Į Karalgirio mišką pakaunėje gamtos mylėtojai atgabena apie pusšimtį inkilų.
Tokią tradiciją miškininkai puoselėja jau šimtmetį. Naujus namus sparnuočiams šįkart kelia gausus būrys talkininkų, tarp jų generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus mokiniai ir amerikiečiai kariai.
„Mes atsivežėm pilną bagažinę, gal apie penkiolika inkilų, amerikiečiai atsivežė irgi apie penkiolika, ir dar urėdijos atstovai atsivežė“, – sako kadetas Laurynas Subačius.
Visi inkilai su specialiais kabliais. Tad kas ilga kartimi inkilą bando už šakos užkabinti. Kas kopėčias stato ir jomis palipęs pritvirtina, o štai Oskaras, kaip mat įsiropščia į medį ir ten paukščių namą įtaiso.
„Aš daug laipioju po medžiais, tai nesunku iš tikro. Už šakų užsikabini, tik reikia žiūrėti, kad neplona ir nesudžiūvusi“, – pasakoja kadetas Oskaras Gudas.
Stropiai darbuojasi ir ketverių Dijus:
„Vienas du trys keturi inkilai. Taip sunku labai, bet aš labai raumeningas.“
O kariai pasakoja, kad kai kurie inkilus gamino ir kėlė pirmą kartą.
Pasak girininko, kabinant svarbu pusė, į kurią atsukta landa. Jei tai šiaurė – jame sparnuočiai neperės. Ir žinoma, landos skersmuo – štai šie inkilai skirti smulkiems sparnuočiams, tad ji vos pusketvirto centimetro.
„Pagrinde mažiem mūsų paukšteliam, tai zylės, kuoduotosios zylės, didžiosios zylės, mėlynosios, musinukės, bukučiai“, – teigia Padauguvos girininkijos girininkas Kęstutis Markevičius.
Varnėnams reikia išgręžti 5 centimetrų skersmens landą, o pelėdoms net ir 13, šioms dar būtina į vidų pjuvenų įpilti, mat pačios jos guolio nesiruošia.
„Šiaip nereikia jokio pagaliuko, kad paukštis nusileistų, užtenka uokso, skylutės jis pateks, o ta prikabinta lyštvelė tai net lengviau būna papulti kiaunėm, dar kažkam“, – kalbėjo Padauguvos girininkijos girininkas Kęstutis Markevičius.
Kaip pasakoja Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologas Saulius Rumbutis, sparnuočiai įkurtuvėms mieliau pasirenka paprasčiausius inkilus, o ne nudailintus ir spalvingus
„Neobliuotos lentos, svarbu, kad jos būtų sausos, tokie inkilai ilgai tarnauja ir paukščiai juos labiausiai mėgsta, reiktų vengti inkilų dažymo, tokių dalykų, kaip plastikas, klijuotos medžio plokštės“, – sako ornitologas Saulius Rumbutis.
Ornitologas primena, kad neužtenka iškelti inkilą, jį būtina prižiūrėti ir kasmet išvalyti. O tam reikia patogiai pritvirtinti stogelį. Galima tvirtinti lengvai atsukamais medvaržčiais ar dviem vinukais.
Geriausia iškuopti vėlyvą rudenį ar žiemą, kad šalčiui pakandus žūtų kenkėjai, bet jei nespėjote tai dabar paskutinės dienos inkilus sutvarkyti, mat savo namuose generalinę tvarką daro tik varnėnai.
„Zylės įvairių rūšių, karklažvirbliai, raudonuodegės jos lizdo neišsineša, lizdo neišvalo ir jeigu mes neišvalysime, tai laikui bėgant lizdo paklotės storis vis didės ir bus lengva kiaunei ar katinui pasiekti ten perintį paukštį arba ten esančius jauniklius“, – pasakoja S. Rumbutis.
O jei inkile neįsikurs paukščiai, nusiminti neverta, tuščiose buveinėse apsigyvena kiti miško ekosistemai naudingi gyviai – miegapelės, šikšnosparniai, skruzdės, kamanės ar vapsvos.
