gimstamumas

Lietuvoje mažėja mirštančių – praėjusiais metais mirė 6 tūkstančiais mažiau gyventojų nei 2022 m. Dažniausia mirties priežastimi išlieka širdies ir kraujagyslių ligos – nuo jų mirė daugiau kaip pusė visų mirusiųjų. Medikai teigia, kad mirčių mažėja dėl vykdomos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos. O mažėja ne tik mirtingumas, o ir gimstamumas – nuo 2015 gimusiųjų sumažėjo beveik trečdaliu. Demografai aiškina – žmonės neskuba susilaukti vaikų dėl karo grėsmės, finansų.

Vyriausybės kanceliarija inicijuoja du tyrimus – ilgalaikį socialinį bei gimstamumo ir šeimos. Kaip nurodoma nutarimo projekte, Lietuvos ilgalaikio socialinio tyrimo tikslas – rinkti, analizuoti ir skelbti duomenis apie Lietuvos gyventojų nuomonės, nuostatų ir elgesio pokyčius ilgalaikėje perspektyvoje, leidžiančius atlikti išsamią Lietuvos visuomenės bei jos raidos analizę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sukėlė diskusijų paragindamas savo piliečius darbo pertraukas, pavyzdžiui, pietų ar kavos pertraukėles, išnaudoti lytiniams santykiams – tai dalis drąsios strategijos, kuria siekiama kovoti su mažėjančiu gimstamumu šalyje, skelbia portalas „Hindustan Times“. Kaip rašo „Metro“, šiuo metu Rusijoje vienai moteriai tenka apie 1,5 vaiko, o tai yra gerokai mažiau nei 2,1 vaiko, reikalingo gyventojų skaičiui išlaikyti.

Rusijoje rekordiniu tempu mažėjant gimstamumui valdžios atstovai siūlo imtis „auklėjimo“ ir religingumo skatinimo. Tuo metu pačių rusų apklausa rodo, kad trečdalis prieš metus vaikus planavusių žmonių to atsisakė dėl karo ir nestabilios padėties šalyje. Rusijos Dūmos atstovė Irina Filatova pareiškė, kad gimstamumą šalyje reikia skatinti „netradicinių vertybių“ ir „gyvenimo sau“ idėjų išnaikinimu informacinėje erdvėje.

Rusijos aukštosios ekonomikos mokyklos atlikta apklausa parodė, kad beveik trečdalis (30,6 proc.) rusų nusprendė atidėti vaikų planavimą ar išvis atsisakyti vaikų susilaukimo idėjos dėl karo Ukrainoje, nepasitenkinimo politine valdžia šalyje, finansinių problemų ar emocinės įtampos. Mokslo žurnale „Voprosy ekonomiki“ publikuotuose tyrimo rezultatuose ir komentaruose skelbiama, kad dauguma tų, kurie prieš metus Rusijoje planavo susilaukti vaiko, – 60,2 proc. – pareiškė, kad nekeis savo ketinimų.

Pasaulio gyventojų skaičiaus augimas lėtėja. Tačiau šis mažėjimas nėra vienodas visame pasaulyje – kai kuriose šalyse gyventojų skaičius sparčiai auga, o kitose ima mažėti. Lietuvoje gimstamumo rodiklis sparčiai krenta, skelbia „Newsweek“. Išanalizavus 236 pasaulio šalių ir teritorijų duomenis, nustatyta, kad 40 šalių ir teritorijų gyventojų skaičius mažėja, o kai kuriose iš jų gyventojų skaičius mažėja 1 proc. per metus ar daugiau.

Vis daugiau lietuvių atidėlioja vaikų gimimą – vieni nori pagyventi sau, kiti neįperka brangstančio būsto gausesnei šeimai, treti siekia uždirbti daugiau, kad turėtų iš ko vaiką auginti. Ekonomistai skaičiuoja – užauginti vaiką iki pilnametystės kainuoja nuo 50 iki 100 tūkstančių eurų, priklauso, ar prireiks auklės, privačios mokyklos, brangių stovyklų ir būrelių. Vilnietė Ilona džiaugiasi pirmagimiu Mykolu. Sako, jis nebus vienintelis vaikas šeimoje.

Rusijoje, Karelijos regione, studentėms mokės vienkartinę 100 tūkst. rublių (apie 1,1 tūkst. eurų) išmoką už kiekvieną pagimdytą vaiką. Dėl karo Ukrainoje ir natūralių priežasčių sparčiai mažėjant gyventojų Rusijoje suskubta imtis priemonių, kurios paskatintų gimstamumo augimą. Be piniginių premijų taip pat kalbama apie prezervatyvų atsisakymą ir vaikų sąmoningai nenorinčių susilaukti žmonių pripažinimą ekstremistais.

