Kovo 29 dieną Nepriklausomybės akto signatarui Gediminui Ilgūnui (1936-2010) būtų sukakę 75-eri. Lietuvos televizija šią sukaktį minės dokumentinio filmo apie G. Ilgūną – istoriką, rašytoją, rezistentą, garsų keliautoją ir LRT tarybos pirmininką – premjera.
Algirdo Tarvydo dokumentinį filmą „Gediminas Ilgūnas. Nesugalvotas gyvenimas“ kovo 29 d. 12.15 val. rodys Lietuvos televizija, vakare (18.05 val.) į filmo premjerą pakvies Lietuvos televizijos antrasis kanalas.
Ketverius metus praleidęs Stalino lageriuose, grįžęs į Lietuvą G. Ilgūnas sugebėjo iškilti nuo paprasto darbininko iki vadovaujančio inžinieriaus. Tačiau tikrasis jo darbas visuomet buvo tarnystė Lietuvai. Apkeliavęs Lietuvą skersai išilgai, jis surinko neaprėpiamą kraštotyros archyvą. Parašė šešiolika knygų, tarp jų monografijas apie Vincą Pietarį, Joną Čerskį, Kazį Grinių, Steponą Kairį, Česlovą Kudabą, knygnešius. „Noriu nutrinti atminties dulkes nuo žmonių, kurie to verti, ir parodyti žmonių pavyzdžius, kuriais galėtume sekti. Parodyt, kad mūsų praeitis – ne vien tik baudžiauninkai“, – apie savo knygų herojus filme sako G. Ilgūnas.
Kai Lietuvoje neliko neištyrinėtų kampelių, Gediminas Ilgūnas su bendraminčių grupe pakartojo Žygimanto Augusto kelionę paskui Barboros Radvilaitės karstą iš Krokuvos į Vilnių. Tiesa, dviračiais, ne pėsčiomis, kaip Žygimantas Augustas prieš keturis šimtmečius. Kaip jam kilo mintis apkartoti Didžiojo kunigaikščio žygį, filme atskleis pats Ilgūnas.
G. Ilgūno gyvenimas – įvairiapusis, neaprėpiams. Ir preciziškas iki menkiausios smulkmenos, kaip jo kelionių ir nuotraukų archyvas. Tiksliai suplanuota nepataisomo darboholiko darbotvarkė. „Kai manęs klausia, kaip tu spėji dar ir rašyt knygas, sakau, kad para turi 24 valandas, iš kurių 8 dirbi, 8 miegi, o dar 8 gali skirt kažkam, kas tau svarbu“, – filmo autoriui sako šviesaus atminimo signataras. „Mano svajonė – laimingų žmonių Lietuva, Lietuva žmonių, kurie gali save realizuoti, nes laimingas zmogus tada, kai realizavo save. Mano religija – gyventi taip, kad šalia esantiems žmonėms nuo manęs nebūtų bloga, ir kad po manęs liktų kažkas gero mano šaliai, mano zmonėms“.
