Dirvožemyje aptinkamos bakterijos Clostridium sporogenes sporos gali tapti nauja vėžio gydymo priemone, praneša BBC.
Šių bakterijų sporos gali augti pačiuose vėžiniuose augliuose, nes ten nėra deguonies. Britų ir olandų mokslininkams pavyko genų inžinerijos būdu sukurti fermentą, kuris šioje bakterijoje aktyvuoja antivėžinius vaistus. Šis mokslininkų išradimas buvo pristatytas Jorke vykusioje D. Britanijos mikrobiologų draugijos rudens konferencijoje.
Pasak ekspertų, prireiks šiek tiek laiko, kol paaiškės potencialios naujojo vėžio gydymo būdo galimybės.
Minėtos bakterijos sporos auga tik pačiuose augliuose, susidariusiuose krūtyje, smegenyse ar prostatoje, o ne kituose organizmo audiniuose, kuriuose yra deguonies. Skelbiama, kad tokį vaistų pristatymo į vėžinius auglius būdą mokslininkai bandė sukurti ne vieną dešimtmetį. Notingemo ir Mastrichto universitetų mokslininkams pavyko perkelti patobulintą atitinkamo fermento atmainą į Clostridium sporogenes bakteriją. Bandymų su gyvūnais metu antivėžinių vaistų buvo įleista į kraujotakos sistemą. Šie vaistai aktyvuodavosi tik sąveikaudami su minėtuoju fermentu ir naikindavo tik šalimais esančias vėžines ląsteles.
Pasak mokslininkų, Clostridium sporogenes bakterijos išsivystė mūsų planetoje dar iki to laiko, kai Žemės atmosferoje susikaupė daug deguonies, todėl jos klesti tik deguonies bado sąlygomis. Kai šios bakterijos patenka į vėžiu sergančio paciento organizmą, jos ima daugintis tik tose vietose, kur nėra deguonies, tai yra, sukietėjusių vėžinių auglių centre. Tai leidžia naikinti vėžines ląsteles nekenkiant šalia esantiems sveikiems audiniams.
Britų ir olandų mokslininkų grupė 2013 m. planuoja pradėti klinikinius naujojo vėžio gydymo būdo tyrimus su savanoriais pacientais, sakoma pranešime.
