gamta

Aplinkos apsaugos departamento Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai baigė dar praėjusiais metais pradėtą tyrimą dėl neteisėtai sumedžioto tauriojo elnio ir kaltinamajam buvo apskaičiuota gamtai padaryta žala – 6099,21 Eur. Byla perduota Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams, kurie paskirs pažeidėjui baudą.

Alabamos valstijoje žiaurios stichijos šėlsmas pražudė mažiausiai penkis žmones. Galinga audra sukėlė net keturiolika tornadų, kurie griovė namus laužė ir varto elektros stulpus bei medžius. Šiurpų susidūrimą su gamtos šėlsmu užfiksavo ir vos į tornado akį neįvažiavę du amerikiečiai. Vos kelios akimirkos ir rami gatvė Pelamo mieste Albamoje virto griūvėsiais. Galingas tornadas prašvilpė visai šalia šių persigandusių amerikiečių.

Pavasaris į Lietuvą, kad ir pamažu, bet ateina. Pasirodė pirmieji gandrai. Paukščiai šiais metais neskuba į gimtinę. Kovo 25-oji diena minima kaip gandrų diena. O šių ilgakojų matyti vos vienas kitas. Ir tie susiduria su iššūkiais. Varles tenka traukti prakapojus balų ledą. Lazdijų rajono Krosnos miestelio gyventojai džiaugiasi – jų miestelyje pasirodė pirmas gandras. „Prieš kelias dienas. Girininkas, gamtininkai sako, kad pirmiausia parskrenda stipriausi.

Gali būti sunku jus įtikinti, tačiau leiskite pabandyti: jeigu savo namuose pastebėsite vorą, nežudykite jo. Kodėl? Nes vorai yra svarbi ne tik gamtos, bet ir jūsų namų ekosistemos dalis. Be to, jie taip pat yra gyvi organizmai. Žmonės mano, kad jų namai yra visiškai izoliuoti nuo išorinio pasaulio, tačiau tiesa tokia, kad viduje galite rasti daugybę vorų rūšių. Kai kurie vorai jūsų namuose tampa įkaltinti netyčia, o kai kurie tėra ilgai neužsibūnantys svečiai.

Žmonės metinę taršos normą išnaudoja per kelis mėnesius ir likusį laiką gyvena skolon. Tiesa, per pandemiją dėl apriboto judėjimo žemė kiek atsikvėpė, tačiau iš kitos pusės tarša smogė galingesne jėga. Vandenynus ir upes nuklojo dar didesni plastiko kiekiai, kuriuos papildė ir pavojingos naudotos apsaugos priemonės. Žmogaus ir gamtos bendrystė sukuria nuostabius reginius – deja, mokslininkų tyrimai negailestingi.

Įspūdingi vaizdai iš Islandijos, kur nubudo 900 metų snaudęs ugnikalnis. Į burbuliuojančias raudonos lavos upes paspoksoti atvyko šimta į žmonių, o kai kurie smalsuoliai ant lavos net išsikepė dešrelių. Pragaras Žemėje, – taip galima apibūdinti šį išsiveržusio ugnikalnio vaizdą Islandijoje. Vos už 40-ies kilometrų nuo Islandijos sostinės Reikjaviko esantis ugnikalnis spjaudytis lava pradėjo dar penktadienį.

Australijoje, Naujojo Pietų Velso valstijoje, kilo amžiaus potvynis. Regione fiksuojant rekordines liūtis vanduo kyla jau kelias dienas. Iš krantų išsiliejusios upės su savimi neša ūkininkų galvijus ir žmonių namus. Perpildytos užtvankos, o tūkstančiai žmonių evakuojami. Visgi viename mieste šio potvynio laukiama. Jį tarsi siaubo filme užpuolė tuntai viską griaužiančių pelių.

Sulaukus kalendorinio pavasario, bet dar nenutirpus iki galo sniegui kai kas į miškus leidžiasi ieškoti gėrybių. Kovą miškai traukia ne grybautojus, o ragų ieškotojus, dalis jų tokie pamišę, kad prasidėjus elnių ragų metimo sezonui ima net atostogas. O užkietėjusių rinkėjų kolekcijos įspūdingos. Panevėžietis Lauras Jagminas vos tik pašviečia saulutė lekia į gamtą. Eiti į mišką vyrui tikra atgaiva, kai visą dieną tenka sėdėti kabinete prie kompiuterio.