Remiantis naujausiais turimais duomenimis, 2022 m. gimusių gyvų kūdikių skaičius Europos Sąjungoje pasiekė žemiausią lygį nuo 1960 m. 2022 metais Europos Sąjungoje gimė tik 3,88 mln. kūdikių, ir tai buvo pirmas kartas, kai šis skaičius nukrito žemiau 4 mln. Gimstamumo krizė skaudžiai palietė ir Lietuvą, 2022 m. gimusių gyvų kūdikių skaičius siekė vos 21,8 tūkst. Gimstamumo rodiklis taip pat sumažėjo ir priartėjo prie prieš du dešimtmečius buvusio lygio.

Dėl lietuvių nenoro turėti vaikų gimstamumas per kiek daugiau nei 20 metų sumažėjo 3 kartus. Moterys, pasirinkusios tokį kelią, prašo supratimo, bet dalis žmonių negaili aštrių pastabų. Žinių radijo laidoje „Atviras klausimas“ ekspertas spėja, kad jaunoji karta galimai vaikų neplanuoja ir dėl karo bei klimato kaitos.

Remiantis naujais tyrimais, mažėjantis gimstamumas Jungtinėje Karalystėje artimiausius 80 metų bus priklausomas nuo imigracijos. Iki 2100 m. Didžiojoje Britanijoje ir 198 šalyse gimstamumo rodikliai bus mažesni už tuos, kurie būtini gyventojų skaičiui palaikyti ilgą laiką, teigiama žurnale „The Lancet“ paskelbtame tyrime. Tyrėjai pastebi, kad yra būtina imtis gimstamumą skatinančių priemonių.

Tūkstantmečio kartos (karta, gimusi 1981–1996 m., dar vadinama Y karta) atstovai nesusilaukia tiek daug vaikų, kiek ankstesnės kartos, ir tai gali lemti ateinančio dešimtmečio ekonomikos augimo sulėtėjimą. Tiesa, gimstamumo mažėjimas gali nesutrikdyti kai kurių vaikų neturinčių žmonių, kurie pinigus vietoje vaikų priežiūros leidžia prabangioms atostogoms, prabangiems laivams ir kitoms prabangos prekėms.

Lietuvoje smarkiai mažėja naujagimių skaičius. Pernai gimė vos 20 tūkstančių kūdikių, tai net 2 tūkstančiais mažiau nei užpernai. Kartu pastebima, kad vyresni žmonės dirba vis ilgiau. O bendras gyventojų skaičius Lietuvoje toliau auga. Į šalį sugrįžusių lietuvių ir atvykusių užsieniečių daugiau nei išvykusiųjų.

Liūdnos demografinės tendencijos Lietuvoje. Pirmą kartą šalies istrorijoje naujų pensininkų skaičius šiemet bus didesnis, nei jaunų žmonių, pradedančių dirbti. Senjorus valstybei išlaikyti darosi vis sunkiau, dėl to specialistai turi net kelis pasiūlymus: dirbti ilgiau ir į Lietuvą įsileisti daugiau darbo jėgos iš užsienio.  Ilgiau nei 40 metų išdirbusi marijampolietė Irena pasakojo, kad pensijos jai vos užtenka būtiniausioms išlaidoms padengti.

Remiantis Rusijos Federalinės valstybinės statistikos tarnybos paskelbtais duomenimis, per ateinančius du dešimtmečius Rusijos gyventojų skaičius gali sumažėti daugiau kaip 10 proc. Ši prognozė paremta seniai išsakytu susirūpinimu dėl demografinės krizės Rusijoje, kurios gyventojų skaičius 1994 m. pasiekė aukščiausią tašką – 149 mln. žmonių, tačiau nuo to laiko dabar sumažėjo iki 146 mln.

Nors dauguma sausio pirmąją gimusių kūdikėlių jau namuose, dalis tebelaukia su mamomis išrašymo gimdymo skyriuose. Kalbintos mamos džiaugiasi, kad jų vaikai gimė ypatingą dieną ir draugai neturėtų užmiršti gimtadienio. Tačiau pernykščio gimstamumo statistika ne tokia džiuginanti. Nors gruodžio mėnesio gimimai dar nesuskaičiuoti, palyginus praėjusių metų 11 mėnesių su tuo pačiu laiku 2022 m., gimė 2 tūkst. vaikų mažiau.

