generolo jono žemaičio lietuvos

„Protu Rusijos nesuprasi“ – sako skambi ir dažnai vartojama rusiška frazė. Galbūt būtent dėl to Rytų Europos regione kylant įtampai, net iškiliausiems ekspertams sunku prognozuoti, ko artimiausiu metu galima tikėtis iš Kremliaus – ar situacija pasieks invaziją į Ukrainą.

Rusijai jau ne vieną mėnesį telkiant gausias karines pajėgas pasienyje su Ukraina ir pradėjus telkti karius Baltarusijoje, nerimas dėl galimų karinių Rusijos veiksmų tvyro ir Lietuvoje. Vis dėlto karybos ir gynybos ekspertai į situaciją žiūri kiek ramiau ir kruopų lietuviams rekomenduoja užsipirkti nebent tik dėl naudos sveikatai. Specialistai ragina nepasiduoti karo baimei, tačiau būti pasiruošus karo galimybei.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Durbės mūšio kuopos kariūnai gruodžio 19 d. daug sužinojo apie ištvermę – dėl ko ji svarbi, kaip ją lavinti ir išlaikyti. Diskutavo, kiek žmogaus fizinis pasirengimas priklauso nuo jo charakterio. Į šiuos ir kitus klausimus pirmakursiams atsakė akademijos auklėtinis, NATO pajėgų integravimo vienete tarnaujantis Lietuvos karininkas, pusiau profesionalus bekelės ultramaratonų bėgikas ir daugelio varžybų čempionas majoras Gediminas Grinius.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos I kurso (Durbės mūšio kuopos) kariūnai Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje (Jonavos r.) baigė bazinį kariūno kursą (BKK) ir įgijo pagrindinį karinį pasirengimą. Baigiamąsias kurso pratybas „Šlovės takas“ sėkmingai įveikė visi jose dalyvavę 62 kariūnai (55 vaikinai ir 7 merginos). Paskutinę savaitę organizuotose kompleksinėse lauko pratybose kariūnai atliko taktikos, ryšių, ginkluotės, šaudybos užduotis.

 Ketvirtadienio vakarą įvyko išankstinė tarptautinę sėkmę sulaukusio filmo apie Lietuvą ir šauktinius premjera. Išvysti dokumentinę juostą „Siena: tarp Rytų ir Vakarų“, kuri palankiai įvertinta tarp užsienio ir Lietuvos kritikų, atvyko ir garsūs politikos atstovai. Jaudinančio filmo premjeroje pasirodė šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, profesorius Vytautas Landsbergis ir kiti.

Rugsėjo 1 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vyko iškilmingas Mokslo ir žinių dienos minėjimas. Jame dalyvavo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, LK Ordinariato apaštalinis administratorius, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, akademijos viršininkas brigados generolas Algis Vaičeliūnas, Lietuvos kariuomenės vadovybė, Karo akademijos kariūnai, karininkai, akademijos bendruomenė.

Minint visų mirusiųjų Atminimo dieną, kariai visoje Lietuvoje pagerbia žuvusių laisvės gynėjų atminimą. Spalio 31 d. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras, Lietuvos kariuomenės Gedimino štabo Garbės sargybos kuopos kariai ir kiti ministerijos, kariuomenės atstovai lankėsi Antakalnio memoriale, kur išreiškė pagarbą mirusiesiems tylos minute.

Sekmadienio naktį miręs sveikatos apsaugos ministras Juras Požela buvo kylanti socialdemokratų žvaigždė, politikas, atspindėjęs socialdemokratų, ypač jaunimo, veidą, sako Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė Jūratė Novagrockienė. „Tai buvo kylanti socialdemokratų žvaigždė, tikrai atspindintis socialdemokratų veidą žmogus“, – sekmadienį BNS sakė politologė. Ji teigė J.Požėlą pažinojusį ne tik kaip politiką, bet ir kaip kaimyną, aktyvų vietos bendruomenės veikėją.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija turėtų aktyviau nemokamai ruošti statutinius pareigūnus sąveikai su kariuomene. Krašto apsaugos ministerijos parengtose akademijos statuto pataisose numatoma, kad pagal neformalias švietimo programas nemokamai sąveikauti su kariuomene būtų ruošiami ugniagesiai, pasieniečiai, Viešojo saugumo tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento, taip pat Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnai.

Daugumos Lietuvos universitetų minimalūs stojimo balai 2015-iems metams svyruoja nuo 1 iki 3, o didžioji dalis kolegijų numatė 0,8 balo slenkstį. Sausio pabaigoje Švietimo ir mokslo ministerija paragino šalies universitetus numatyti minimalų stojimo balą, kuri būtų ne mažesnis nei 1, nors tai ir nėra privaloma pagal įstatymą. Apie minimalius stojimo balus ministerijai iki savaitgalio pranešė 14 šalies universitetų ir 12 kolegijų.

