Izraelio Technologinio instituto chemijos fakulteto mokslininkai, bendradarbiaudami su Scrippso molekulinės biologijos instituto (Kalifornija, JAV) specialistais ir Pietų Floridos universiteto (JAV) matematikais, pristatė biologinio kompiuterio koncepciją. Jo potencialas atskleidžiamas sprendžiant užduotis, kurių skaičiavimai šiuolaikiniams kompiuteriams yra laikomi per sudėtingais.
Tarptautinė mokslininkų grupė sukūrė molekulinį valdiklį, kuris naudoja DNR kodą vietoj šiandien įprasto programinio. Naujojo metodo leidžiamos algoritminės operacijos atitinka tas, kurios numatytos universalioje Tiuringo mašinoje. Tuo pačiu metu biocheminių reakcijų ypatumai leidžia praktiškai vienu metu apskaičiuoti daugybę vienos užduoties sprendimo variantų ir automatiškai parinkti optimalų.
Projekto autorių teigimu, daug kas yra pasiskolinta iš egzistuojančių genų inžinerijos metodų. Pavyzdžiui, pradiniai duomenys yra koduojami naudojant dirbtinių ilazmidų DNR.
Algoritmų vykdymą lemia manipuliacijos su sintezės būdu gautų molekulių DNR genetiniu kodu. Gauti rezultatai yra ne tik matematiškai teisingi, bet ir biologiškai tinkami. Kitais žodžiais tariant, išsaugomas komplementarumo principas ir RNR sintezės galimybė pasitelkiant nukleotidų eiliškumą.
Pirmą kartą galimybę spręsti kombinuotas užduotis naudojant molekulių DNR pademonstravo Pietų Kalifornijos universiteto (JAV) profesorius Leonardas Adlemanas 1997 metais. Jo išsakytas idėjas sėkmingai išplėtojo Weizmanno instituto (Izraelis) mokslininkai. Galiausiai dabar pereita nuo konkrečių užduočių sprendimo prie universalių, kurios leistų sukurti vadinamąjį biokompiuterį.
Molekulinė skaičiavimų mašina vis dar yra ankstyvajame kūrimo etape, tačiau pažanga jau pastebima. Dabar bandoma realizuoti iteratyvių skaičiavimų palaikymą, o naudojamai koncepcijai įrodyti sėkmingai atliekamos operacijos, kuriose reikia dalinti iš trijų.