Demografinė šalies padėtis – įtempta. Praėjusiais metais šalyje gimė 22068 kūdikiai, kai dar prieš dešimtmetį šis skaičius buvo perkopęs kitą dešimtį ir užregistruoti 30459 gimimai. „Dzūkijos veidas“ pasidomėjo, ar naujagimių mažėja ir Alytaus mieste bei rajone. Rajone daugiau, mieste mažiau Statistikos departamento duomenimis 2022 metais Alytuje įregistruoti 314 kūdikiai, o rajone – 133. 2021 metais šie skaičiai buvo didesni – Alytuje 337, rajone 161 mažylis.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka, susitikimo su Nacionalinės Tarybos pirmininke Natalija Kočanova metu pasipiktino šalies moterimis, kurios „nenori gimdyti“. Abu jie sutiko, kad reikia „įtikinamai pasakoti apie tradicines vertybes“ ir kovoti su „vaikų neturėjimo kultūra“ bei tos pačios lyties asmenų santykiais. Baltarusija nuo 2020-ųjų yra įslaptinusi statistiką šalyje, įskaitant ir gimstamumo.

Lietuvoje gimsta vis mažiau vaikų. Šiemet valstybė artėja prie antirekordo – per metus mūsų šalyje gali gimti mažiau nei 20 tūkstančių kūdikių. Per pirmą 2023-iųjų pusmetį jų gimė mažiau nei 10 tūkstančių. Gimstamumo rodiklius stebintys ekspertai aiškina, kad Lietuvos šeimos keičiasi: joms reikia ne tik vaiko pinigų, bet ir subalansuotų paslaugų tam, kad vaikų auginimas tėvams netaptų per didele našta ir jie galėtų lengvai derinti laisvalaikį, darbą bei vaikų auginimą.

Kinija sensta ir traukiasi. Šalies gyventojų skaičius išaugo nuo 540 milijonų 1949-aisiais iki 1,4 milijardo 2021 metais, tačiau praėjusiais metais jis sumažėjo. Artimiausiais dešimtmečiais Kiniją gali ištikt likusios Rytų Azijos dalies visuomenių likimas, kuriam būdingas mažas gimstamumas, greitas senėjimas ir nuolat mažėjantis gyventojų skaičius. Prognozuojama, kad iki amžiaus vidurio Kinijoje gyvens iki 200 mln. mažiau žmonių nei šiandien.

Nuo žilos senovės suteikti vardą į pasaulį atėjusiam kūdikiui buvo stengiamasi itin atsakingai. Manyta, kad varde užkoduojamas žmogaus charakteris ar netgi visas likimas. Jei vardas dera su jį turinčiojo esybe, tada šiam žmogui gyvenime sekasi – tarsi jis būtų gimęs po laiminga žvaigžde. Jei vardas parinktas netinkamai, tada žmogų lydi nuolatiniai sunkumai. Tuo tikėjo mūsų protėviai.

Rusijai gresia demografinė tragedija. Per pastaruosius trejus metus dėl karo, ligų ir emigracijos šalis prarado apie 2 mln. daugiau gyventojų nei įprastai. 15-mečių Rusijos vaikinų prognozuojama gyvenimo trukmė sumažėjo beveik penkeriais metais, iki tokio pat lygio kaip ir Haityje. 2022-ųjų balandį gimusių rusų skaičius buvo ne didesnis nei Hitlerio okupacijos mėnesiais.

Karas Ukrainoje dar labiau pablogino Rusijos demografinę krizę, kuri prasidėjo dar gerokai prieš įsiveržimą ir COVID-19 pandemiją, skelbiama „The Economist“ tyrime. Dėl siautėjusio koronaviruso, karo Ukrainoje ir masinio jaunų rusų emigravimo Rusija neteko 2 mln. žmonių daugiau negu buvo planuota.

Mažas gimstamumas ir gyventojų senėjimas Japonijoje kelia pavojų visuomenei, pirmadienį pareiškė šalies ministras pirmininkas Fumio Kishida ir pažadėjo spręsti šią problemą įsteigdamas naują vyriausybinę agentūrą. Gimstamumas mažėja daugelyje išsivysčiusių šalių, tačiau, Pasaulio banko duomenimis, Japonijoje ši problema ypač aktuali, nes šalis turi antrą didžiausią 65 metų ir vyresnių žmonių populiacijos dalį pasaulyje. Ją lenkia tik mažytė Monako valstybė.

