Už įstatymą balsavo 115 parlamentarų. Balsuojančių prieš nebuvo, o susilaikė – vienas Seimo narys.
Parlamentarai nepritarė dalies konservatorių teiktam pasiūlymui, kuriuo norėta naikinti tiek Rusijos, tiek Baltarusijos piliečiams išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu šie per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į šias šalis agresores.
Prieš tokį sugriežtinimą buvusi Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo posėdžių salėje ragino išbraukti Baltarusijos piliečius iš konservatorių teikiamo projekto. Liberalė teigė, kad Lietuva visada traktavo baltarusius ir rusus skirtingai, todėl šios pozicijos reikia laikytis ir toliau.
„Lietuvos požiūris į Baltarusijos piliečius nuosekliai skyrėsi nuo požiūrio į Rusijos piliečius nuo pilno masto karo pradžios. Mes lygybės ženklo nedėjome tarp traktavimo šių dviejų valstybių piliečių“, – sakė ji.
„Atkreipiu dėmesį, kad Baltarusijos piliečių, dirbančių čia Lietuvoje, tolygiai mažėja. Taigi, problemos mastai nėra tokie dideli, kad nebūtų galima su jais kitomis priemonėmis tvarkytis“, – pridūrė ji.
Politikei pritarė ir demokratas Tomas Tomilinas, kuris aiškino, jog traktuojant baltarusius skirtingai nuo rusų, būtų pasiunčiama teigiama žinia Baltarusijos visuomenei.
„Nėra geresnės priemonės pasiųsti signalą tai visuomenei, kad mes matome jų skirtumą nuo rusų ir tikime, kad anksčiau ar vėliau šita šalis bus demokratinė“, – kalbėjo T. Tomilinas.
Savo ruožtu konservatorius Laurynas Kasčiūnas gynė savo poziciją ir tvirtino, jog abu režimai taiko tuos pačius metodus prieš Lietuvą.
„Jie gali verbuoti ir kitaip veikti savo piliečius ir tam tikra prasme kurti labai rimtas kontržvalgybines problemas mums“, – aiškino konservatorius.
Parlamentaras taip pat pabrėžė, kad jo neįtikina argumentai, jog reikia didinti finansavimą Valstybės saugumo departamentui (VSD) užuot griežtinus reikalavimus baltarusiams.
„Autoritarinėje šalyje, ypač kur grįžta piliečiai su laikinais leidimais gyventi Lietuvoje, kontroliuoti procesų joks VSD ar kitos valstybės specialioji tarnyba negali. Todėl reikia atsižvelgti į tai, ką sako mūsų tarnybos, reikia apriboti“, – sakė L. kasčiūnas.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seime vyko paskutinis balsavimas dėl sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pratęsimo.
Įstatyme dėl nacionalinių sankcijų numatyta, jog pastarosios ribojamosios priemonės yra taikomos iki 2025 metų gegužės 2 d. Siūloma šį terminą pratęsti dar metams.
Įstatymu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams sugriežtinta leidimų nuolat ir laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo bei elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarka. Taip pat draudžiamas Rusijos piliečių judėjimas per ES išorės sieną, o atvykstantieji vertinami dėl papildomų rizikų.
Be to, teisės aktu apribota Rusijos piliečių teisė Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto (NT), įvežti Rusijos ir Baltarusijos kilmės žemės ūkio produktus ir pašarus, Ukrainos grivinas.
Nors Vyriausybė Seimui pateikė siūlymą tik pratęsti šiuo metu galiojančias sankcijas, Seimo komitetuose palaikymo sulaukė grupės konservatorių siūlymas sugriežtinti ribojamąsias priemones. Politikai ragina nustatyti, jog būtų galima naikinti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu šie per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į šias šalis agresores.
Pažymima, jog būtų numatomos ir atitinkamos išimtys – pavyzdžiui, ekipažų ir įgulų nariams, dirbantiems tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse, vykdantiems tarptautinius vežimus į ES valstybes ar iš jų, vykstant per Lietuvą tranzitu.
Tačiau dalis parlamentarų, tarp kurių buvo ir socialdemokratas Juozas Olekas bei liberalė Viktorija Čmilytė–Nielsen, teikė savo variantą, kuriuo siūlyta netaikyti tų pačių reikalavimų, išduodant Rusijos ir Baltarusijos piliečiams leidimus gyventi Lietuvoje. Politikai ragino griežtesnes nuostatas taikyti tik Rusijos piliečių atžvilgiu.
Vis dėlto, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nepritarė tokiam grupės politikų siūlymui.
Įstatymo projekto pateikimo stadijoje 11 „aušriečių“ ir 6 Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai nebalsavo už sankcijų pratęsimą. Vis dėlto, po kilusio visuomenės pasipiktinimo vėlesnėje svarstymo stadijoje dalis šių parlamentarų balsavo už, tačiau kiti liko prie kritiškos pozicijos ir balsavime išvis nedalyvavo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