Pavasarį geltonai nusidažantys laukai džiugina akis, bet liūdina gamtininkus: ūkininkai kasmet vis didesnius žemės plotus užsėja rapsais, kurie paukščiams – lyg Sacharos smėlynai, įžvalgomis apie šių augalų paplitimą šalies žemės ūkyje dalijasi Statistikos departamentas (SD). Gamtininkų teigimu, paukščiams grėsmę kelia tiek rapsų, tiek kukurūzų masyvai – jais užsėjus laukus, krūmynuose gyvenantiems paukščiams mažėja buveinių ir maisto šaltinių.

Marcinkonyse gyvenanti Janina Janušauskienė jau nuo pat ankstyvos vaikystės laiką leidžia gamtoje ir stebi jos siunčiamus ženklus. Pasak moters, pati gamta parodo, kokie laukia artėjantys orai. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojams Janina atskleidė, kokie orai bus per Velykas ir kada galėsime džiaugtis pavasariškais orais Lietuvoje bei kokį ženklą apie žmonių sveikatą mums siunčia gamta.

Už Atlanto – pietinėse Amerikos valstijose siaučia galingos audros ir tornadai. Galingi vėjo gūsiai su šaknimis verčia medžius ir šluoja nuo žemės paviršiaus pastatus. Netrukus išvysite ir įspūdingus dronu filmuotus vaizdus, kaip tornadas niokoja mišką ir pastatus. Įspūdingame vaizdo įraše iš Alabamos užfiksuota, kaip tornado vos išvengia nuo stichijos automobiliu sprunkantys amerikiečiai. O netrukus viesulas čia jau plėšo elektros linijas.

Į Lietuvą grįžtant vis gausesniam pulkui sparnuočių pats metas dar suskubti ir iškelti inkilus, kad paukščiai turėtų, kur įsikurti ir perėti. O specialistai sako, kad paukščiai visiškai neišrankūs – jiems patinka paprasčiausi nameliai su tinkama landa. Tik štai švara viduje reta kuris pasirūpina pats. Tad kasmet inkilus būtina iškuopti. Į Karalgirio mišką pakaunėje gamtos mylėtojai atgabena apie pusšimtį inkilų. Tokią tradiciją miškininkai puoselėja jau šimtmetį.

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius TV3 žinių „Dienos komentare“ papasakojo, kada galime tikėtis pavasario ir koks jis bus.  Gamtininką kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.  Saulutė nebe tik šviečia, bet ir šildo, pavasarį jaučiame visi. Sakykite, ką galima gamtoje pamatyti nuveikti, kokie procesai dabar ryškiausi? Iš tikrųjų, man atrodo, kad daro didelę klaidą tie, kas tikisi, kad pavasaris dar kažkur toli.

Lietuvoje užfiksuotas itin retas atvejis – toje pačioje stirnų bandoje buvo net du albinosai stirniukai. Panevėžietes nustebino ir patys gyvūnai ir kitų elgesys su jais. Mokslininkai pripažįsta, kad šis atvejis išskirtinis. O kaip gimsta albinosai, kas tai lemia ir kaip klostosi jų gyvenimas?  Pasakišką vaizdą Panevėžio rajone įamžino gamtą fotografuojanti Inga: „Visi aikčioja, čia kaip stebuklas, iš tikrųjų.

Valstybinių miškų urėdija ruošiasi gaisrų sezonui ir įspėja gyventojus – pavasarį prasideda gaisrams kilti palankus laikotarpis, tad reikėtų elgtis itin atsargiai ir saugoti gamtą. Ypač didelį pavojų kelia žolės deginimas, kuris tampa ir miškų gaisrų priežastimi, neretai sparčiai plintanti ugnis be namų palieka ir pačius gyventojus, rašoma pranešime spaudai. „Kaip ir kasmet, prašome gyventojų būti atsakingais, nedeginti pernykštės žolės, saugoti ne tik save, savo turtą, bet ir tausoti gamtą.

