gediminas ilgūnas

Niekas neatsiranda iš nieko. Lietuvos nepriklausomybę prieš 20 metų atkūrė Lietuvos žmonės. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai – nepriklausomybės Akto signatarai skelbdami nepriklausomybę savo parašais tik patvirtino jiems parodytą Tautos pasitikėjimą ir įteisino Tautos valią. 1990 m. Kovo 11-osios nutarimai neatsirado tą pačią dieną, ėjimas į ją buvo nenutrūkstamas procesas. Pralaimėjus pokario ginkluotai rezistencijai, kilo disidentinis judėjimas.

Seime baigiamos rengti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisos, jomis siūloma nustatyti naują LRT tarybos sudarymo ir atsakomybės tvarką. Šios pataisos lemtų ir nacionalinio transliuotojo vadovybės pasikeitimą. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai gerą mėnesį puse lūpų užsimindavo, kad parlamentui ketinama teikti įstatymo pataisas, leisiančias performuoti dabartinę LRT tarybą, o naujajai - suteikti daugiau galių.

Valstybei priklausančių įstaigų – nacionalinio transliuotojo LRT bei Lietuvos radijo ir televizijos centro konfliktas primena gaidžių peštynes, o valstybė – sadistą organizatorių. Ant Lietuvos nacionalinio transliuotojo LRT liejasi kritikos lavina – vadovybė kaltinama įvedinėjanti cenzūrą ir praskolinusi instituciją.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas trečiadienį be ilgų svarstymų vienbalsiai pritarė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) 2008 metų veiklos ataskaitai. Pasak Seimo komiteto narių, LRT ataskaitai pritarta pirmą kartą per penkerius metus.

Vakar posėdžiavusi Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryba iš visuomeninio transliuotojo vadovo Audriaus Siaurusevičiaus išgirdo pareiškimą, kad jis būsiąs galva aukščiau už savo kritikus. Tačiau karštai diskutuodami tarybos nariai užmiršo smulkmeną - Lietuvos televizijai tik savaitė liko būti matomai.

Artūras Račas mano, kad su LRT taryba jam pabandyti verta. Gal ir verta. Tik labai linkėčiau nenugulti į dugną, kaip atsitiko daug kam iki kolegos. uagadugu tokio nenugulimo pirmu ženklu palaikys tai, kad neliks uždarų LRT tarybos posėdžių. Šiaip vienas lauke ne karys. O kad jis bus šioje kovoje vienas (bent jau kol kas), neabejoju. Iki šiol LRT taryba buvo panaši į LRT administracijos kišeninę.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą nusprendė deleguoti BNS naujienų agentūros vadovą Artūrą Račą. Jis pakeis iš šio posto pasitraukusį žurnalistą Romą Sakadolskį. Šis D. Grybauskaitei ir pasiūlė 44-erių A. Račo kandidatūrą. "LRT taryba yra sustabarėjusi struktūra, iš dalies impotentiška", - tąsyk pareiškė ilgametis "Amerikos balso" žurnalistas. LRT taryba - aukščiausiasis visuomeninio transliuotojo valdymo organas, atstovaujantis visuomenės interesams.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą palieka jos narys žurnalistas Romas Sakadolskis. Apie tokį savo sprendimą penktadienį jis informavo Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Pasak šalies vadovės atstovo spaudai Lino Balsio, R. Sakadolskis Prezidentei pranešė, kad norėtų palikti savo postą. R. Sakadolskis LRT taryboje buvo trejus metus.

LRT tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas apie LRT komercinius interesus Lietuvos žinioms: Tai yra ne tik biudžeto pinigai. Nepamirškite, kad trečdalį lėšų LRT gauna ne iš biudžeto, tad iš tikrųjų komercinė paslaptis kaip tokia yra. (…) Dabar, kai neskiriama pakankamai pinigų, o trečdalis lėšų gaunama iš reklamos, sakyti, kad LRT privalo daryti tą ar aną, yra sudėtinga.