Latvijoje 2022 metų lapkritį gimė 1 053 kūdikiai ir mėnesio gimstamumo rodiklis buvo mažiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį, parodė išankstiniai nacionalinės statistikos tarnybos duomenys, kurie apibendrinami nuo 1995 metų sausio.

2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 860 tūkst. nuolatinių gyventojų – 54 tūkst. daugiau negu prieš metus, remdamasi išankstiniais duomenimis, praneša Valstybės duomenų agentūra. 2022 m. nuolatinių gyventojų skaičiaus pokyčiui įtakos turėjo dėl didelio karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičiaus padidėjusi teigiama neto tarptautinė migracija – 72,4 tūkst.

Naujųjų pradžioje savivaldybės apžvelgia praėjusius metus. Štai kai kurios iš jų netveria džiaugsmu: pernai padidėjo gimstamumas. O kur vaikų mažiau, ten padaugėjo santuokų, tad, tikėtina, kad ir naujų gyventojų bus daugiau. Kas turėjo įtakos gimstamumo padidėjimui – tiksliai niekas nežino. Kai kurių savivaldybių administracijos nėrėsi iš kailio, kad paskatintų gimdyti. Štai Marijampolėje net afrodiziakai buvo dalijami. Marijampolietis Karolis ant rankų laiko nė paros neturintį sūnelį Adomą.

Praėjusieji metai Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje buvo išskirtiniai – pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus padidėjo gimdymų skaičiaus. Spaudos konferencijos metu klinikos vadovės pareigas laikinai einanti akušerė ginekologė Emilija Bogužienė pasidžiaugė, kad gimė per 50 vaikų daugiau, nei praėjusiais metais.

Tautinių bendrijų atstovų Lietuvoje mažėja dėl emigracijos, menkstančio gimstamumo, tačiau ši tendencija nėra drastiška, sako mokslininkai. Statistikos departamento šią savaitę paskelbtais duomenimis, lyginant 2001 ir 2021 metų surašymų duomenis matyti, jog labiausiai sumažėjo rusų tautybės gyventojų dalis – nuo 6,3 proc. iki 5 procentų. Kiek mažiau traukėsi lenkų dalis – nuo 6,7 proc. iki 6,5 procento. Minėtu laikotarpiu mažėjo ir baltarusių – nuo 1,2 proc. iki 1 proc.

Prezidentas Vladimiras Putinas jau ne vienerius metus bandė pataisyti į priešingą pusę tiksintį šalies demografijos laikrodį, tačiau po jo įsakymo užpulti Ukrainą, Rusija patyrė, ką iš tiesų reiškia staigus gyventojų nuosmukis. Tūkstančiams jau žuvus mūšio lauke, sprendimas į kovą pašaukti dar 300 000 rezerve esančių karių – ir jo sukelta dar didesnė emigracijos banga – sugriovė V. Putino planus jau šiais metais pradėti populiacijos stabilizavimą.

Lietuvoje gimstamumas krenta į naujas žemumas – daugėja moterų, nenorinčių turėti vaikų. Demografai mano, kad planus vaikams lietuviai atidėlioja tiek dėl ekonominio sunkmečio, tiek dėl to, kad daugiau laiko nori skirti sau, karjerai ir kelionėms. Ir tik vėliau ima mąstyti apie šeimos pagausėjimą. Kiti renkasi bevaikystę.

Džiugi žinia Klaipėdos rajone gyvenantiems tėvams. Nuo rugsėjo 1 d. kūdikio susilaukusios šeimos gaus ne tik vienkartinę valstybės išmoką, bet ir Klaipėdos rajono savivaldybės skirtą 300 eurų išmoką, rašoma pranešime spaudai. „Vaiko gimimas dovanoja džiaugsmą ir šūsnį nepakartojamų akimirkų, tačiau drauge išauga ir šeimos finansiniai poreikiai – reikia suruošti naujagimio kraitelį, pasirūpinti įvairiomis priemonėmis.

Prognozuojama, kad lapkričio 15 dieną pasaulio gyventojų skaičius pasieks aštuonis milijardus, skelbiama pirmadienį Jungtinių Tautų paskelbtoje ataskaitoje. Joje taip pat teigiama, kad 2023 metais Indija aplenks Kiniją ir taps daugiausiai gyventojų turinčia pasaulio šalimi.