Kovo 19-ąją minima pempės diena. Senovėje tikėta, kad jei šią dieną paukšteliai parskrenda – reikia laukti atšilimo. Merginos pradėdavo rūpintis darželiais, o ūkininkai ieškoti tinkamiausios vietos pasėliams. Etnologas Libertas Klimka tv3.lt portalui plačiau papasakojo apie šią dieną ir kokio pavasario tikėtis. Ši diena – pavasario žingsnis į šiltąją pusę. Žmonės pastebėdavo, kad būtent nuo šios dienos pasirodydavo vis daugiau pavasario požymių. „Tai yra pavasario žingsniukas į šiltąją pusę.

Neįtikėtina istorija apie lokio nuotykius mieste. Centrinės Rusijos Nižnevartovske slampinėjant lokiui vieni rusai slėpėsi, kiti ramiai lydėjo žvilgsniais. Gatvėmis besišlaistantis lokys praeivių akivaizdoje puolė savo šeimininką, o tuomet vos nepakliuvo po autobuso ratais. Per sniegą klampojantį lokį rusai filmuoja Nižnevartovske – centrinėje Rusijoje. Lokys pamažu artėja prie šalia kelio stovinčio ir telefonu pliurpiančio vyro. Ir netrukus jį puola. Vyras sprunka.

Kaišiadorių rajone buvo užfiksuotas netikėtas gamtos reiškinys – vadinamieji ledo diskai-skrituliai-blynai-ratai. Šį reiškinį Žiežmariuose prie upelio užfiksavo naujienų portalo tv3.lt skaitytojas Julius Morkūnas, kuris sutiko pasidalinti užfiksuotu vaizdo įrašu. „Ledo diskai-skrituliai-blynai-ratai yra labai retas reiškinys, susiformuojantis lėtai tekančiame vandenyje esant šaltam orui. Jie fiksuoti Skandinavijoje, Kanadoje ir kitur.

Neįprasta, šiek tiek pavojinga, bet tuo pačiu ir linksma gelbėjimo operacija iš Kolumbijos. Tenykščiams ugniagesiams teko nuo namo stogo nukelti ant jo užsiropštusias ir nebežinančias kur dėtis ožkas. Ir pati nežino, kaip nulipti nuo stogo, ir gelbėtojų bijo. Neįprastą gelbėjimo operaciją turistai nufilmavo šiaurės Kolumbijoje, Santanderio srityje. Ugniagesiai nuo namo stogo bando nukelti ožkas.

Kai kur pridrėbė net metrą sniego. Dešimtys tūkstančių žmonių liko be elektros, uždaryti teko Denverio oro uostą, o gelbėtojai skubėjo vaduoti greitkeliuose įstrigusių žmonių. Kovas pavasario į Kolorado ir Vajomingo valstijas bent kol kas neatnešė. Priešingai. Čia siaučia didžiausia pūga per pastaruosius du dešimtmečius. Kai kuriose šių valstijų vietovėse siautėja 72 km/val. vėjo gūsiai, o sniego sluoksnis jau siekia metrą.

Veterinarijos gydytojai jau praneša apie pirmuosius nuo erkių platinamų ligų nugaišusius gyvūnus. O užsikrėtusių skaičiai auga kasdien. Žmonės nesitiki, kad erkės jau pabudusios ir pavojingos, tad dar nesaugo nei savęs, nei augintinių. O specialistai įspėja, jei šie parazitai jau kanda gyvūnams, greitai pasipils pranešimų ir apie žmonių negalavimus.  Septynerių metų Sibiro haskių veislės kalytę Dorą šeimininkas veda pakartotinei specialistų apžiūrai. Dora jau guvi.