Daugumai etatinių Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) darbuotojų karpomos algos, o ir tos katastrofiškai - jau net mėnesį - vėluoja. Tačiau LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius draugų iš šalies bėdoje nepalieka: nacionalinis transliuotojas perka laidas iš direktoriaus bičiulio Jogailos Morkūno bendrovės, dėl jų aukodamas net antrąjį televizijos kanalą.

Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo programa kainavo 275 mln. litų, o šiuo metu yra įgyvendinta 70 proc. projektų, teigia Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos vadovas Gediminas Ilgūnas.

Tai, kad dainų šventėje, tūkstantmečio renginiuose aktyviai dalyvauja jauni žmonės, rodo, jog Sąjūdžio dvasia yra gyva, o tuo pačiu gyva ir Lietuva, sako Lietuvos vardo tūkstantmečio valstybinės komisijos programų koordinatorius, istorikas, signataras Gediminas Ilgūnas. Pasak istoriko, pagrindinė žinia, kuria renginiais siekiama perduoti žmonėms ir pasauliui, - kad švenčia visa Lietuva, kad dalyvauja visa Lietuva. G. Ilgūnas žada sekmadienio vakarą, 21 val.

Prezidentas Valdas Adamkus penktadienį priėmė Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos narius. Nors LRT taryba yra visa suformuota, į susitikimą su kadenciją baigiančiu valstybės vadovu atvyko ne visi tarybos nariai. Dalyvavo ir LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius. Susitikimo dalyviai pasikeitė nuomonėmis apie nacionalinio transliuotojo veiklą, kalbėjo apie ekonominiu sunkmečiu iškilusias problemas.

Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila interviu “Balsas.lt” pažėrė kritikos ir klausimų pretendentei į prezidento postą Daliai Grybauskaitei. “Balsas.lt” dalį tų klausimų uždavė D.Grybauskaitei. Į juos buvo atsakyta.

Maloniai kviečiame paminėti 1918 m. vasario 16-sios Nepriklausomybės Akto signataro inž. Stepono Kairio 130-ąsias gimimo metines.   Laukiame Jūsų 2009 m. sausio 21 d. ( trečiadienį) 17 val. Signatarų namų salėje (Pilies g. 26 ,tel. 2314437) Minėjime dalyvaus: Monografijos „Steponas Kairys“ autorius Gediminas Ilgūnas, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Gintaras Mitrulevičius.

Į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą Seimas paskyrė kadenciją baigiančią parlamentarę, „darbietę“ Audronę Pitrėnienę. Seimas penktadienį priėmė nutarimą, kuriuo A.Pitrėnienė deleguojama į LRT tarybą. Teisės departamento specialistai, vertinę nutarimą, akcentavo, kad nutarimo priėmimas šios kadencijos Seime suponuotų situaciją, kad užimanti pareigas Seimo narė balsuotų dėl savęs, o kiti Seimo nariai - dėl savo esamos kolegės pareigų ateityje.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė „darbietės“ Aldonos Pitrėnienės kandidatūrai į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą, nors ši vis dar yra Seimo narė. Nutarimo projektui, kuriuo į LRT tarybą deleguojama A. Pitrėnienė, pritarta bendru sutarimu. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data numatyta lapkričio 14 dieną. Teisės ir teisėtvarkos departamentas, vertindamas nutarimą, pastebėjo, jog jis gali prieštarauti teisės aktams.

Seimas ketvirtadienį svarstė Lietuvos radijo ir televizijos (LRT)tarybos ataskaitą, tiesa, - trejų metų senumo. 2005 metų LRT tarybos ataskaitai Seime nepritarta, o pasiūlyta teikti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui ateinančio sezono programų tinklelių projektus ir informaciją apie tai, kaip LRT įgyvendina strateginiame plane numatytus uždavinius.

Trečiąkart keičiama Seimo atstovo Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryboje kandidatūra - pirmieji du kandidatai, svarstyti anksčiau, pateko į Seimą. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) trečiadienį nusprendė į LRT tarybą siūlyti „darbietę“, šio komiteto narę Audronę Pitrėnienę. A.Pitrėnienė kandidatavo į parlamentą Skuodo-Mažeikių bei daugiamandatėje apygardose, tačiau išrinkta nebuvo. Už tokį sprendimą balsavo visi komiteto nariai, išskyrus pačią A.Pitrėnienę, kuri susilaikė.

