genų inžinerija

Vienas Kinijos mokslininkas teigia sukūręs pirmuosius pasaulyje genetiškai pakoreguotus kūdikius, bet šis žingsnis, kuris būtų pirmas toks medicinos laimėjimas, išprovokavo kritikos laviną. Kinijos universiteto profesorius He Jiankui interneto platformoje „YouTube“ paskelbtame vaizdo įraše sako, kad prieš kelias savaites gimusių dvynukių DNR buvo pakeista, kad jos neužsikrėstų ŽIV.

Po to, kai pirmą kartą buvo genetiškai pakeistas žmogaus embriono genomas, ką padarė Kinijos mokslininkai, genetikos profesorius Vaidutis Kučinskas „Žinių radijui“ penktadienį sakė, kad genų inžinerija turi dvi puses, bet kol kas problemų yra daugiau, nei norėtume. „Pirmas dalykas, kad yra paveldimosios ligos, kurias bandoma gydyti kokiais nors metodais. Tarp siūlomų metodų yra ir genų inžinerijos metodai.

Pasaulio mokslininkai teigia, kad jau šį šimtmetį dėl visą planetą apimančios klimato kaitos drastiškai sumažės daugybės augalų ir gyvūnų arealai. Pokyčiai vyksta visur, ir nors Lietuvoje plika akimi jų dar nepastebime, mūsų kraštas – ne išimtis. Lietuvoje drastiškų pokyčių dar nematyti ,,Išėję į lauką ar sodą augalų pokyčių kol kas gal ir nepastebėsite, bet jų vegetacijos periodas pailgėjo.

Novosibirsko (Rusija) universiteto Mikrobiologijos ir virusologijos laboratorijos mokslininkai pranešė sukonstravę genetiškai modifikuotus virusus, gebančius efektyviai naikinti vėžines ląsteles. Pasak laboratorijos vadovo Piotro Čiumakovo, bandymų „in vitro“ (mėgintuvėlyje) sąlygomis rezultatai buvo labai geri.

Martynas Tovarovas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Įsivaizduokite pasaulį, kuriame nėra negražių ar silpnų žmonių. Arba pasaulį, kuriame galima užtikrinti, kad gimtų mėlynakis, tamsiaplaukis, stipresnis, protingesnis žmogus. Genų inžinieriai teigia, kad ateityje tai gali tapti įmanoma – tereikia pašalinti nepageidaujama geną ir pakeisti norimu.

Viena naujausių ir turbūt daugiausia kontroversiškų nuomonių sulaukianti mokslo sritis yra genų inžinerija. Tai didžiulis XX a. atradimas, kuriuo naudojantis galima išspręsti daug globalių problemų. Kiekviename organizme yra užšifruotas genetinis kodas, kuris suranda genus, kurie yra atsakingi konkrečios ligos vystymąsi. Naujosios genų inžinerijos technologijos, leidžia tokį geną panaikinti ir taip suskaldyti DNR.

Izraelio Technologinio instituto chemijos fakulteto mokslininkai, bendradarbiaudami su Scrippso molekulinės biologijos instituto (Kalifornija, JAV) specialistais ir Pietų Floridos universiteto (JAV) matematikais, pristatė biologinio kompiuterio koncepciją. Jo potencialas atskleidžiamas sprendžiant užduotis, kurių skaičiavimai šiuolaikiniams kompiuteriams yra laikomi per sudėtingais.

Europos Sąjungoje draudžiama auginti genetiškai modifikuotus rapsus. Nustačius, kad Šiaurės Lietuvoje išaugintame derliuje yra genetiškai pakeistų rapsų pėdsakų, kontroliuojančios tarnybos aiškinasi, kaip tokie rapsai pateko į Lietuvą ir kas juos augino. Galima sakyti, kad Lietuva – rapsų šalis, mat šiemet jų prikulta maždaug 600 tūkst. tonų. Šį rudenį paimti 25 bandiniai genetinei modifikacijai tirti – lašas rapsų jūroje. Viename iš mėginių rasta genetiškai pakeisto rapso pėdsakų.

