios, Lietuvoje gimstamumas mažėja. Visose trijose Baltijos šalyse pirmąją šių metų pusę fiksuotas neigiamas gyventojų prieaugis, bet padėtis Estijoje buvo šiek tiek geresnė negu Latvijoje ir Lietuvoje, rodo Latvijos centrinio statistikos biuro duomenys. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2,89 mln., Latvijoje – 1,97 mln., o Estijoje – 1,3 mln. žmonių.

Šakių rajono taryba nusprendė, jog vienkartinė 200 eurų pašalpa iš savivaldybės biudžeto nuo kitų metų gali būti skiriama kiekvienam gimusiam vaikui, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. „Materialinių šeimų problemų 200 eurų neišspręsime. Tai tik simbolinė parama, o gal net ir padėka, išreiškianti pagarbą vaikus gimdančioms moterims, nes joms garbės raštų nereikia, o reikia tiesioginės paramos.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad nuo kitų metų planuojamas didinti neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) turėtų paskatinti gimstamumą ir pagerinti demografinę padėtį šalyje. „Turiu pasakyti, kad mes aiškiai esame priėmę sprendimą didinti žmonių realias pajamas ir ypač didinti pajamas žmonėms, kurių darbo užmokestis santykinai yra mažesnis. Keletą metų jau didinome NPD ir minimalią mėnesinę algą.

Gimstamumas Lietuvoje nuo 2013 metų išaugo 17 proc. – 2015 metais Lietuvoje gimė 31 968 kūdikis. Po 2009 metų ėmęs mažėti gimstamumas, vėl pradėjo augti nuo 2014-ųjų – tokius skaičius galima sieti su atsigavimu po ekonominio sunkmečio, tačiau DnB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka tv3.lt sakė, kad gimstamumo augimą lėmė ne ekonomika.

Pagal santykinį skurdo lygį, penktadalis Lietuvos žmonių skursta, „Žinių radijui“ sakė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo valdybos pirmininkė Skirma Kondratienė. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. beveik pusės visų namų ūkių pragyvenimo šaltinis buvo socialinės išmokos. Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo ribos – 8,3 proc., tarp bedarbių – 62,6 proc., tarp senatvės pensininkų – 22 proc. asmenų.

Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje gimusių vaikų skaičius augo sparčiausiai nuo Nepriklausomybės atkūrimo, o vien liepos mėnesį gimė rekordiškai daug vaikų – 3,3 tūkst. Demografijos specialistė, Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros profesorė Dovilė Krupickaitė tv3.lt sakė, kad didesnį gimstamumą galėjo paskatinti pagerėjusios galimybės leisti vaikus į darželius ir rodomas žymių žmonių, auginančių daugiau vaikų pavyzdys.

Šį rugsėjį mokyklų duris atvėrė kūdikių bumo metais gimę pirmokai – jų į ugdymo įstaigas atžygiavo daugiau nei mokyklas baigė abiturientų. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija nuogąstauja, kad bendras mokinių skaičius mažėja – esą tėvai į užsienį emigruoja su visa šeima - ir mažais vaikais, ir paaugliais. Ekonomistai ramina – emigracijos rykštė plaka silpniau, o gimstamumo mastai didėja. Mokyklos duris šiais metais pravėrė maždaug 29 tūkstančiai pirmokų.

Paveldimumas, amžius, infekcinės ligos, žalingi įpročiai – tai tik dalis priežasčių, dėl kurių moterims didėja tikimybė susilaukti genetinėmis ligomis sergančio kūdikio. Genetinius tyrimus atliekančių gydytojų duomenimis, vien moterų, kurios pastoja būdamos vyresnės nei 35 metų, per dvidešimt metų Lietuvoje padaugėjo beveik 10 proc., o rūkančių nėščiųjų šiuo metu yra šimtai. „Labiausiai nerimauti dėl galimų vaisiaus chromosominių pakitimų ir jo genetinių ligų turėtų vyresnės nėščiosios.