Rinkimų naktį dėmesio susilaukė ne tik politinės partijos ar politikos apžvalgininkai, aptarinėjantys naujausius rezultatus. Išskirtinio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio nusipelnė ir LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius, kuris, pasak žiniasklaidos, besilankydamas viename Vilniaus viešbutyje įsikūrusiame socialdemokratų rinkimų štabe, dalį nakties praleido užsidaręs elektros skydinėje.

Seimo Švietimo ir kultūros komitetas (ŠMKK) į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą siūlys ekonomistą, buvusį socialinės apsaugos ir darbo viceministrą Mečislovą Zasčiurinską. Antradienį posėdžiavęs komitetas jau antrąkart balsavo dėl kandidatūrų į LRT tarybą, šįkart daugiausiai balsų surinko Darbo partijos siūlomas M.Zasčiurinskas - jo kandidatūrą palaikė 5 komiteto nariai.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius po vidurnakčio atvyko į viešbutį „Naujasis Vilnius“, kuriame buvo įsikūręs socialdemokratų rinkiminis štabas. Ir girtas apsinakvojo skydinėje. LRT tarybos sprendimas - rytoj LRT tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas portalui „Balsas.lt“ teigė, kad A. Siaurusevičiaus likimas bus sprendžiamas rytoj, antradienį, LRT tarybos posėdyje.

Seimo Švietimo ir kultūros komitetas (ŠMKK) nutarė neskubėti spręsti dėl kandidato į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą. Pirmadienį posėdžiavę parlamentarai nusprendė klausimą dėl naujojo LRT tarybos nario atidėti kitam komiteto posėdžiui - jis vyks spalio 14-ąją, antrą dieną po rinkimų.

Parlamentarai pirmadienį grąžino tobulinti Seimo nutarimą projektą, kuriuo Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos nariu siūlyta skirti psichologą Gediminą Navaitį. Už šią kandidatūrą po pateikimo balsavo 17 Seimo narių, prieš buvo 2, 26 susilaikė. Daugeliui parlamentarų užkliuvo tai, kad G.Navaitis kandidatuoja į Seimą. „O kas bus, jeigu jis bus išrinktas į Seimą?“ - klausė ne vienas Seimo narys.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) ketvirtadienį nutarė, kad Seimo opozicijos atstovu Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryboje turėtų būti psichologas Gediminas Navaitis.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) ketvirtadienį turėtų nuspręsti, kuris iš keturių opozicinių partijų pasiūlytų kandidatų taps Seimo opozicijos atstovu Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryboje.

Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos (TS) frakcijos kandidatu į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą tapo poetas ir vertėjas, savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius Kornelijus Platelis. Kaip BNS ketvirtadienį sakė TS frakcijos narė Irena Degutienė, ši kandidatūra buvo pasiūlyta dar Seimo pavasario sesijos pabaigoje liepą. K.Platelis tapo ketvirtuoju ir paskutiniuoju opozicinių parlamentinių partijų kandidatu į LRT tarybą.

Į socialdemokratų partijos (LSDP) rinkimų sąrašą yra įtrauktas Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas. Tai BNS patvirtino LSDP vadovybė. Su pačiu G.Ilgūnu BNS susisiekti penktadienį nepavyko. Kovo 11-osios akto signataras 72 metų Gediminas Ilgūnas LRT tarybos pirmininku tapo birželio pradžioje. LRT taryba yra aukščiausioji nacionalinio transliuotojo valdymo institucija, skirianti nacionalinio transliuotojo administracijos vadovus.

Daugkartinis Lietuvos ir pasaulio šokių čempionatų nugalėtojas Andrius Kandelis pasipiktinęs laišku kreipėsi į LRT tarybos narius, dėl jų sprendimo rudenį nacionalinės televizijos eteryje neberodyti trečiojo ,,Lietuvos šokių dešimtuko“ sezono. ,,Esu visiškai pasipiktinęs ne tik Jūsų sprendimu uždrausti rodyti ,,Lietuvos šokių dešimtuką, bet ir Jūsų požiūriu į sportinius šokius.

