g7

Rusija yra vienintelė atsakinga už trukdymą pasiekti teisingą susitarimą karui Ukrainoje užbaigti, šeštadienį pareiškė Didysis septynetas (G7), pažymėdamas 1000 dienų nuo Rusijos agresijos pradžios. „Rusija tebėra vienintelė kliūtis teisingai ir ilgalaikei taikai“, – sakoma septynių pramoninių valstybių grupės, kuriai rotacijos tvarka pirmininkauja Italija, pareiškime.

Didžiojo septyneto (G7) lyderiai ketvirtadienį per viršūnių susitikimą Italijoje susitarė dėl naujos 50 mlrd. JAV dolerių paskolos Ukrainai, panaudojant pelną iš įšaldyto Rusijos turto, pranešė JAV pareigūnas. „Turime politinį susitarimą aukščiausiuoju lygiu. Šiemet Ukrainai bus skirta 50 mlrd. JAV dolerių“, – sakė anonimiškumo pageidavęs aukšto rango Joe Bideno administracijos pareigūnas.

Baltieji rūmai teigė, kad Didžiojo septyneto (G-7) grupė padarė labai gerą pažangą, siekdama susitarimo dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainai, ir kad lyderiai turėtų susitarti ketvirtadienį Italijoje vykstančiame susitikime. „G-7 delegacijos padarė labai didelę pažangą čia vykusiose diskusijose, kad būtų pasiektas susitarimas“, – sakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas žurnalistams, keliaujantiems kartu su Jungtinių Valstijų prezidentu Joe Bidenu.

G7 grupės šalys prieš ketvirtadienį Italijoje prasidėsiantį viršūnių susitikimą, Paryžiaus duomenimis, susitarė iki metų pabaigos išmokėti Ukrainai 50 mlrd. JAV dolerių (46,5 mlrd. eurų) paskolą. „Pasiektas susitarimas“, – trečiadienį pranešė Eliziejaus rūmai.

Penktadienį Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrai po susitikimo Italijos Kaprio saloje pažadėjo „stiprinti Ukrainos oro gynybos pajėgumus“. „Pareiškiame savo ryžtą ypač stiprinti Ukrainos oro gynybos pajėgumus, kad būtų išgelbėtos gyvybės ir apsaugota svarbiausia infrastruktūra. Siekdami šio tikslo taip pat dirbsime su partnerėmis“, – sakoma baigiamajame Italijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Kanados ir Vokietijos ministrų pareiškime.

Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrai įspėja, kad be didesnės pagalbos Ukrainai gresia pralaimėjimas, rašo „Sky news“. Anot ministrų, jei Ukraina negaus daugiau oro gynybos sistemų, jai gresia pralaimėjimas. Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau dvejus metus, Kyjivas susiduria su amunicijos trūkumu, kadangi gyvybiškai svarbus JAV finansavimas vis dar įstrigęs, o ES nesugeba greitai pristatyti pakankamai amunicijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį atvyksta į Hirošimą dalyvauti Didžiojo septyneto (G-7) derybose po to, kai gavo ilgai lauktą Jungtinių Valstijų paramą dėl galimybės įsigyti pažangių naikintuvų ir mokyti Kyjivo pilotus. Ši reta tolimoji kelionė – tai proga pasitarti su sąjungininkais, tokiais kaip JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), taip pat siekti pagrindinių kviestinių galybių, įskaitant Indiją ir Braziliją, palankumo ir paramos aukščiausiojo lygio susitikime.

Penkios Didžiojo septyneto šalys paskelbė įkūrusios branduolinį aljansą. Jo tikslas, kaip skelbiama britų valdžios išplatintame pranešime, – išstumti Rusiją iš branduolinės energetikos rinkos. „Penkios šalys naudos savo civilinės atominės energetikos sektorių resursus ir galimybes, kad pakirstų Rusijos tiekimo grandinių kontrolę.

Rusijos naftos tanklaivis bandė nuslėpti savo buvimo vietą ir taip veikiausiai siekė išvengti sankcijų. Tai tik dar vienas iš daugybės įrodymų, kad su Maskva susiję verslai siekia sušvelninti naftos eksporto apribojimus, įvestus atsakant į Vladimiro Putino režimo agresiją Ukrainoje, rašo „Financial Times“. Nevyriausybinės organizacijos „Global Fishing Watch“ išvados, kurias nepriklausomai patikrino „Financial Times“, buvo paskelbtos, kai laivybos brokeriai perspėjo, kad Rusija tu...