Mokslininkai teigia, kad gimstamumas Lietuvoje mažėja jau daugiau nei 60 metų. Nors rodikliai buvo kiek pakilę, pastaraisiais metais jie vėl krito. Ekspertų teigimu, prie to daugiausiai prisidėjo koronaviruso pandemija ir karas Ukrainoje – neapibrėžtumą jaučiantys lietuviai atideda sprendimą susilaukti vaikų.

Pernykštis gyventojų ir būsto surašymas rodo, kad Lietuvoje auga gyventojų, gimusių Vakarų Europoje, skaičius, ir mažėja gimusiųjų posovietinėse šalyse, antradienį skelbia Statistikos departamentas. Jo teigimu, 155,6 tūkst. arba 5,5 proc. gyventojų gimė užsienyje, daugiausia – Europos valstybėse. 131,1 tūkst. arba 84,2 proc. visų gimusiųjų užsienyje gimė Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Tai yra daugiau nei dešimtadaliu mažiau nei rodė ankstesnio surašymo duomenys.

Spėlionės, kad per pandemiją užsidarę lietuviai į namus prisikvies gandrų, dužo į šipulius. Gimstamumas pernai buvo mažiausias per 60 metų – nuo pat stebėjimų pradžios. Ir – net perpus mažesnis nei buvo Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kai šalis skendėjo skurde. Jauni žmonės vis labiau nori daryti karjerą, keliauti po pasaulį, pramogauti ir atideda šeimos pagausėjimo planus vyresniam amžiui. Arba išvis atsisako minties turėti vaikų.

Esame įpratę girdėti, kad Lietuvos visuomenė sensta, bet pastaruoju metu gimstamumo rodikliai smuko rekordiškai. Sociologai nerimauja ir pripažįsta, kad tokio menko gimstamumo šalyje nebuvo 60 metų. Norintiems susilaukti vaikų koją pakiša ne tik pandemija, bet ir įvairios socialinės, ekonominės sistemos bėdos. Prognozuojama, kad toks demografinis sukrėtimas visuomenei brangiai kainuos: kai nevyksta natūrali kartų kaita, tenka uždaryti mokyklas ar net ligoninių skyrius.

Pernai Lietuvoje gimė mažiausiai naujagimių per daugiau nei 60 metų, kai renkama tokia statistika, fiksuota ir daugiausiai mirčių per šį laikotarpį, sako Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininkas Daumantas Stumbrys. „Kalbant apie gimstamumą, mes galime akcentuoti, kad tokio mažo bendro gimusių vaikų skaičiaus, kiek renkame demografinę statistiką, nuo 1959 metų, neturėjome. Absoliutus skaičius yra mažiausias“, – BNS pirmadienį sakė mokslininkas.

Vilniuje šiemet gimstamumas, lyginant su pernai, augo, taip pat susituokė daugiau porų, antradienį pranešė Vilniaus savivaldybė. Pasak savivaldybės, iki paskutinės metų savaitės sostinėje gimė 6521 naujagimis, 2020-aisiais jų buvo 6332, 2019-aisiais – 6751.  Kartu su Lietuvos piliečiams užsienyje gimusiais vaikais, šiemet iš viso sostinėje įregistruota 10 330 gimimų. Palyginti 2020 metais registruota 9868, 2019-aisiais – 11 118 naujagimių.

Lietuva ant demografinės prarajos slenksčio. Visuose šalies gimdymo namuose mažėja naujagimių. Šiemet jų beveik tūkstančiu mažiau nei pernai. Anot ekspertų, jaunos poros vis toliau atidėlioja šeimos pagausėjimą: moterys gimdo vis vėliau, dėl to dažnai neišvengia komplikacijų. Nepadeda ir pandemija, kuri esą išgąsdina ir atbaido dalį gyventojų nuo minčių apie gausią šeimą.

Lietuvos demografinė situacija dabar sunki kaip niekada – pernai šalyje gimė vos 25 tūkst. kūdikių. Padėtį dar labiau blogina ir COVID-19 pandemija, kuomet dėl kamuojančios nežinios ir nesaugumo jausmo šeimos nebenori susilaukti vaikų. Medikai nerimauja dėl to, kas laukia ateityje, kadangi Lietuvos gimdyvių amžiaus vidurkis vis auga. 2020 m. Lietuvoje gimė 25 144 kūdikiai. Palyginimui, 2016 m. šalyje gimė 30 623 vaikai.