 Klausimas „kaip paskatinti gimstamumą?“ jau kuris laikas sukasi ne tik politikų, bet ir sociologų galvose. Susirūpinusios mamos tikina, kad grąžinus motinystės išmokas į prieškrizinį lygį, demografinė padėtis kaipmat imtų taisytis – esą finansiškai apsirūpinę tėvai pasiryžtų susilaukti ne vieno, o gal net kelių vaikų.

 Valdančiosios partijos siūlys pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl emigracijos mažinimo ir gimstamumo šalyje didinimo. „Yra sutarta, kad kviesime partijas pasirašyti, pirma, žinoma, koalicijos nares, kaip mes mažinsime migraciją ir kaip didinti gimstamumą šalyje, sprendžiant demografines problemas“, - po valdančiosios koalicijos politinės tarybos Seime penktadienį žurnalistams sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Kitais metais vyksiančiuose Seimo rinkimuose Liberalų sąjūdis ketina akcentuoti vidutinio atlyginimo augimo bei gimstamumo problemas, sako partijos vadovas. Partijos tarybos posėdyje pirmininkas Eligijus Masiulis akcentavo, kad Liberalų sąjūdis yra vienintelė politinė jėga, galinti atnešti Lietuvai būtinas permainas. Vėliausiai rudenį Liberalų sąjūdis pristatys savo galimų ministrų komandą, kuri pasiūlys konkrečius sprendimus Lietuvai.

Nors atrodytų vaikai gimsta kiekvieną dieną, tačiau yra tam tikros tendencijos, apibrėžiančios dažnesnį vaikų gimimą tam tikrais mėnesniais ir dienomis. O kada gimėte jūs? Štai populiariausios dienos.

Lietuvos šeimos politika yra orientuota į socialines išmokas, o ne paslaugas, todėl didelio gimstamumo didėjimo tikėtis neverta. LRT.lt kalbintos ekspertės teigia, kad tik visapusiškas saugumas gali ištraukti šalį iš demografinės duobės, o viena jų siūlo įvesti vaiko priežiūros atostogų kvotą vyrams.

Valstybinės antrojo laipsnio pensijos nebus mokamos automatiškai visoms daugiavaikėms motinoms, o tik atitinkančioms įstatymuose numatytus reikalavimus, pabrėžia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Nuo sausio 1 dienos valstybines pensijas galės gauti motinos, pagimdžiusios, išauginusios iki aštuonerių metų ir gerai išauklėjusios penkis ir daugiau vaikų.

Europos pensijų krizė savaime nepraeis. Vyriausybės turi stengtis labiau, o gyventojai – priimti pokyčius. Šiuo metu Europa patiria tarsi sulėtintą sprogimą, kurį sukėlė visų laikų nuspėjamiausia socioekonominė uždelsto veikimo bomba.

 Atsiradus daugiau išteklių, dauguma gyvūnų veda daugiau palikuonių, tačiau žmonių atveju vyksta priešingas procesas. Kodėl? Ir kaip mūsų pasirinkimai paveiks žmonijos ateitį? Gyventojų perteklius, ko gero, yra didžiausias žmonijai kylantis iššūkis. Iki 1800-ųjų metų mūsų skaičius pasiekė 1 milijardą. Dabar žmonių daugiau, nei 7 milijardai ir iki 2085-ųjų šis skaičius taikosi pasiekti 10 milijardų. Nors tai ir kelia problemų, tačiau kartu tai yra mūsų, kaip rūšies, sėkmės liudijimas.

Besitęsiantis kūdikių bumas privertė Britanijos sostinės gyventojų skaičių šauti į neregėtas aukštumas. Per praėjusius metus miestas pasipildė daugiau nei šimtu tūkstančių žmonių. Nacionalinės statistikos biuro duomenimis, praėjusių metų viduryje Londone buvo 8 milijonai 308 tūkstančiai gyventojų. Tai yra 104 tūkstančiais daugiau nei ankstesniaisiais metais – arba maždaug puse tiek, kiek iš viso žmonių gyvena Islingtone ar Richmonde.