Didžiojo septyneto (G-7) valstybės, siekdamos sugriežtinti Maskvai taikomas sankcijas, penktadienį pareiškė, kad „skubiai“ sieks nustatyti rusiškos naftos kainų viršutinę ribą. „Įsipareigojame skubiai baigti rengti ir įgyvendinti šią priemonę“, – sakoma G-7 finansų ministrų pareiškime, nenurodant viršutinės ribos dydžio.

Kai Vokietijos kancleris telefonu kalbasi su Vladimiru Putinu, Rusijos prezidentas visuomet išlieka ypač mandagus. Šiuos pokalbius girdėję asmenys sako, kad jo balsas būna švelnus, o tonas ne toks pamokslaujantis kaip viešose jo kalbose. Pokalbio pradžioje V. Putinas, kaip pasisveikinimą, paprastai pasako kelis sakinius vokiškai ir tik tuomet pradeda kalbėti rusiškai.

Politikos strategas ir rašytojas Michailas Šeitelmanas tvirtina, kad Rusija, taip pat, kaip Ukrainai smogė Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo metu, taip pat smogs ir per NATO viršūnių susitikimą, kuris prasidėjo antradienį. NATO viršūnių susitikimas Madride, Ispanijoje, vyksta birželio 28–30 dienomis.

Didžiojo septyneto (G-7) sveikatos apsaugos ministrai pirmadienį surengs nepaprastąjį pasitarimą dėl pandeminio koronaviruso naujosios omikron atmainos, plintančios pasaulyje ir priverčiančios uždaryti sienas. Susitikimą sušaukė šiuo metu G-7 pirmininkaujanti Jungtinė Karalystė – viena iš šalių, kur pastaruoju metu buvo nustatyta užsikrėtimo nauja, smarkiai mutavusia patogeno atmaina atvejų.

Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį paragino Baltarusiją užbaigti migrantų krizę prie jos sienos su Lenkija ir apkaltino Minską beširdiškai kurstant priešpriešą bei sukeliant pavojų žmonių gyvybėms. JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Japonija prezidento Aliaksandro Lukašenkos autoritarinį režimą kaltina sąmoningai skatinant trečiųjų šalių piliečių migraciją per savo sienas.

Į Lietuvą skrenda pirmieji iš Afganistano evakuoti mūsų vertėjai, jie naktį nusileis Vilniuje. Tuo metu Didžiojo septyneto (G7) šalys sprendžia, ką darys po savaitės, kai baigsis evakuacijos iš Afganistano terminas. Talibai jau dabar sako stabdantys afganistaniečių patekimą į oro uostą. Tuo metu Ukrainoje kilo skandalas, kai užsienio reikalų viceministras ėmė pasakoti apie neva Kabule užgrobtą ukrainiečių evakuacijos lėktuvą.

Briuselyje istorinis 30-ties NATO šalių lyderių susitikimas kuriame dalyvauja ir naujasis Jungtinių valstijų prezidentas Joe Bidenas. Su juo atskirai šiandien susitiko ir Gitanas Nausėda bei Latvijos ir Estijos prezidentai. NATO viršūnių susitikime lyderiai tariasi kaip atsakyti į augančią bei Rusijos agresiją bei Kinijos galią, brėžia naują Alijanso ateities kursą. Žadama jau šiandien patvirtinti ir kitą Lietuvai svarbią žinią – ateinantis NATO viršūnių susitikimas įvyks Lietuvoje.

Didžiojo septyneto (G7) šalys sekmadienį pažadėjo skurdesnėms šalims paaukoti vieną milijardą vakcinų nuo koronaviruso, pranešė viršūnių susitikimą surengusios Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. „Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad šį savaitgalį lyderiai pažadėjo paaukoti daugiau nei vieną milijardą dozių tiesiogiai ar per finansavimą COVAX programai“, – sakė britų premjeras, turėdamas omeny tarptautinę dalijimosi vakcinomis priemonę.