Mokslininkams nustatant genus, kurie padeda žmonėms tapti pasaulinio lygio sprinteriais ar rekordus gerinančiais čiuožėjais, mintis, kad medaliai uždirbami vien sunkiu darbu, prakaitu ir ašaromis, pradeda atrodyti vis labiau pasenusi. Bent jau taip žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje teigia mokslininkai.

Mokslininkai, aktyvuodami tam tikrus genus, sugebėjo sukurti košmariško dydžio karius-skruzdėles, kurios pasižymi didžiulėmis galvomis ir milžiniškais nasrais, rašo „The Daily Mail“. Anot mokslininkų, šiuos genetinius pokyčius lėmė skruzdėlių protėvių, gyvenusių prieš milijonus metų, turėtos savybės.

Pirmojoje straipsnio dalyje pasakojome apie netradicinį kovos su kenkėjais būdą, kuomet nenaudojant jokių chemikalų mažinama nepageidaujamų rūšių populiacija. Tam gali būti pritaikomas patinėlių sterilizacijos būdas arba modifikuotų genų užprogramuota palikuonių mirtis. Dabar pažvelgsime dar toliau – kokios yra galimos genetinės modifikacijos ir kaip plačiai jos gali būti pritaikomos.

Chazeiro miesto džiunglėse Brazilijoje į kovą paleidžiama armija. Neišsigąskite – tai dar ne Trečiasis pasaulinis karas, tuo labiau, jog šios armijos tikslas skiriasi nuo įprastinių: kareivių misija – poruotis, o ne kautis.

Mokslininkai, pasinaudoję nauja genų inžinerijos technika, padedančia tirti molekules, galinčias kovoti su AIDS, privertė kates švytėti žaliai. Pasaulį išvydo kol kas trys genetiškai  modifikuotos katės, galinčios žaliai švytėti ir perduotį šį geną savo palikuoniams. Šis švytėjimas rodo, kad geną, suteikiantį atsparumą nuo AIDS, jos įsisavino sėkimingai. Mokslininkų teigimu, kovos su AIDS tyrimams katės tinka labiau nei, tarkime, pelės ar kiti gyvūnai, rašo livescience.com.

Dirvožemyje aptinkamos bakterijos Clostridium sporogenes sporos gali tapti nauja vėžio gydymo priemone, praneša BBC. Šių bakterijų sporos gali augti pačiuose vėžiniuose augliuose, nes ten nėra deguonies. Britų ir olandų mokslininkams pavyko genų inžinerijos būdu sukurti fermentą, kuris šioje bakterijoje aktyvuoja antivėžinius vaistus. Šis mokslininkų išradimas buvo pristatytas Jorke vykusioje D. Britanijos mikrobiologų draugijos rudens konferencijoje.

Nors šioje nuotraukoje matyti kažkas panašaus į varganai nupieštą ateivio portretą, iš tiesų tai – viena puikiausių kada nors sukurtų dirbtinių odų, kuriai nebaisios net kulkos. Genų inžinerijos mokslininkai sugebėjo rasti būdą, kaip į ožkų pieną įdiegti tokį pat baltymą, iš kurio sudarytas voratinklinis šilkas. Kaip rašo dailymail.co.uk, šis piene atsiradęs baltymas išgryninamas ir supinamas į dešimt kartų už plieną stipresnę medžiagą.

Japonijos mokslininkai išvedė genetiškai pakeistą pelę, skleidžiančią į paukščio čirenimą panašius garsus. Apie tai pranešė „Evolved Mouse Project“ tyrimų projekto Osakos universitete (Japonija) dalyviai, tiriantys genetiškai modifikuotų pelių mutacijas, skelbia „Telegraph.co.uk“. Pasak šio projekto vadovo Arikuni Uchimuros, mutacijos yra varomoji evoliucijos jėga. „Mes kryžminome ištisas genetiškai pakeistų pelių kartas norėdami pamatyti, kas atsitiks.