Kelmės rajono demografinė, socialinė ir ekonominė situacija yra specifinė: rajone gyvena beveik dvigubai daugiau kaimo gyventojų negu vidutiniškai šalies savivaldybėse, beveik du kartus didesnis ir rajono socialinės pašalpos gavėjų skaičius. Viena didžiausių problemų – netinkama gyvensena. Tokius faktus susitikime su Sveikatos apsaugos ministru Vyteniu Povilu Andriukaičiu, kalbėdama apie sveikatos apsaugą Kelmės rajone, pateikė Bendruomenės sveikatos tarybos pirmininkė Lina Balčiūnienė.

Dėl itin mažo gimstamumo ir ilgėjančios gyvenimo trukmės per ateinančius 50 metų Lietuvoje darbingo amžiaus gyventojų dalis visuomenėje sumažės nuo dabartinių 67 proc. iki 55 procentų. Vyresnių nei 65 metų gyventojų dalis padidės dvigubai – iki 30 procentų. Šis blogėsiantis darbingų ir nedarbingų gyventojų santykis yra labai inertiška tendencija, kurią pakeisti nėra lengva, tačiau įmanoma.

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 543,8 tūkst. vaikų iki 18 metų amžiaus, t. y. kas penktas (18,3 proc.) šalies gyventojas buvo vaikas. Palyginti su 2012 m. pradžia, vaikų skaičius sumažėjo 12,5 tūkst. (2,2 proc.). 2013 m. pradžioje Lietuvoje buvo 279 tūkst. berniukų, kurie sudarė 20,4 procento visų vyrų, ir 264,8 tūkst. mergaičių, kurios sudarė 16,5 procento visų moterų. Berniukų buvo 14,2 tūkst.

 Ekonominė krizė visoje Europoje paveikė gimstamumo rodiklius, rašo CNBC. „Eurostat“ ištyrė gimstamumo pokyčius 31 Europos valstybėje nuo 2008 metų, kuomet prasidėjo pasauliniai ekonomikos sunkumai, ir padarė išvadą, jog daugelyje šalių recesija lemia sumažėjusį gimstamumą. Nuo 2008 iki 2011 metų  gimstamumas Europoje vidutiniškai sumažėjo 3,5 proc., nuo 5,6 mln. iki 5,4 mln. naujagimių.

Koks bus nykstančios lietuvių tautos likimas – neaišku. Statistika rodo dramatišką gimstamumo nuosmukį. Nors daugiausia gimdo jaunos 20-24 metų merginos, tačiau pastarąjį dešimtmetį situacija stipriai pablogėjo. Daugiau kaip trečdalis visų Lietuvos gyventojų yra vaikų turinčios moterys. Paskutinio gyventojų surašymo duomenimis, šalyje gyveno 1 mln. 67 tūkst. motinų. O tai sudaro 75,2 proc. visų 15 metų ir vyresnių moterų. Per visą savo gyvenimą jos buvo pagimdžiusios 2 mln. 211 tūkst.

Rimvydas Ragauskas Kinijoje vyksta tyli demografinė revoliucija, kurios mastas, panašiai kaip ir Kinijos ekonominis augimas, neturi precedento – visuomenė sparčiai senėja, gimstamumas yra vienas žemiausių pasaulyje (nesiekia kartų kaitos ribos). Ši šalis, regis, žengia į demografinį rudenį, kurio keliamiems iššūkiams atremti veikiausiai prireiks nemenkų pastangų.

Standartiniai rodikliai teigia, jog 100 mergaičių tenka apie 105-107 berniukus. Tačiau per keletą dešimtmečių ši nedidelė persvara tapo dar mažesnė. Tokia tendencija būdinga ne visoms šalims – ji ryškiausia JAV, Kanadoje, Danijoje, Japonijoje, Didžiojoje Britanijoje ir keletoje kitų šalių. Ten berniukų, kaip ir iki šiol, gimsta kiek daugiau, nei mergaičių, tačiau šis skirtumas pastebimai tirpsta.

Pastaraisiais metais Japonijoje fiksuojamas gimstamumo mažėjimas ir visuomenės senėjimas. Tai, be abejo, neigiamai atsiliepia šalies finansinei situacijai. Reaguodamas į susidariusią problemą ekonomikos ekspertas Morinaga Takuro siūlo originalų sprendimą. Jo nuomone, reikėtų padvigubinti mokesčius patraukliems vyrams, rašo weirdasianews.com.