Didžiojo septyneto lyderiai pradeda tris dienas truksiančias derybas per pirmą gyvą didžiausių pasaulio demokratijų lyderių susitikimą nuo pandemijos pradžios. Rusijos ir Kinijos grėsmės, ekonomikos atsigavimas, klimatas ir vakcinų dalybos vargingiesiems – pagrindinės susitikimo temos. Išsivysčiusių didžiųjų demokratijų lyderiai, tradiciškai, pasitinkami protestais. O vakare jų laukia priėmimas pas karalienę Elžbietą II-ąją.

Didžiojo septyneto (G-7) valstybių užsienio reikalų ministrai antradienį Londone rengia pirmąsias po ilgiau nei dvejų metų pertraukos tiesiogines derybas, aidint raginimams skubiai imtis bendrų veiksmų kovoti su didžiausiomis pasaulio grėsmėmis.    Tarp oficialios susitikimo darbotvarkės temų – Kinija, Mianmaras, Libija, Sirija ir Rusija.

Didžiojo septyneto šalių užsienio reikalų ministrai susitinka Londone. Galingiausios šalys didelį dėmesį skirs pasaulį propaganda ir melagingomis naujienomis nuodijančiai bei karine galia Ukrainą gąsdinančiai Rusijai. Tiesa, pati Rusija pasisakyti negalės. Po Krymo aneksijos elitinio lyderių klubo durys jai vis dar uždarytos. Pirmąkart per pastaruosius dvejus metus Jungtinėje Karalystėje akis į akį susitinka Didžiojo septyneto užsienio reikalų ministrai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel nedalyvaus Didžiojo septyneto (G-7) lyderių tiesioginiame susitikime, kurį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė ketinantis organizuoti, nors išlieka didelių nuogąstavimų dėl koronaviruso pandemijos, šeštadienį pranešė Vokietijos vyriausybės atstovas.

Jungtinės Valstijos sekmadienį apkaltino Otavą dėl visiška nesėkme pasibaigusio Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo ir pareiškė, kad Kanados premjeras Justinas Trudeau „dūrė amerikiečiams į nugarą“, tačiau Amerikos sąjungininkės mano, kad atsakomybė tenka Vašingtonui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį atvyko į Singapūrą, kur po poros dienų įvyks jo istorinis susitikimas su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu. Kim Jong Unas ir D. Trumpas susitiks birželio 12-ąją prabangiame viešbutyje „Capella“ Singapūro Sentosos saloje. Pagrindinis viršūnių susitikimo klausimas bus Korėjos pusiasalio denuklearizacija.

Prancūzija sekmadienį perspėjo, kad „pykčio priepuoliai“ negali daryti įtakos tarptautiniam bendradarbiavimui, Kanadoje vykusiame įtemptame Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime JAV prezidentui Donaldui Trumpui staiga atsisakius palaikyti bendrą pareiškimą. „Tarptautiniam bendradarbiavimui negali daryti įtakos pykčio priepuoliai ir neapgalvotai pasakytos pastabos“, – sakoma Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) biuro pranešime naujienų agentūrai AFP.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui staiga atsisakius palaikyti Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo bendrą pareiškimą ir įžeidus Kanados premjerą Justiną Trudeau, šis susitikimas šeštadienį baigėsi farsu ir vėl iškilo pasaulinio prekybos karo grėsmė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pareiškė, kad per Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą išsakyta kritika jo šalies atžvilgiu yra „kūrybiški plepalai“, tačiau sakė, kad atėjo metas vėl bendradarbiauti tarpusavyje. „Manau, kad reikia baigti šiuos kūrybiškus plepalus ir pereiti prie konkrečių klausimų, susijusių su realiu bendradarbiavimu“, – žurnalistams Kinijoje sakė V. Putinas, paprašytas pakomentuoti G-7 viršūnių susitikimo komunikatą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį dėl nesutarimų dėl prekybos atsisakė palaikyti Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo bendrą pareiškimą ir apkaltino šio susitikimo šeimininką Kanados premjerą Justiną Trudeau nesąžiningumu.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad jo derybos su kitų Didžiojo septyneto (G7) šalių vadovais dėl prekybos buvo „be galo produktyvios“ ir kad jis norėtų betarifio pasaulio, jeigu kitos šalys su Jungtinėmis Valstijomis elgtųsi sąžiningai. Prieš išvykdamas į Singapūrą, kur rengiamas jo susitikimas su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu, D. Trumpas griežtai paneigė, kad G7 susitikimo metu buvo daug ginčų. „Nėra tarifų, nėra barjerų. Štai kaip turėtų būti.

