Paulius Čiūdaras pasakoja grybus radęs visai atsitiktinai, bevaikščiodamas gimtojo Džiaugsminės kaimo, esančio Ignalinos rajone, miške. Vyras šypsosi, kad ne be reikalo ir miško pavadinimas toks pats kaip ir kaimelio, nes miške pamatytas vaizdas gruodžio mėnesį vyrą gerokai nustebino ir pradžiugino.
„Mėgstu būti gamtoje, fotografuoti, išvedžiau šunį pasivaikščioti į mišką ir netikėtai užmačiau tuos grybus. Prieš tai buvo prisnigę, sniegas nutirpo ir tie grybai kuo puikiausiai buvo išsilaikę. Aišku, valgyti jų nerinkau, bet padariau foto medžioklę“, – sako jis.
Grybų randa ir per Kalėdas
Vyras mėgsta fotografuoti gamtą ir savo nuotraukomis dalijasi socialiniuose tinkluose. Pasidalinęs gruodžio mėnesį rastais grybais, jis sulaukė nemažai komentarų. Vieni stebėjosi tokiu Pauliaus radiniu, o kiti teigė patys ne kartą grybavę žiemos metu.
„Viena moteris rašė, kad ir gruodžio 19 dieną buvo prisigrybavusi ir netgi valgė šviežių grybų per Kalėdas. Nors aš tai pats nelabai linkęs ragauti, vis tiek turi būti grybams laikas, o po šalnų nemanau, kad jie tinkami valgyti“, – svarsto jis.
Šiltas lapkritis buvo palankus grybams
Apie tokius gamtos pokštus gamtininkas A. Kulbis sako girdėjęs ne kartą ir, pasak jo, tai neturėtų pernelyg stebinti, nes lapkritis buvo nešaltas, todėl grybai turėjo palankias sąlygas išsilaikyti. Gamtininkas pasakoja, kad yra buvę atvejų, kai žmonės grybų miške rado ir gruodžio pabaigoje.
„Tai yra normalu. Pernai žmonės taip pat grybavo panašiu metu prieš Kalėdas. Tik žodį grybavo reikėtų vartoti su tam tikra išlyga.
Grybų tikrai yra, nes lapkritis buvo nešaltas ir kai kurie vėlyvi grybai – žaliuokės, dar vadinamos baltikais, – dar dabar tebeauga miškuose.
Taip pat galima rasti voveraičių, kurios ne tokios jautrios šalnoms. Šių grybų galima aptikti įslėniuose, kuriuose šaltis juos mažiau pasiekia“, – nurodo jis.
Rinkti ir vagyti nederėtų
Gamtininkas neslepia nustebęs, kad žmonėms žiemos metu vis dar pavyksta aptikti baravykų, nes tai, pasak jo, daug retesnis atvejis. Tačiau, kad ir kaip džiugina rastos miško gėrybės, A. Kulbio teigimu, jomis galima tik pasigrožėti, o ne valgyti, nes jos gali būti pavojingos sveikatai.
„Tikrai retas atvejis, kad gruodžio mėnesį galima rasti baravykų. Bet buvo šiltų dienų ir baravykai tebedygsta. Tik iškyla klausimas – ar derėtų šiuos grybus vartoti?
Tikrai nederėtų jų rinkti ir valgyti, netgi ir voveraičių, kurios tarp tų samanų atrodo visai neblogai. Tačiau rinkti jų nederėtų, nes šalnos, paskui dieną atšylantis, kelias dienas besikaitaliojantis oras gali sukelti grybų irimą, o suirę baltymai yra pavojingi žmogaus sveikatai“, – šypsosi A. Kulbis.
„Nedidelis kiekis galbūt nepakenks, bet grybai kaip ir visos miško gėrybės sezono metu yra skanėstas ir vertybė, o dabar reikėtų grybauti tai, ką jau esam sukaupę šaldytuvuose ir šaldikliuose“, – priduria jis.
