Karines pajėgas pasienyje su Ukraina Rusija ėmė telkti dar pernai, dabar skaičiuojama apie daugiau nei 100 tūkst. karių ten. Tuo metu į Baltarusiją savo karius Rusija atgabeno tik šiemet, prisidengdama bendromis karinėmis pratybomis. Skaičiuojama, kad Baltarusijoje gali būti apie 30 tūkst. Rusijos karių.
Kruopas pirkti – nebent dėl sveikatos
Regione tvyrant įtampai, ji justi ir Lietuvoje. Viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie įmanomus scenarijus: ar Rusija imsis veržtis į Ukrainą, ar invazija galėtų laukti ir Lietuvos, ar laukia karas. Tačiau Lietuvos gynybos ir karo politologai ragina į situaciją žiūrėti racionaliau ir neskubėti apsirūpinti atsargomis.
„Dėl grikių, avižų ir kitų kruopų noriu pasakyti – tikrai nusipirkite, tikrai valgykite, nes tai yra sveika, suteikia energijos. Ar bus karas, ar mus puls? Yra du būdai atsakyti. Yra akademinis, kai tu skaičiuoti tikimybes, formules, ir yra paprastasis būdas – arba bus, arba nebus, vienas iš dviejų.
Aš manau, kad reikia būti budriems. Nereikia bijoti, kad bus karas, bet reikia būti pasiruošus karui. Jeigu mes dabar visi atsipalaiduosime, kad karo nebus ir sakysime, čia viskas, tai irgi gali atsisukti prieš mus. Reikia būti racionaliems, pragmatiškiems, pasitikėti savimi ir savo partneriais“, – Lietuvos socialdemokratų partijos surengtoje diskusijoje sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Laurynas Jonavičius.
Karo pašonėje gyvename jau ne vienerius metus
Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Deividas Šlekys sako nesuprantantis, kodėl būtent dabar reikia pradėti bijoti karo, kai jo grėsmė yra reali jau beveik dešimtmetį – nuo tada, kai 2014 m. Rusija aneksavo Krymą.
„Nuo 2014 m. Rusija parodė, kad ji aiškinasi santykius su kaimynais ginklo pagalba. Ir mes nuo 2014 m. esame budėjimo režime – kaip institucija, kaip valstybė, kaip piliečiai.
Ir dabar šitas isterinis bumas, kuris apogėjų pasiekė praėjusią savaitę, man buvo keistas. Kaip žmonės gali klausti apie tai, ar bus karas, kai mes nuolat kalbame apie karinius reikalus pastaruosius aštuonerius metus?“ – stebėjosi D. Šlekys.
Karo sociologo teigimu, dabartinėje situacijoje neprasminga pasiduoti isterijai, svarbiau – būti budriems.
„Mes esame pasienio valstybė su istoriškai agresyvia, priešiška ir šiuo metu globaliai revizionistine valstybe. Niekas nepasikeitė per pastaruosius pusę metų, ko mes nežinojome pernai ar užpernai. Atitinkamai ir gynybos biudžetas, visa kita – mes tam ruošėmės.
Ir reikia būti labiau budriems, ne isteriškiems, pasitikėkime savo tarnybomis. Jeigu situacija tikrai būtų bloga, tada mus informuotų ir Valstybės saugumo departamentas, ir kariuomenės vadas, nebūtume visiškai plyname lauke“, – patikino D. Šlekys.
Jam antrino ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas. Jis akcentavo, kad bet koks Rusijos karinių pajėgų pajudėjimas link Lietuvos būtų užfiksuotas iš anksto.
„Galiu pasakyti visiškai ramiai, kad rytoj okupacinės kariuomenės tikrai nebus, nes mūsų karinės pajėgos, net ir jei netikėtai prasidėtų veržimasis, duotų atkirtį su mūsų sąjungininkai, kurie Rukloje yra. Nebūna taip, kad vieną gražią dieną vidury popietės staiga viskas prasideda. Dažniausiai žvalgybos institucijos mato logistiką, artėjimą, nes tai užtrunka pasirengimas“, – diskusijoje sakė G. Česnakas.
Tiesa, jis pripažįsta, kad iki Rusijos invazijos į Gruziją 2008-aisiais, Lietuva buvo labai atsipalaidavusi kaimynės atžvilgiu, tačiau dabar situacija visiškai kitokia.
„Mes buvome labai atsipalaidavę. Mes turėjome Gruziją 2008 m. rugpjūtį, o rugsėjį visiškai panaikinome šauktinius, gynybai skyrėme 0,7 ar 0,8 proc. BVP. Mes buvome NATO, įsivaizdavome, kad, jeigu kas nutiks, NATO mus apgins, o kaip tai įvyks, negalvojome. Ačiū Dievui, nuo 2008 m. prasidėjo galvojimas, gynybos planai, pajėgos. 2014 m. įvyko lūžis ir mes esame potencialiai žymiai sunkiau nukariaujami ar okupuojami negu buvome.
O tai, kas vyksta prie Ukrainos sienos, tai, ką mes matome iš sąjungininkų, matome, kad bus palaikymas, bus gynyba iš mūsų sąjungininkų. Rusija, veikdama prieš Ukrainą, dar labiau stiprina NATO, stiprina Lietuvos gynybą“, – pažymėjo profesorius.
Vakarų lyderiai įspėjo Rusiją, kad įsiveržimo į Ukrainą atvejų jos lauktų „sunkios pasekmės“, įskaitant itin griežtas ekonomines sankcijas.
Kremlius tikina neplanuojantis surengti naujo įsiveržimo, nors prieš beveik aštuonerius metus aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.
Nors Ukraina bando nesureikšminti invazijos pavojaus, įtampa yra išaugusi po to, kai ketvirtadienį Pentagonas paskelbė turintis įrodymų, jog Maskva planuoja nufilmuoti surežisuotą neva ukrainiečių pajėgų ataką prieš rusus, kad galėtų pateisinti savo puolimą.
Rusijos užsienio reikalų ministras penktadienį „kliedesiais“ pavadino pastaruosius JAV pareiškimus.