Didžiojo septyneto (G7) lyderiai Kanadoje vykstančio viršūnių susitikimo kuluaruose surengs susitikimą, kuriame aptars su Šiaurės Korėja, Sirija ir Iranu susijusiius klausimus, žurnalistams penktadienį pranešė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas). „Šiandien vakare (Kanados laiku) surengsime grupinę diskusiją apie Šiaurės Korėją.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad dialogas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu gali būti „konstruktyvus“. Šį komentarą jis išsakė D. Trumpui paraginus vėl prijungti Rusiją prie Didžiojo septyneto (G-7). D. Trumpas yra „rimtas žmogus, mokantis klausytis žmonių ir atsiliepti į jų argumentus“, V. Putinas sakė duodamas interviu Rusijos televizijai, planuojamą visą parodyti šeštadienį. „Dėl to manau, kad dialogas gali būti konstruktyvus“, – pridūrė Rusijos lyderis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį atvyko į Kanadą, kur netrukus prasidės Didžiojo septyneto (G-7) galingųjų šalių klubo viršūnių susitikimas. Prezidento lėktuvas nusileido Kvebeko Bagotsvilio karinėje bazėje. D. Trumpą ten pasitiko karališkoji Kanados raitoji policija ir valdžios pareigūnai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel įspėjo, kad Europa yra susilpninta Donaldo Trumpo prezidentavimo Amerikoje ir vadinamojo Brexit. „Laikai, kai galėjome visiškai kliautis kitais, jau besibaigią“, – pareiškė įtakingiausia Europos politikė apie transatlantinius santykius. Politologai sako, kad įtampa tarp Amerikos prezidento ir Vokietijos kanclerės nėra geras signalas saugumo situacijai. Kai kurie ekspertai vertina tai kaip A. Merkel rinkiminį triuką.

Didžiojo septyneto šalių finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai perspėjo, kad Didžiosios Britanijos sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos gali turėti „neigiamų pasekmių“ po to, kai svaro kursas JAV dolerio atžvilgiu smuko iki žemiausio lygio per 30 metų, o akcijų rinkose kilo sumaištis. „Mes manome, kad perteklinis svyravimas ir nežaboti valiutų kursų judėjimai gali turėti neigiamų pasekmių ekonominiam ir finansiniam stabilumui, – teigiama G7 šalių atstovų bendrame pareiškime.

Didžiojo septyneto šalių finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai šiuo metu aptaria Didžiosios Britanijos sprendimą išstoti iš Europos Sąjungos konferencinio pokalbio metu, penktadienį pranešė Vokietijos finansų ministerijos atstovas.

Nenumaldomai šylant klimatui jau tapo aišku, kad globalinis atšilimas darys didelę įtaką ir šalių ekonominei politikai. Kiekvienais metais net po kelis kartus 7 ar 8 šalių finansų ministrai susirenka aptarti, kaip toliau vystyti valstybių ekonomiką. Nors G7 – ne institucija, tačiau finansų vadovų sprendimai laikomi svarbiais, į rekomendacijas atkreipiamas ypatingas dėmesys.

Pasaulis turėtų liautis naudojęs iškastinį kurą iki šio šimtmečio pabaigos, pirmadienį paskelbė Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai, iškeldami ambicingą, bet tolimą tikslą prieš vėliau šiais metais vyksiančią pasaulinę konferenciją dėl klimato pokyčių. Septynių turtingųjų demokratinių šalių lyderiai taip pat perspėjo Rusiją, kad sankcijos, paskelbtos Maskvai dėl jos veiksmų Ukrainos atžvilgiu, liks galioti, kol bus išpildytos visos paliaubų Rytų Ukrainoje sąlygos.

Aktualiausios grėsmės saugumui, pradedant pasaulyje stiprėjančiomis džihadistų grupuotėmis ir baigiant „Rusijos agresija“ Ukrainoje, pirmadienį buvo pagrindinė jau antrą dieną Vokietijoje vykstančio Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo tema. Jau trečiąkart nepakvietę Rusijos prezidento Vladimiro Putino, labiausiai išsivysčiusių šalių lyderiai pakvietė prisidėti kelis kitus veikėjus, tarp jų Irako premjerą ir Nigerijos prezidentą, kurie abu kovoja su pražūtingu islamistų smurtu.

