Arūnas pasakoja, kad meilę gamtai jaučia nuo vaikystės, nes pats yra gimęs ir augęs kaime Anykščių rajone. Iš pradžių vilnietis bandė fotografuoti paukščius, nes iki šiol turi seną sodybą prie miško, tačiau nejučia perėjo prie makro fotografijos:
„Kai pradėjau fotografuoti paukščius, daug kas jau buvo pradėję juos fotografuoti. O tokių, kurie fotografuotų iš mažųjų, nelabai buvo, po truputį perėjau ant makro fotografijos. O drugiai, čia nepaaiškinamas dalykas, nes daug ir vabalų ir visko galima fotografuoti. Drugys mane žavi.“
Pats geriausias poilsis – ankstus rytas pievoje
Arūnas prisipažįsta, kad jo atostogos visada būna kitokios nei daugelio. Vyras nelinkęs atostogų metu ilgai miegoti ar važiuoti į šiltus kraštus. Jo teigimu geriausias poilsis – kaime. Čia jis praleidžia visas laisvas dienas:
„Visi laisvadieniai, nesvarbu viena, dvi ar daugiau dienų, visos praleidžiamos kaime, net ir žiemą. Kai atostogos prasideda ir aš būnu kaime, tai daug kas galvoj, kad pamiegos per atostogas. Aš ne.
Per atostogas, kai saulė kyla, būna 4–5 ryto aš jau irgi dažniausiai būnu miškuose ar laukuose.“
Pasiruošimas fotografijai prasideda iš vakaro
Vilnietis pasakoja, kad turi visą sistemą, kaip sukuria kerinčias gamtos fotografijas. Pasiruošimas prasideda vakarą prieš, kai reikia paruošti vietą, kur vyks „fotosesija“: Arūnas prismaigsto karklo ar lazdyno šakelių, kad jo modeliai turėtų kur nutūpti. Taip pat įjungia specialias lempas, kurios pritraukia drugius:
„Didžioji Lietuvoje gyvenančių drugių dalis pasirodo naktį. Mažai kas juos geba pamatyti, o kai parodai nelabai tiki, kad čia gali tokių būti Lietuvoje.“
Paruošęs vietą fotografavimui, vyras grįžta anksti ryte, kai dar nepakilusi saulė. Tai jis daro dėl labai svarbios priežasties:
„Kai fotografuoju, turiu atsikelti penktą ryto, nors ir per tamsu fotografuoti, bet pasidarai kavos ir sėdi prie tos vietos, vien todėl, kad labai daug ryte paukščių atskrenda ir jie nurinktų visus mano drugelius.“
Na, o kai pradeda švisti Arūnas imasi pagrindinio darbo – fotografijos. Jo teigimu kas antras vabzdys, kurį bando nufotografuoti, pabėga, tačiau Arūnas dėl to nenusimena:
„Ryte prasideda pats malonumas ieškoti tų drugių, kur jie sutūpę. Atsargiai bandyti nusikirpt tą lapelį. Yra įvairūs žolės laikikliai, kad joks vėjas nesujudintų, distanciniai pulteliai fotoaparato, kad jis nesujudėtų ir sakykim 50 ant 50 pavyksta nufotografuoti ir drugys nepabėga.
Jei pabėga, tai žinau, kad kitą kartą aš jį turbūt pagausiu nufotografuoti. Jei pabėgo, vadinasi taip buvo lemta.“
700 rūšių – ne riba
Kaip skrupulingai buvo ruošiama pieva fotografavimui, lygiai taip pat kruopščiai Arūnas drugelius paslepia, kad šie netaptų lengvais pusryčiais praskrendantiems paukščiams:
„Kadangi aplinkoje auga daug vaismedžių, vaiskrūmių tai po fotosesijos suslepiu visus į krūmus, kad kuo mažiau paukščiai rastų.“
Vyro tikslas yra sužinoti kiek skirtingų drugių rūšių jis gali rasti savo kaimo sodyboje. A. Eismanto teigimu jis yra nufotografavęs jau apie 700 skirtingų drugių, tačiau tai tikrai nėra galutinis skaičius:
„Mane veda tas azartas sužinoti, kiek rūšių gyvena kaime. Nes visus drugius fotografuoju vienoje, gana glaustoje teritorijoje. Aš jų turiu virš 700 rūšių nufotografavęs, bet man drugių žinovai sako, kad dar tiek pat galėčiau nufotografuoti kaime.“
Visą vasarą fotografavęs, žiemą vyras tyrinėja, kokias rūšis pavyko nufotografuoti.
Egzotiški kraštai ne itin traukia
Paklaustas ar nenorėtų išvažiuoti drugių fotografuoti ir kitose, egzotiškesnėse šalyse, vyras svarsto, kad norėtų tik į žmogaus nepaliestas džiungles nukeliauti, tačiau tvirtina, kad ir Lietuvoje galima sutikti egzotiškai atrodančių drugių:
„Jei norėčiau išvažiuoti, tai nebent į visiškas džiungles įlįsti, bet, kita vertus, po to gali būti Lietuvoje niūru, palyginus. Kai pradėjau rodyti drugius socialiniuose tinkluose daug kas buvo nustebę, kad ir Lietuvoje tokių yra“
Dalinasi ir miško gyventojų vaizdais
Arūnas teigia, kad jam patinka ne tik fotografuoti gyvąją gamtą bet ir ją filmuoti. Su sekėjais socialiniame tinkle „Facebook“ Vilnietis pasidalina trumpais filmukais, kaip miške keičiasi metų laikai, auga jaunikliai. Taip pat neišvengiama ir kuriozinių situacijų:
„Briedis yra vienas iš tų gyvūnų, kuris yra labai smalsus ir jis pastoviai ateina kameros pauostyti, būna ir apspjaudo iš arti uostydamas (juokiasi). Lūšis pakliuvo kartą pakankamai smalsi, apuostė kamerą, šiaip kameros taip dažnai nekrenta į akis. Tik medžius pakeičiu kas antrą savaitę, kad vaizdas pasikeistų ir būtų įdomiau stebėti.“