Gimstamumas per metus sumažėjo dešimtadaliu, ketvirtadaliu išaugo mirčių skaičius, rodo pirmadienį skelbiami Statistikos departamento duomenys. Atsižvelgiant į šio rugsėjo mėnesio demografinius rodiklius, iš viso šalyje gimė 2117 naujagimių, tuo pačiu laikotarpiu prieš metus buvo 2330 gimusiųjų.

Po Kinijoje atlikto visuotinio gyventojų surašymo, Pekinas imasi veiksmų didinti šalies gyventojų skaičių. Naujausi duomenys rodo, kad šalyje gimstamumas mažiausias per daugelį dešimtmečių, tad po daugelio metų valdančioji komunistų partija gyventojams nusprendė leisti turėti tris vaikus. Esą gimstamumui mažėjant tai gali turėti ekonominių pasekmių visam pasauliui. Sprendimas leisti auginti tris vaikus nustebino daugelį kinų.

Pasikeitus vos kelioms kartoms, vyrų gaminamas spermatozoidų skaičius sumažės iki lygio, laikomo nepakankamu vaisingumui. Šią nerimą keliančią hipotezę savo naujoje knygoje „Countdown“ (liet. atvirkštinis laikmatis) aprašė epidemiologė Shanna Swan. Knygoje pateikiama daugybė įrodymų, kad vakaruose gyvenančių vyrų pagaminamas spermatozoidų kiekis per mažiau nei keturis dešimtmečius sumažėjo daugiau nei 50 proc.

Ar COVID-19 sukėlė staigų gimstamumo sumažėjimą? Nors pandemija vis dar tęsiasi ir dulkės dar nespėjo sulėtėti, net keli pranešimai teigia, kad kai kuriose pasaulio šalyse smarkiai sumažėjo gimstamumas. Nors nėra aišku, kiek ši tendencija plėsis ir koks bus jos mastas, atsirado prognozių, kad po pandemijos atsiras valstybių, kurios galimai susidurs su „naujagimių krize“. Praėjus devyniems mėnesiams po karantino paskelbimo, Ispanijoje gimstamumas sumažėjo 22,6 proc.

Koronavoruso pandemija suavė skaudų smūgį Lietuvos gyventojams. Pernai šalyje gimė rekordiškai mažai vaikų, o mirė daugiausiai žmonių nuo Nepriklausomybės laikų. Daugiausia gyventojų neteko Lazdijų, Anykščių ir Ignalinos rajonai. Ekspertai pabrėžia, kad mirčių ir gimimų statistika bus liūdna ir šiais metais, o be valstybės įsikišimo demografinė padėtis Lietuvoje ir toliau blogės. Lazdijų gyventoja Dalė pernai neteko net trijų artimųjų: „Dvi tetos. Dėdė. Tai jau nemažai.

Skaudi nelaimė Kaune – koronaviruso sukelti padariniai pražudė dar negimusį kūdikį. Tai pirmas toks atvejis Lietuvoje. Medikai sako, kad vos pavyko išgelbėti ir gimdyvę. Ir nors toks atvejis pirmasis, nėščiųjų, sergančių koronavirusu, vis daugėja. Virusui nusinešant vis daugiau lietuvių gyvybių, mūsų šalis atsidūrė dar vienos gėdingos statistikos viršūnėje – šiemet didesnis mirtingumas nei Lietuvoje buvo tik vienoje pasaulio valstybėje – Lesote, o ji yra Afrikoje.

Per lapkritį Lietuvoje registruota 43 proc. daugiau mirčių, nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, trečiadienį paskelbė Statistikos departamentas. Jo duomenimis, lapkritį mirė 4331 gyventojas, kai pernai šį mėnesį mirė 3022 žmonės. Didesnis nei prieš metus gyventojų mirtingumas registruotas ir spalį bei rugsėjį, kai atitinkamai mirė 3565 ir 3203 gyventojai. Pernai spalį mirė 3065, rugsėjį – 2835 žmonės.

Seimo narys Antanas Guoga teigė, kad pirmą kartą Lietuvos istorijoje kandidatė į premjeres, Ingrida Šimonytė, prisistatė virtualiai. Tačiau jis teigė esantis nusivylęs I. Šimonyte, nes ji esą neatsakė konkrečiai, kaip skatinti gimstamumą „Ingrida mane nuvylė. Uždaviau klausimą, kaip Vyriausybė planuoja skatinti gimstamumą? Nieko konkretaus atsakyme neišgirdau. Jokių pokyčių naujoji Vyriausybė neplanuoja. Bet čia yra strateginė klaida. Lietuva sparčiai mažėja. Nyksta.