Ar kada susimąstėte, kaip kvepia mėlyna spalva? Mokslininkų atsakymas: mėlyna kvepia prinokusiais bananais.
Naujasis tyrimas atskleidė, kad vaisinės muselės lerva, kuriai „į nosį“ įleisti dumblių proteinai, mėlynos spalvos neatskiria nuo bananų, marcipanų ir klijų aromatų – visi šie kvapai musėms panašūs į pūvančius vaisius.
Mokslininkai modifikavo vaisinių muselių lervas tam, kad išsiaiškintų, kaip smegenys išverčia cheminius signalus į kvapus.
Mokslininkams ypač įdomios buvo muselių uoslės nervinės ląstelės arba neuronai, kuriuos paprastai sudirgina prinokusio vaisiaus kvapas. Muselėms mokslininkai „įaudė“ į šviesą reaguojančių proteinų gausius jūrų dumblius.
Jūros dumbliams šviesą aptikti yra labai svarbu, nes šie ją konvertuoja į energiją. Jūros dumblių proteinai yra nepaprastai jautrūs mėlynai šviesai – paprastai tik tokia šviesa patenka į jūros gelmes.
Kaip teigia tyrimui vadovavęs Klemensas Stortkuhlas iš Rūro universiteto Vokietijoje, vaisinės muselės taip pat veisiasi gana panašiose sąlygose: joms patinka šiluma ir tamsa, tad šviesos paprastai vengiama.
Kai mokslininkai museles apšviesdavo mėlyna spalva, jos link šviesos šaltinio skrisdavo it prie pūvančio banano, eksperimento rezultatus pristato „The National Geography“.
Per šį eksperimentą Vokietijos mokslininkai taip pat sukūrė ir mažyčius elektrodus, kurie gali aptikti elektros signalus, siunčiamus iš uoslės organų neuronų į gyvūnų smegenis.
Manoma, kad šis neinvazinis metodas leis mokslininkams toliau tęsti gyvų gyvūnų neuronų tinklų tyrimus, jų nesužeidžiant. Mokslininkams tokie tyrimai les pagilinti žinias apie kvapus, t.y. elektrofiziologinius signalus, kuriuos interpretuoja smegenys.
Šiuo metu mokslininkai planuoja tyrinėti, kaip mėlyna spalva kvepia suaugusioms musėms.
K. Stortkuhlas neatmeta galimybės, kad panašiai mėlyną spalvą galėtų užuosti ir žmonės. Mokslininkas priduria, kad ateityje šie eksperimentai galėtų būti naudingi kuriant dirbtines nosis, kurios galėtų užuosti užterštą orą ir vandenį.