Lietuvoje veikiantiems retransliuotojams siūloma įvesti privalomas turinio licencijas, kurios leistų aiškiau apibrėžti Lietuvoje rodomų užsienio programų turinį, o lietuviškus kanalus leistų rodyti be jokių papildomų reikalavimų. Tai numatančias Visuomenės informavimo įstatymo pataisas parengė kultūros ministro sudaryta darbo grupė. Ministras Šarūnas Birutis ją inicijavo, teigdamas, kad Lietuva turi rasti būdų, kaip sumažinti Rusijos propagandos įtaką.

Seimas ketvirtadienį priėmė įstatymą, kuriuo steigiamas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, įteisinama galimybė kilus įtarimams dėl neteisėtos veiklos vartotojams atjungti internetą. Už Kibernetinio saugumo įstatymą balsavo 78 Seimo nariai ir 10 susilaikė. Įstatymas įsigalios nuo sausio. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas yra sakęs, kad centrui jau ruošiamos patalpos Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje Vilniuje. Jam įsteigti reikalingi 3 mln.

Spalio 10 d., 18 val., Vilniaus Katedros aikštėje aidės senovinio pabūklo ir modernių šiuolaikinių ginklų salvės –bus minimos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pergalę prie Mėlynųjų vandenų. Renginyje dalyvaus Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, elitinio XIV a. kario apranga vilkintys kariai, garbės salves atliks Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono kovotojai.

 Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė suteikė pirmąjį karininko laipsnį Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos absolventams. Šalies vadovė pabrėžė, kad kartu su leitenanto laipsniu kariai prisiima ir atsakomybę būti ištikimiems Lietuvai, saugoti jos laisvę ir ginti nepriklausomybę. „Būkite pilietiški ir narsūs Tėvynės gynėjai, profesionalūs kariai, garsėjantys ir tarptautinėse misijose. Taika ir žmonių saugumas - svarbiausi šiandieninio gyvenimo iššūkiai.

Liepos 3 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos IV kurso kariūnai baigė dvi savaites trukusias lauko taktines vertinamąsias pratybas – būrio vado kovos kursą. Būsimieji leitenantai po Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro Pabradės poligone vykusių pratybų pirmąkart į akademiją grįžo pėsčiomis, įveikę 32 kilometrų atstumą. Prie Karo akademijos vartų plojimais juos pasitiko pirmojo kurso kariūnai, akademijos vadovybė, instruktoriai.

Kovo 30 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vykusiose karių savanorių kovinio šaudymo pratybose dalyvavo ir trys šiuolaikinės penkiakovės olimpiečiai: olimpinė čempionė eilinė Laura Asadauskaitė, eilinis Justinas Kinderis ir eilinis Tomas Makarovas. Visi trys sportininkai – Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės (Vilnius) kariai savanoriai.

Nuo 2010 metų Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai vadovavusį pulkininką Gintarą Bagdoną keičia pulkininkas Eugenijus Vosylius. Trečiadienį rengiama iškilminga akademijos viršininkų keitimosi ceremonija. E. Vosylius tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo 1992 metais.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų savavališkas kariūnų pasišalinimas nesusilpnino šalies kariuomenės autoriteto, mano Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius. „Aš nemanau, kadangi kariūnai nėra kariuomenėje. Lietuvos karo akademija yra tiesiogiai pavaldi Krašto apsaugos ministerijai, ir jie (kariūnai. - ELTA), tiktai baigę karo akademiją, ateina į Lietuvos kariuomenę.

Mįslingai prapuolė du Karo akademijos kariūnai.  Po ilgojo mirusiųjų pagerbimo savaitgalio į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją nesugrįžo du kariūnai, būsimieji karo pilotai – 22-ejų penktakursis Antanas Gasparavičius ir 21-erių ketvirtakursis Darius Šaduikis. Prieš dingdami jie parašė skaudžius laiškus „Lietuvos ryto" žurnalistei. Paskutinį kartą su savo namiškiais jie bendravo spalio 28 dieną, penktadienį, kai buvo išleisti iš akademijos savaitgalio atostogų namo.

25 metų mergina pranešė policijai, jog sodyboje ją išprievartavo  būsimas kariškis. Incidentas, anot nukentėjusiosios, įvyko sekmadienio naktį Vilniaus rajono Papiškių kaime išnuomotoje sodyboje. Anot pareiškėjos, per vakarėlį, vykusį sodyboje, prie jos priėjo iš matymo pažįstamas vaikinas, kuris ją privertė seksualiai santykiauti su juo įvairiais būdais.