Genetiškai modifikuotos ląstelės gali komunikuoti vienos su kitomis, tarsi jos būtų elektroninės grandinės. Naudodama mielių ląsteles, mokslininkų grupė iš Gotenburgo universiteto Švedijoje žengė novatorišką žingsnį kompleksiškų sistemų kūrimo ateityje link, kad paties kūno ląstelės padėtų mums išlikti sveikiems, praneša „Science Daily“. Tyrimas neseniai pristatytas moksliniame žurnale „Nature“. „Nors inžinerijos būdu gautos ląstelės negali dirbti kaip tikras kompiuteris, mūsų tyrimas nuti...

Svajonė nugalėti mirtį ir gyventi amžinai vieną dieną gali tapti tikrove. Tačiau kokią kainą tektų už tai mokėti? Amžinas gyvenimas yra sena žmonijos svajonė. Dabartinė biologijos, nanotechnologijų, informatikos ir neurologijos pažanga leidžia mums nuodugniai susipažinti su atomų ir molekulių jungimosi į ląsteles ir organizmus, neuronų tinklą ir smegenis mechanizmais, reguliuoti elgseną, pažinimą ir veikti žmogaus intelekto formavimąsi.

Kaip išgelbėti pasaulį nuo maliarijos? Kol kas vakcinos nėra. Kasmet šia liga, naikinančia raudonuosius kraujo kūnelius, užsikrečia apie 250 mln. žmonių, iš kurių 1 mln. miršta. Galima mėginti naikinti maliariją sukeliančius parazitus - vienaląsčius, lotyniškai vadinamus Plasmodium. Tai iš esmės neįmanoma misija.

JAV bendrovei „AquaBounty Technologies“ leista veisti jos sukurtas genetiškai pakeistas lašišas, kurios yra 2 – 3 kartus didesnės už „normalias“ ir užauga kelis kartus greičiau.

Ar kada susimąstėte, kaip kvepia mėlyna spalva? Mokslininkų atsakymas: mėlyna kvepia prinokusiais bananais. Naujasis tyrimas atskleidė, kad vaisinės muselės lerva, kuriai „į nosį“ įleisti dumblių proteinai, mėlynos spalvos neatskiria nuo bananų, marcipanų ir klijų aromatų – visi šie kvapai musėms panašūs į pūvančius vaisius. Mokslininkai modifikavo vaisinių muselių lervas tam, kad išsiaiškintų, kaip smegenys išverčia cheminius signalus į kvapus.

JAV mokslininkai žengė svarbų žingsnį kurdami dirbtines gyvybės formas: jie įkėlė sintetinį genomą į gyvą ląstelę, kuri, sėkmingai daugindamasi, tapo pirmąja istorijoje kompiuteriu sukurta biologine rūšimi. J. Craigo Venterio instituto (JAV) genetikai, kompiuteriu suprojektavę specifinį bakterijos genomą, skaitmeninius duomenis pavertė tikrove chemiškai jį susintetinę ir perkėlę į kitą giminingą bateriją.

Mokslininkai sukūrė genetiškai pakeistus uodus, kurie įkandimo metu galėtų suleisti žmogui vakciną nuo maliarijos. Ekspertų manymu, šis Japonijos mokslininkų pasiekimas kuriant „skraidančius vakcinuotojus“ gali tapti nauju radikaliu kovos su maliarijos plitimu būdu, praneša „Telegraph.co.uk“. Japonijos mokslininkai eksperimentavo su maliarinių (Anopheles) uodų seilių liaukomis. Jiems pavyko išvesti genetiškai pakeistą vabzdį, kurio seilėse gaminamas natūralus vakcinos baltymas.