Į šiuos ir kitus klausimus pirmakursiams atsakė akademijos auklėtinis, NATO pajėgų integravimo vienete tarnaujantis Lietuvos karininkas, pusiau profesionalus bekelės ultramaratonų bėgikas ir daugelio varžybų čempionas majoras Gediminas Grinius. Jis pasidalijo savo patirtimi ir jaunuoliams bandė paaiškinti, kiek reikia atkaklumo, užsispyrimo ir noro siekti savo tikslo tiek sporte, tiek tarnyboje, tiek apskritai gyvenime.
„Žinoma, ištvermę pradėjau lavinti, kaip ir jūs, Karo akademijoje, kuri mane grūdino. O gyvenimas mokė vėliau, jau po studijų, – pasakojo karininkas, prisipažinęs, kad tokius ilgus nuotolius pradėjo bėgti tik grįžęs iš misijos Irake. – Tai kaip vaistas nuo potrauminio streso: mūsų kūnas ir smegenys yra susiję – kai treniruojame kūną, treniruojame ir jas. Todėl net fizinius trūkumas galima kompensuoti didinant smegenų galimybes, ir atvirkščiai.“
Lietuvos vardą pasaulyje jau ne vienus metus garsinantis ultramaratonininkas pasidžiaugė, kad pernai prestižinėse varžybose Ultra-Trail du Mont-Blanc (UTMB), bėgime aplink aukščiausią Europos kalną Monblaną, užėmė antrąją vietą. Bėgikas įveikė net 9600 metrų pakilimą ir tapo pirmuoju lietuviu, patekusiu tarp šių varžybų prizininkų. Pasaulio ultramaratonų serijoje mjr. G. Grinius 2014 m. užėmė trečiąją, po metų – antrąją, o 2016 m. – pirmąją vietą.
„Kur slypi ta stiprybė? Kaip jums pavyksta būti geriausiam?“ – prie iššūkių pratusio kario klausė jaunieji kariūnai. Karininkas į visus klausimus išsamiai atsakė, negailėjo patarimų, kaip lengviau pasiekti aukštų rezultatų.
„Kai pradėjau bėgioti, buvau visiškai nepatyręs, – prisiminė mjr. G. Grinius. – Buvau pasirengęs net visiškai nesėkmei. Ir toks nusiteikimas tuo metu, kad ir kaip keista, buvo kelias į sėkmę. Tai man padėjo. Daugelis iš mūsų bijome nesėkmės, todėl vengiame kažką pradėti daryti. Nebijokite nežinomybės, nebijokite net ir klysti. Tai gali būti sėkmingos pradžios prielaida.“
Pasak „geležinio“ čempiono, kita savybė, neretai padedanti užsitikrinti sėkmę, yra smalsumas: „Turime būti smalsūs, turime turėti svajonę ir atkakliai jos siekti.“
„Kai man sako, kad „esi visiškai pamišęs, jei taip darai“, atsakau, kad taip kalba tik bailiai, – paaiškino karininkas. – Mes mėgstame lygintis su kitais („jeigu jis gali, tai ir aš galiu“). Bet noriu patarti – pabandykite nesilyginti! Kuo labiau tobulėsite kaip asmenybės, kuo labiau augsite, tuo geriau kompensuosite savo vidinius dvasinius trūkumus.“
Karininkas patvirtino, kad fizinis pasirengimas taip pat yra labai svarbus. Bet dar svarbiau, pasak jo, – žmogaus patirtys ir jausmai: „Iš esmės pasiruošimas prasideda, jei galima taip pasakyti, mūsų galvose, todėl fizinius trūkumus galime kompensuoti lavindami intelektą. Ir atvirkščiai – kai treniruojame kūną, „treniruojame“ ir smegenis. Aš pats asmeniškai dažniausiai, kai turiu kokių nors problemų, einu pabėgioti ir netrukus randu sprendimą.“
Paprašytas įvardinti, kas geriausiai padeda prieš varžybas, bėgikas atsakė, kad pirmiausia – miegas ir, galima sakyti, „švari“ galva. „Prieš rungtis stengiuosi negalvoti, o į startą ateinu beveik paskutinis, kad neturėčiau laiko bijoti. Žmogus dažniausiai jaudinasi, kai nepasitiki savimi.
Dar per treniruotes, kai pamačiau savo darbo rezultatus, suvokiau, kad galiu tai padaryti. Tada ir dingo jaudulys“, – prisiminė bėgikas ir pridūrė, kad komandoje visada reikia turėti protingą partnerį, kuris tave ir „pristabdo“, ir tau protingai pataria.
„Bėgti, kaip ir kiekvieną darbą dirbti, reikia etapais. Todėl aš iš karto nebėgu 160 km ar dar daugiau, bet atkarpomis, kurias vėliau sudėlioju į bendrą paveikslą“, – kalbėdamas su kariūnais apibendrino ultramaratonų bėgikas ir daugelio varžybų nugalėtojas mjr. G. Grinius.
Dalydamiesi susitikimo įspūdžiais Karo akademijos kariūnai patvirtino, kad liko sužavėti susitikimu ir išgirstais patarimais.
„Man motyvacijos dar tikrai reikia. Todėl buvo labai įdomu išgirsti, kad viskas įmanoma ir nesvarbu, kaip jauties. Svarbiausia – nepasiduoti ir eiti pirmyn“, – sakė krn. Povilas Masionis.
Jam pritarė krn. Arnoldas Taraškevičius: „Likau sužavėtas šiuo žmogumi ir kaip sportininku, ir kaip asmenybe. Labai patiko jo teiginys, kad jis – lygiai toks pat kaip mes (vadinasi, nėra išskirtinis), tačiau nugali tuos, kurie yra pasiekę išskirtinių rezultatų. Jo pavyzdys įkvepia kiekvieną iš mūsų!“