Ieškodami, iš kur į Salantų miestelio tvenkinį nuotekų grioviu kelias dienas tekėjo dyzelinas, specialistai aptiko ne tik teršalų šaltinį po žeme užkastoje talpoje. Šalia jos darbininkai iškasė dar 14 tokių ir iš jų išpumpavo 6 tonas naftos produktų. Toje pačioje sodyboje, aplinkosaugininkai rado 48 šarminius akumuliatorius bei dar gausybę daiktų. Kaimynai pasakoja, kad jau miręs sodybos savininkas visą šį turtą parsigabeno iš senos sovietų karinės bazės.

Įspūdingi vaizdai iš Kilimandžaro kalno papėdės, kur ganosi didžiuliai drambliai. Deja, šiems galiūnams iškilo grėsmė. Ne dėl brakonierių ar didelių plėšrūnų, o visame pasaulyje pamėgtų avokadų. Dramblių teritorijose verslininkai užsimojo sukurti dideles avokadų plantacijas fermas. Kenijos Amboselio nacionaliniame parke, besiribojančio su Tanzanija. Kilimandžaro kalno papėdėje žaliuojantys laukai – ideali vieta gyventi drambliams.

Vilkaviškio rajone užfiksuotas neeilinis incidentas. Kovą turėjo būti pradėtos vežti statybinės atliekos, kurios buvo užkastos žemėje. Aplinkosaugininkai nustatė, kad padaryta žala gamtai – daugiau nei 30 milijonų eurų. Atliekas užkasė viena bendrovė, kai tvarkė aikšteles vėjo jėgainėms statyti. Tačiau išvežt šlamšto taip ir nepavyko. Vėjo jėgainės šalia Vilkaviškio turėjo iškilti prieš šešerius metus. Verslininkai jas buvo suplanavę keturiose vietose.

Kovo 10 nuo seno minima kaip 40 paukščių diena. Tiek senoliai skaičiuodavo paukščių rūšių, kurie žiemai išskrisdavo į pietus ir pavasariop grįždavo į gimtinę. Beje, pagal šios dienos orus senoliai spėdavo ir koks bus artimiausias mėnuo. Žuvinto biosferos rezervatas pamažu bunda. Po spengiančios žiemos tylos kasdien pasigirsta vis naujų garsų – į Lietuvą grįžta svetur peržiemoję paukščiai. Nuo seno šiandien minima 40-ies paukščių diena.

Tolimuosiuose Rytuose išsiveržė vienas aukščiausių ugnikalnių pasaulyje. Kamčiatkoje, raudonos lavos upes stebintys mokslininkai pasidalino įspūdingais išsiveržimo vaizdais. Ledynų sukaustytoje Kamčiatkoje šiomis dienomis tikrai karšta. Ten dirbantiems mokslininkams pavyko užfiksuoti kaip išsiveržia aukščiausias aktyvus Euroazijos ugnikalnis – Kliučių Sopka. Tiesa, šiuo metu lava veržiasi ne 4800 metrų ugnikalnio viršūnėje, bet viename iš šlaitų, beveik dviem kilometrais žemiau.

Nedidelio Kėdainių rajono Pelėdnagių seniūnijos Sičionių kaimo gyventojus pastarąsias kelias savaites gąsdino ir į kiemus įžūliai lindo serganti lapė. Vietos gyventojai neapsikentė ir kreipėsi į medžiotojus. Šie po kiek ilgiau nei savaitę trukusios medžioklės lapę sumedžiojo. Elgėsi keistai Pirmasis keistą lapę kieme pastebėjo vietos gyventojas Arūnas Butėnis. Vyriškis sunerimo, mat gyvūnas elgėsi ne taip, kaip įprasta. Jis nedelsiant kreipėsi į medžiotojus.

Iš žiemos miego sparčiai pradėjo busti žmonių ir gyvūnų siaubas – erkės. Vos tik pabudę šie parazitai pradeda ieškoti maisto, o lengviausiai pasiekiami ir tampa šunys bei katės. Anksti pavasarį pabudusios erkės dabar nusiramins tik gruodį. Specialistai sako: erkių pernešam ligų atvejų skaičius kasmet vis didėja. Prie Druskininkų, Viečiūnuose, gyvenanti Oksana su savo mylimu Čipu dažnai vaikščioja prie namų esančiame parkelyje.