Atsirado ženklų, kad krizė pamažu traukiasi iš Panevėžio rajono gyventojų sąmonės. Pernai čia mirė mažiau žmonių, gimė daugiau kūdikių, susituokė gausesnis būrys porų nei užpernai. 2012 metais rajone sumažėjo skyrybų, daugiau vyrų nusistatė tėvystę ir ją įformino. Daugiau tuokėsi, mažiau skyrėsi Rajono Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Palmira Liolienė sako, kad vienintelis dalykas, kuris vis dar liūdina – neigiamas natūralus prieaugis.

Karališkasis pribuvėjų koledžas (KPK) įspėja, kad Anglijai patiriant didžiulį gimstamumo augimą didėja įtampa nacionalinėje sveikatos apsaugos sistemoje (NHS), skelbia BBC. Oficialūs duomenys rodo, kad 2011 metais Anglijoje gimė 688 120 kūdikiai – šis skaičius yra aukščiausias nuo pat 1971 metų. Išankstiniais Nacionalinio statistikos biuro duomenimis praėjusieji 2012 metai taip pat taps rekordiniais. KPK teigia, kad ligoninių personalui sunkiai sekasi susidoroti su didėjančiu darbo krūviu.

Šių metų pradžioje Klaipėdoje gyveno 160 tūkst. žmonių, 1925 m. gyventojų surašymo Klaipėdos krašte duomenimis, Klaipėdos mieste buvo 35 tūkst. 845 gyventojai. Iš jų beveik du trečdalius sudarė vokiečiai, vienas trečdalis – lietuvių, o apie 4 tūkst. – kitų tautybių gyventoj. Minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-metį, Statistikos departamento parengto pranešimo spaudai apie Klaipėdos miestą ir apskritį duomenimis, didžiąją (62 proc.

Sulėtėjus pasaulio ekonomikos augimui vyriausybės ieško nebrangių priemonių šalims gaivinti. Šiuo laikotarpiu jos atkreipia dėmesį į vieną labai paprastą, bet itin veiksmingą ekonomikos paskatą – „demografinius dividendus“. „Demografiniai dividendai“ – tai proga gauti ekonominės naudos iš demografinės kaitos. Kai šalyje pradeda mažėti mirtingumas, kartu su juo krenta ir vaisingumo rodiklis, mat tėvams nebereikia turėti, tarkim, septynių vaikų, kad trys iš jų sugebėtų pasiekti darbingą amžių.

Naujausi statistikos duomenys rodo, kad beveik ketvirtadalis Britanijos naujagimių gimsta imigrantų šeimose, skelbia MailOnline. Praėjusiais metais JK gimė 808 tūkst. kūdikių, iš kurių 196 tūkst. buvo nebritiškos kilmės. Imigrantų vaikai sudaro 24 procentus visų naujagimių. Per pastaruosius 10 metų tokių kūdikių dalis nuolat didėjo. 2001 metais šalyje gyvenančios nebritiškos kilmės motinos pagimdė 15,3 procento visų tais metais gimusių vaikų.

Naujausi duomenys apie Panevėžį pribloškė net prie nuolat besikeičiančių skaičių pripratusius statistikos žinovus. Ko gero, retas panevėžietis galėtų tiksliai atsakyti į klausimą, kiek dabar mieste gyvena žmonių. Nebent iš įpratimo tartų: kiek daugiau nei šimtas tūkstančių. Tačiau apsiriktų. Kirto įprastą ribą Naujausi statistikos duomenys byloja – šimtas tūkstančių Panevėžyje nebegyvena.

Lietuvoje gyventojų skaičius mažėja taip sparčiai, kad netrukus viena populiariausių dainininko Marijono Mikutavičiaus dainų „Trys milijonai“ įgaus baugiai tikrovišką tiesioginę prasmę. Nors neigiamų natūralios gyventojų kaitos rodiklių tempai pastaraisiais metais sumažėjo, tačiau pažvelgus į bendrą demografinį šalies paveikslą matosi, kad situacija negerėja. Lietuva toli gražu nėra vienintelė šalis susidūrusi su gimstamumo problemomis. O labai toli žvalgytis nereikia.