Lietuvos radijo ir televizijos tarybos (LRT) pirmininkas Gediminas Ilgūnas išsiaiškino visuomeninio transliuotojo vadovo Audriaus Siaurusevičiaus prieš mėnesį vykusios kelionės į Slovakiją prezidento lėktuvu tikslą, tačiau nesiėmė aiškintis šios kelionės apmokėjimo aplinkybių.

Lietuvos radijo ir televizijos tarybos (LRT) pirmininkas Gediminas Ilgūnas aiškinasi visuomeninio transliuotojo vadovo Audriaus Siaurusevičiaus kelionės į Slovakiją prezidento lėktuvu aplinkybes. LRT tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas šią savaitę BNS teigė jau paprašęs direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus pateikti paaiškinimus, tačiau atsakymų kol kas dar negavęs. Kiek gali užtrukti šis tyrimas, taip pat kol kas neaišku.

Nesniai LRT vadovu paskirtas Audrius Siaurusevičius pasiskundė savo buvusiems kolegoms žurnalistams, kad jis yra patyręs vienos parlamentinės partijos (suprask – konservatorių) spaudimą. Ponas Audrius dūsavo, kad tokio spaudimo jam nėra tekę patirti per visą jo žurnalistinę karjerą.

Daugiau nei šimtas įvairių nevyriausybinių organizacijų aktyvistų, šiandien susirinkę į mitingą prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pastato, reikalavo panaikinti cenzūrą ir politikų bei interesų grupių įtaką nacionaliniam transliuotojui. Kai kurie  piketo dalyviai kalbėjo apie tai, kad reikėtų keisti LRT tarybos formavimo  principą ir įstatymiškai apriboti politikų įtaką visuomenės interesams turinčiam atstovauti transliuotojui.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininku išrinktas Gediminas Ilgūnas. Neeiliniame tarybos posėdyje jis išrinktas pasitraukus Valentinui Milakniui. Antradienį neeiliniame tarybos posėdyje perskaitytas V. Milaknio atsistatydinimo pareiškimas, kuriame jis dar kartą pareiškė išeinantis po nesugebėjimo  išsaugoti Dariaus Kuolio laidos „Tarp Rytų ir Vakarų“ ir dėl nepasitikėjimo LRT vadovu Audriumi Siaurusevičiumi.

Ketvirtadienį iš Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos atsistatydinti nutaręs jos pirmininkas Valentinas Milaknis portalui „Balsas.lt“ nurodė du pasitraukimo motyvus: jam nepavyko apginti Dariaus Kuolio laidos, be to, jis nepasitiki LRT generaliniu direktoriumi Audriumi Siaurusevičiumi. V. Milaknis sakė, kad sprendimas galutinis. „Jau išsiunčiau pareiškimą apie savo atsistatydinimą mane delegavusiam Seimui ir informavau tarybos narius. Motyvai yra du.

Pirmadienį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininku išrinktas verslininkas Valentinas Milaknis, kuris šiose pareigose pakeis Romą Pakalnį.  Tarybos pirmininkas išrinktas slaptu balsavimu.

Klaipėdos miesto savivaldybė, tarptautiniam komitetui įsipareigojusi surengti grandiozinį Europos šalių tautinės kultūros festivalį „Europeade“ 2009 metais, kol kas kliaujasi tik žodiniais Lietuvos Vyriausybės pažadais skirti beveik milijoną litų ypatingos kultūrinės reikšmės renginiui.

Naujasis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinis direktorius – žurnalistas, LTV laidos „Spaudos klubas“ vedėjas Audrius Siaurusevičius. Jį šiandien iš kandidatavusių Lietuvos radijo direktoriaus Rimgaudo Geleževičiaus, ligšiolinio vadovo Kęstučio Petrauskio ir muzikinių grupių vadybininko Artūro Butkevičiaus išrinko LRT taryba. Teisininko Kęstučio Ruplevičiaus kandidatūra atmesta, jam nepateikus reikiamo prašymo. Naujienų portalui „Balsas.