Kretingos rajone, Salantų miestelyje, jau parą ugniagesiai bei aplinkosaugininkai stengiasi likviduoti ekologinę nelaimę – nuotekų tinklais į tvenkinį bėga dyzelinu užterštas vanduo. Nors pastatę bonines užtvaras ugniagesiai tvenkinį apsaugojo, niekaip nepavyksta rasti vietos, iš kur dyzelinas atiteka. Šaltinio su specialistais ieško visa miestelio bendruomenė.

Prasidedantį pavasarį jau skelbia ne tik kalendorius, bet ir ledonešis upėse bei pirmieji žiedai gamtoje. Gyventojai dalijasi pražydusių žibučių, pirmųjų kačiukų ar baltuojančių snieguolių vaizdais, botanikos sode į saulę vis spalvingesnius žiedus kelia įvairių rūšių gėlės ir krūmai. O štai sinoptikai sako, kad žiema dar žada pasigalynėti su pavasariu. Kalendorius ir vis labiau paukščių balsų prisipildanti gamta jau skelbia pavasarį.

Pavasarį skelbia ne tik pamažu į Lietuvą iš šiltų kraštų sugrįžtantys paukščiai. Pradėjo tekėti klevų sula. Tiesa, dar negausiai, bet mėgstantys tikrai jau gali mėgautis šiomis medžio sultimis. O ir specialistai ragina gerti sulą. Joje, tiek klevų, tiek beržų yra labai naudingų medžiagų. Varėnos rajono, Barčių kaimo gyventojas Algimantas, kaime augantį klevą pradeda tikrinti maždaug nuo vasario vidurio. Įprastai tuomet jau pradeda tekėti sula.

Panorus sužinoti orų prognozes dabar pakanka pažvelgti ir į mobilaus telefono ekraną. O štai senovėje žmonėms tekdavo sekti gamtos ženklus, kad sužinotų, kokie gi orai laukia.  Pasak etnologo Liberto Klimkos, jau vasarį atsiranda ženklai, pranašaujantys, kokie bus pavasaris ir vasara.  Vieversio elgesys išduoda, kokia bus vasara Pasak etnologo, vasario 24-ąją žmonės laukia vieversio, kuris išduoda apie vasaros orus.

Kol lietuviai bando pasimėgauti paskutiniais pasivaikščiojimais ant užšalusio ledo, amerikiečiai skuba pasidžiaugti ledu inkrustuotais Niagaros kriokliais. Prie krioklių traukė gyventojai, norintys asmenukėmis įsiamžinti prie įspūdingų vaizdų. Mat gamta papuošė ne tik krioklius – virš jų taip pat pasirodė vaivorykštė. Meteorologai teigia, kad čia ir toliau snigs, o termometro stulpelis nepakils aukščiau 3 laipsnių šilumos. Žiemos stebuklus galite pamatyti TV3 Žinių reportaže.

Šiaurės Prancūzijos pakrantė po daugelio dešimtmečių džiaugiasi sugrįžusiais būriais ruonių. Mažylis ruonis, vienas iš daugiau nei 250-ies, kuriuos netoli Šiaurės Prancūzijoje esančio Kalė uostamiesčio stebi gamtosaugininkai. Ruoniai šiose pakrantėse nykti pradėjo dar prieš pusšimtį metų, kai juos medžioti ėmė žvejai, nepatenkinti, kad šie gyvūnai tuština jų tinklus. Ir nors ruoniai Prancūzijoje saugomi dar nuo 1980-tųjų metų, tik dabar pradėjo sugrįžti į pamėgtas pakrantes.

Rudosios ateina kaulyti maisto, o viena net įsigudrino įlipti į medį ir pamėgino nugvelbti kabančius zylėms skirtus lašinius. Gamtininkai aiškina, kad pajūriui neįprastai šalta ir snieguota žiemą privertė lapes ieškoti maisto žmonių kiemuose, o medžiotojai įsitikinę, kad rudųjų tiek priviso, kad natūralaus maisto gamtoje visoms tiesiog nebeužtenka. Sodyboje netoli Šilutės gyvenanti Eglė neteko žado.