Vokietijos kanclerė įvardijo pagrindines grėsmes, su kuriomis susiduria pasaulio bendruomenė. Jos teigimu, tai yra Rusijos aneksuotas Krymas, Islamo valstybės veikla, o taip pat infekcijų plitimas ir klimato kaita, praneša rbc.ru.

Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Didžiojo septyneto (G7) lyderiai, prieš tris mėnesius išmetę Rusiją iš turtingiausių ekonomikų klubo, Briuselyje pagrasino griežtinti sankcijas, jei Maskva destabilizuos padėtį Ukrainoje. Tačiau griežtas pareiškimas nepaslėpė Vakarų lyderių noro pagaliau pradėti gerinti santykius su Maskva, nors NATO pajėgų Europoje vadas susirėmimus rytų Ukrainoje vadina puikiai vadovaujamais, finansuojamais ir organizuojamais Rusijos.

Dėl Briuselyje rengiamo Didžiojo septyneto (G7) šalių viršūnių susitikimo Belgija birželio pradžioje atnaujins savo šalies Šengeno vidaus sienų kontrolę. Pasak Belgijos teisėsaugininkų, nuo birželio 1 iki 6 dienos pasienio tikrinimai bus vykdomi šios šalies pasienyje su Vokietija, Nyderlandais, Prancūzija bei Liuksemburgu. Tokių papildomų saugumo priemonių bus imamasi Belgijos sausumos sienos perėjimo, oro bei jūrų uostų kontrolės punktuose.

Šio šimtmečio viduryje pirmąją vietą pačių galingiausių ekonomikų pasaulyje valstybių tarpe užims Kinija. Rusija aplenks Vokietiją, Prancūziją ir Didžiąją Britaniją ir pasivys Japoniją. 2050-ais Kinijos BVP, pagal perkamosios galios paritetą, sudarys 53,8 trln. JAV dolerių, teigiama „PricewaterhouseCoopers (PwC)“ ataskaitoje „Pasaulis 2050-ais“. Antrojoje vietoje atsidurs JAV su 38 trln. dolerių, trečioje vietoje bus Indija su 34,7 trln. dolerių.

Prieš savaitgalį vyksiantį Didžiojo septyneto (G7) finansų ministrų susitikimą auksas pabrango beveik 1 proc.Aukso kaina padidėjo 0,7 proc., iki 1 tūkst. 881,49 JAV dolerio už unciją G7 susitikimo metu finansų ministrai jaus didelį spaudimą imtis konkrečių priemonių, padėsiančių atgaivinti pasaulio ekonomikos augimą.

Galingiausių šalių finansų vadovai dėl skubios padėties telefonu aptars, kaip nuraminti sąmyšį, kilusį dėl pasaulinės finansų rinkos krizės, praneša BBC. Sąmyšis kilo dėl įsiskolinimo krizės Euro zonoje ir JAV. Viena didžiausių reitingų agentūrų „Standard & Poor's“ penktadienį sumažino JAV skolinimosi reitingą nuo aukščiausiojo AAA per vieną laiptelį iki AA+, suteikdama šaliai neigiamą perspektyvą dėl biudžeto deficito problemų.

„Didžiojo septyneto“ (G7) šalys paragino Graikijos vyriausybę imtis griežtesnės biudžeto kontrolės. Apie tai Kanados Ikaluito mieste vykusiame susitikime pareiškė G7 šalių finansų ministrai, skelbia „Deutsche Welle“. Jie taip pat paragino Graikijos vyriausybę koordinuoti biudžeto išlaidas, kad būtų galima išvengti nacionalinės ekonomikos raidos sulėtėjimo ir efektyviau kovoti su biudžeto deficitu, kuris jau sudaro apie 13 proc.  BVP.

Stipriausios pasaulyje pramoninės šalys pareiškė nurašysiančios po nelaimės bandančio atsigauti Haičio tarptautinius įsipareigojimus, rašo „bbc.co.uk“. Tai Iqaluite vykusiame susirinkime pareiškė Kanados finansų ministras Jim Flaherty. Dalis Haičio skolos jau panaikinta 2009-aisiais. „Mes, G7, įsipareigojame panaikinti Haičio skolą mums priklausančioms valstybėms“, - patikino J. Flaherty.