Seimo nariai nacionalinio transliuotojo eteryje norėtų matyti apylygiai paskirstytą laiką politikams, taip pat trokšta gerų žinių, sovietinių animacinių filmukų ir mažos kuriamų laidų sąmatos. Tokius pageidavimus seimūnai išsakė trečiadienį vykusiame bendrame Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje.

Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius Kęstutis Petrauskis prieš mėnesį Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje surengtoje konferencijoje Druskininkuose pristatė LRT pasiekimus: gerėja laidų kokybė, didėja vartotojų auditorija ir įstaigos pajamos, visuomeninis transliuotojas labiau įsiklauso į visuomenės reikmes bei lūkesčius.

Per visą nepriklausomos Lietuvos gyvavimo laikotarpį – nei tarpukariu, nei per pastaruosius 17 metų – nebuvo sukurtas nė vienas istorinis vaidybinis pilnametražis filmas. O rytiniai kaimynai nacionalinio orumo jausmus gaivina „kepdami“ vieną istorinį filmą po kito, rašo „Lietuvos žinios“. Pasak vieno Kino tarybos narių, Kultūros ministerijos sekretoriaus Juozo Širvinsko, pagrindinė kliūtis, stabdanti šio sumanymo įgyvendinimą, - pinigų stygius.

Vasario 6 dieną Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas Ariogaloje paskelbs naujo švietimo projekto "Pažinkime savo kraštą" pradžią. "Vis mažiau moksleivių domisi ne tik Lietuvos istorija, kultūros, etnografijos paveldu, bet ir krašto, kuriame patys gyvena, išskirtinumu, - sako Sigutė Kačinskienė, A.Adamkienės fondo direktorė. - Tokių užsiėmimų, kurių metu moksleiviams būtų pateikiama informacijos apie jų tėviškę, niekada nebus per daug. Tam reikia skirti kuo daugiau dėmesio.

Ketvirtadienį Vilniaus paveikslų galerijoje pristatoma istoriko Vydo Dolinsko mokslinė studija "Simonas Kosakovskis. Politinė ir karinė veikla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1763-1794". Knygą parėmė Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija, išleido "Vagos" leidykla. Knygoje pateikiama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paskutinio didžiojo etmono, Lietuvos ir Rusijos kariuomenių generolo Simono Kosakovskio biografija.

Premjeras Algirdas Brazauskas norėtų vienais metais sutrumpinti Valdovų rūmų atstatymo darbus, kurie dabar numatyti iki 2009-ųjų, kai bus pažymimas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis. Prezidentūroje pirmą kartą vykusiame Lietuvos vardo tūkstantmečio valstybinė komisijos, kuriai vadovauja prezidentas Rolandas Paksas, posėdyje premjeras sakė kad per likusius iki minėjimo metus būtų parengta ekspozicija ir 2009 metais rūmai jau atliktų kokią nors funkciją.

Lietuvos tūkstantmečio programos lėšų poreikis siekia 0,5 mlrd. litų - ja norima tinkamai pristatyti Lietuvą pasauliui ir padėti įgyvendinti tautos ateičiai reikšmingus kultūros projektus. Programos projektas jau yra pateiktas Vyriausybei ir ji apsispręs, kuriems projektams bus teikiamas prioritetas. "Pirmasis šios programos akcentas iki 2009-ųjų bus Lietuvos valstybės - Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus renginiai.

Prezidento Valdo Adamkaus sudaryta Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio koordinacinė taryba tikisi, kad jai pavyks bendradarbiauti ir su naujuoju prezidentu. Prezidentūroje trečiadienį posėdžiavusi taryba yra patariamasis organas Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijai, kurią savo dekretu 1997 metais sudarė tuometinis prezidentas Algirdas Brazauskas. Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio koordinacinės Tarybos pirmininku buvo V.Adamkaus patarėjas Darius Kuolys.