Kelmės rajone, Butkiškėje, gyvenanti trijų vaikų mama ir žolininkė Kristina Šilinskienė (Naktižiedė) jau daugelį metų pasakoja žmonėms apie laukinių augalų paslaptis ir moko iš jų gaminti sirupus, maistą, augalus, kosmetiką… Žiniomis apie natūralią kosmetiką ir valgomus laukinius augalus ji dalijasi paskaitų ir praktinių užsiėmimų metų, kuriuos veda mokyklose ir įvairiose bendruomenėse, o karantino metu ir virtualioje erdvėje.

Mažiausias roplys pasaulyje. Vokiečių mokslininkai Madagaskare rado du saulėgrąžos dydžio chameleonus. Ant piršto telpantis chameleonas vos dviejų centimetrų dydžio. Jis mažiausias iš visų daugiau nei 11 000 iki šiol žinomų roplių. Vokiečių mokslininkai šios naujos rūšies patinėlį ir patelę netikėtai aptiko per ekspediciją Šiaurės Madagaskare. Beje, patelė gerokai didesnė už patinėlį – nuo burnos iki uodegos ji net trijų centimetrų ilgio.

TV3 laidoje „Tylūs geradariai. Tvarumo istorijos“ – verslininkės Darijos Ilevičiūtės-Zaveckienės pasakojimas apie jai su vyru ir drauge kilusią tvarią verslo idėją, kuri sėkmingai skinasi kelią ir pasaulinėje sutelktinio finansavimo platformoje „Kickstarter“. Darija su savo vyru Karoliu prieš trejus metus įkūrė internetinę kojinių parduotuvę „Ūkai“, o 2020 m. pabaigoje jie nusprendė, kad savo veikloje nori didesnės pridėtinės vertės, tad kojinių gamyboje pradėjo naudoti iš perdirbtų p...

Žiema toliau stebina savo grožiu. Nesiliaujantis šaltis stingdo užtvankas ir taip sukuria nuostabaus grožio ledo skulptūras. Nuo stogų kabo įspūdingo dydžio varvekliai.  Alytaus rajone, Kumečių kaime esanti užtvanka virsta įspūdinga ledo skulptūra. Pora alytiškių sako specialiai atvažiavę pasigrožėti nuostabiu žiemos darbu: „Gražu, gražu pamatyti tokius vaizdus. Ši žiema po daugelio metų – pirma tokia.

Sniegas ir šalčiai gali būti pražūtingi kai kuriems paukščiams. Laukinėms mūsų laukų ir pievų vištelėms – kurapkoms dabar ypač sunku. Nors tai nepaprastos slapukės, bet šiuo metu jos badauja ir rizikuodamos traukia net prašyti žmonių pagalbos.  Raguvoje gyvenantis žinomas gamtininkas ir zoologas  Antanas Slučka traukia iš bagažinės puspilnį kibirą kviečių. Grūdai skirti miestelio pakraštyje prie fermų jau kurį laiką besibūriuojančioms laukinėms vištelėms – kurapkoms.

Į pajūrį atkeliavus snieguotai ir šaltai žiemai, žmonės vėl puolė gelbėti laukinius gyvūnus, nepagalvodami, kad taip skriaudžia kitus. Vienas klaipėdietis jau trečią parą globoja gulbių jauniklius, mat į ant užšalusių Kuršių marių ledo įsikūrsių paukščių jauniklius ėmė kėsintis lapės. Aplinkosaugininkai sako, kad gamta tik dėl to ir egzistuoja, kad vieni gyvūnai nuolat ėda kitus. Tad jei žmogus gelbėja paukščius, be maisto palieka plėšrūnai ir iš bado žūsta jie arba jų jaunikliai.

Pietvakarių Prancūzijoje – dideli potvyniai. Dėl jo namus palikti teko tūkstančiams prancūzų. Potvyniai kilo po smarkių regione siautėjusių liūčių. Gelbėtojai prognozuoja, kad upėmis virtusios miestų gatvės nuslūgs maždaug per savaitę. 6000-ius gyventojų turintis Esblio miestelis visiškai užtvindytas. Vandens čia gerokai virš kelių, tad kaimynai gatvėje vos prasilenkia. Dalis Prancūzijos pietvakarių regiono po vandeniu atsidūrė po praūžusių liūčių.