Gamtininko teigimu, stipriau atšalus orams, tokių radinių turėtume nebepamatyti:
„Manau, kad dabar, kai sinoptikai pranašauja didesnius šalčius, grybai nebeaugs. Jų augimas sustos, o vienas kitas vaisiakūnis, kurį randame, yra užsilikęs iš šiltesnių lapkričio savaičių.
Jų nėra tiek daug, tik vienas kitas. Žmonės, aišku, tuo džiaugiasi, vis dar nori tų grybų, bet tikrai reikėtų pasisaugoti. O nufotografuoti, pasidžiaugti, pasivaikščioti po mišką šiuo karantino laiku, be abejo, tikrai smagu.“
Grybų anomalijos
Primename, kad rudenį naujienų portalas tv3.lt dalijosi skaitytojo aptiktomis grybų anomalijomis. Neįprastus grybus vyras rado Švenčionių rajone, gimtojo Kasčiukų kaimo miškuose. Jo dukra Aistė pasakojo, kad ten tėtis grybauja nuo vaikystės, o didžiausią aistrą grybavimui pajuto prieš septynerius metus.
„Tėtis grybauja nuo vaikystės, o dar labiau tuo susidomėjo prieš septynerius metus, kai jam sukako penkiasdešimt. Kadangi turi daugiau laisvo laiko, vaikai užauginti, darbų mažiau, – pasakojo Aistė. – Jam tai poilsis. Net po darbo lekia grybauti. Kai yra grybų sezonas, į mišką eina kasdien“, – pridūrė ji.
Renka tik baravykus
Moters teigimu, tėtis Rimvydas grybaudamas renka tik baravykus. Todėl radęs nematytus grybus iškart suprato, kad tai – baravykai.
„Tėtis grybauja jau daug metų ir visada renka tik baravykus. Tai jis jau iš tolo mato, kur yra baravykai. Nesumaišytų jų su niekuo. Paskutinį kartą parsinešė apie aštuoniasdešimt baravykų, tarp kurių buvo ir šie nematyti“, – pasakojo Aistė.
Šiuos Rimvydo rastus baravykus gamtininkas Almantas Kulbis priskiria vadinamosioms grybų anomalijoms. Pasak jo, sunku nustatyti tikslią priežastį, dėl kurios baravykai užaugo tokios keistos formos.
„Sunku pasakyti, kodėl šiuo atveju grybas turi daug kotų ir vieną kepurėlę. Tačiau grybų anomalijų priežasčių gali būti kelios. Keistą grybų augimą gali sukelti įvairūs virusiniai susirgimai ir bakterijos.
Pakitimus taip pat sukelia įvairūs kenkėjai, apsigyvenę grybuose. Taip pat grybai būna nestandartinės išvaizdos, kai augdami sutinka kokią nors kliūtį: medžio šakelę, akmenį, kietesnį dirvožemį“, – pasakojo A. Kulbis.
Valgomi grybai
Tačiau gamtininkas ramino – tokie grybai nėra nuodingi. Juos valgyti saugu, tik svarbu atkreipti dėmesį, ar jie nepasidengę pelėsiu.
„Tie grybai yra valgomi. Tačiau reiktų sunerimti, jeigu randamas, pavyzdžiui, lepšis ar kitas šios grupės grybas, pasidengęs ryškiai geltona apnaša. Tai yra auksiškasis pelėsis. Jis yra nevalgomas, tokių grybų rinkti nereikėtų.
Prie anomalijų taip pat priskiriamos neįprastos grybų spalvos. Pavyzdžiui, neturintys pigmentų grybai. Įsivaizduokime mums įprastą, spalvingą ūmėdę ar baravyką, bet visiškai baltą, neturintį pigmentų.
Tokių grybų taip pat pasitaiko, bet retai. Grybai yra labai įvairūs organizmai, jų formų įvairovė neišsemiama. Kiekvienas išėjęs pagrybauti nors kelias valandas, tikrai kokią nors keistenybę gali parsinešti krepšyje“, – sakė A. Kulbis.