Šiaurinėje Indijoje nuo Himalajų atskilęs ledynas, nugarmėjo į upę ir sukėlė milžinišką potvynį, kuris nuplovė mažiausiai 200 žmonių. Gelbėtojams iš purvo ir nuolaužų išlaisvinti pavyko vos 25 žmones, kiti dingę. Akimirka, kai Indijoje nuo Himalajų kalnyno atskyla milžiniškas ledynas. Nugarmėjęs į upę, jis sukėlė staigų, viską aplink suniokojusį potvynį, kuris šiaurinėje Utarakhando valstijoje pradangino apie 200 žmonių. „Tapau liudininku to, kas atrodė, kaip Bolivudo filmo scena.

Arūnas Eismantas įprastai dirba auditoriumi, viename dideliame prekybos tinkle, tačiau vyras turi neįprastą pomėgį. Vasarą ir pavasarį rengia kaip pats sako „fotosesijas“ patiems mažiausiems gyviams – drugiams. Arūnas pasakoja, kad meilę gamtai jaučia nuo vaikystės, nes pats yra gimęs ir augęs kaime Anykščių rajone.

Alytaus rajone esančiame Būdos kaime skaitytoja Dalia Berčiūnaitė užfiksavo, kaip iš balos ant sniego pradėjo lipti varlės. Gamtininkė aiškina, kad tai nėra kažkokia anomalija ir pavasario tikrai nepranašauja. Neįprastą gamtos reiškinį moteris užfiksavo trečiadienį, o nuotraukose galima pamatyti ir plėšrųjį paukštį suopį, kuris greičiausiai nesitikėjo rasti ant sniego išlipusių varlių.

Neįprasta ir deja liūdnai pasibaigusi gelbėjimo operacija kaimyninėje Lenkijoje. Ugniagesiai gelbėtojai iš ledinio ežero vandens traukė įlūžusią elnių bandą. Vietos medžiotojai sako, kad elnius ant ežero suvarė brakonieriai, gąsdinę gyvūnus petardomis. Net keliose ežero vietose įlūžę elniai desperatiškai suka ratus ieškodami kaip išsiropšti į paviršių, o gelbėtojai visaip bando prisiartinti prie išsigandusių gyvūnų.

Balkanuose, Serbijoje – milžiniškas šiukšlių ežeras, kuriame plūduriuoja per 30 tūkstančių kubinių metrų atliekų. Gamtosaugininkai sako, kad ši problema ežerą kamuoja jau daugelį metų. Potpečko ežeras Serbijoje labiau primena šiukšlyną, nei gėlo vandens telkinį. Dabar čia darbuojasi dvi baržos ir dideli kranai, mėginantys išvalyti upės atplukdytas šiukšles – daugiausia plastiką.

Suomijos šiaurę nutvieskė Šiaurės pašvaistės liepsnų šokis. Jomis pasigrožėti galėjo ne tik didelio šalčio nepabūgę keliautojai, bet ir Kalėdų senelis, nes įspūdingas reginys dangų įžiebė Laplandijoje. Stingdančio 30-ties laipsnių šalčio neišsigandęs Suomijos fotografas už ryžtą apdovanojamas pasakišku reginiu. Laplandijoje šiaurės pašvaistė virš jo sužibo maždaug 90-ties kilometrų aukštyje. Netoli pasienio su Švedija ir Norvegija.

Smagią langūrų kaImenę pasisekė nufilmuoti fotografams pietvakarių Kinijos miškuose.  Išties ne veltui langūrų mažylius vadina auksiniais. Užaugę jie taps pilki, kaip ir jų tėvai. Linksmą langūrų kaimenę fotografai filmuoja pietvakarių Kinijos Junanio provincijos kalnuose. Miškininkai pastaruosius kelerius metus akylai saugo šią miško teritoriją nuo brakonierių ir kirtimo, tad ir auksaspalvių mažylių kaskart suskaičiuoja vis daugiau.