Kai kurie ekspertai vertina tai kaip A. Merkel rinkiminį triuką. Kiti teigia, kad D. Trumpas savo arogantišku elgesiu kelia įtampą, kuri gali turėti pavojingų pasekmių.
VDU politokos mokslų fakulteto lektorius Giedrius Česnakas:
Manau, kad tai nėra geras signalas. Bet koks lyderių nesutarimas mažina bendradarbiavimą. Akivaizdu, kad Angela Merkel ir Donaldas Trumpas nerado sutarimo nei Merkel vizito Amerikoje metu, nei G7 šalių susitikime. O tai gali atsiliepti visiems. Tampa labai sunku prognozuoti JAV ir Europos santykius. Tai tikrai negerina Baltijos šalių saugumo. Mums reikia stiprios Europos, drauge su JAV. Transatlantinis ryšys yra Lietuvos ir Europos saugumo garantas. Jei jis suirs, bus pasiektas vienas didžiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino interesų. Tuomet atsivertų naujos galimybės Rusijos veiksmams, gal net karinei intervencijai. Be to, transatlantinių ryšių atšalimas paskatintų Europą daugiau bendradarbiauti su tokiomis šalimis kaip Rusija ir Kinija. Baltijos valstybėms tokiu atveju viskas priklausytų nuo Rusijos valios ir jos planų, kurie nėra nuspėjami. Todėl stiprus JAV buvimas ir lyderystė yra labai reikalinga saugumui užtikrinti.
Tačiau su Merkel sutinku dėl vieno dalyko – Europa turi daugiau kliautis savo pajėgumais ir juos stiprinti. To reikia, kad Amerika galėtų atlaisvinti savo pajėgas ir panaudoti jas karštuosiuose pasaulio taškuose bei kovai su terorizmu.
Savo ruožtu Lietuva turėtų plėsti politinį bendradarbiavimą saugumo srityje ir transliuoti Europai savo poziciją apie Rusijos grėsmes. Vis dar yra tokių Europos partnerių, kurie nesuvokia, jog Rusija yra agresyvi valstybė. Pavyzdžiui, Italijai taip ir nepavyksta to išaiškinti. Todėl Lietuva turi rodyti Europai, kaip mato Rusiją ir kodėl tai yra grėsminga.
TSPMI politologė Margarita Šešelgytė:
Yra keletas priežasčių, kodėl Angela Merkel perėjo prie griežtesnės retorikos Donaldo Trumpo atžvilgiu. Visų pirma, tai praėjęs susitikimas, kur Trumpas pasakė daug dalykų tiek apie Europos partnerius, tiek apie pačią Vokietiją ir šiaip elgėsi tiesiog iššaukiančiai. Antras dalykas, galbūt ir svarbiausias, – rinkimai Vokietijoje. Merkel partija šiuo metu stiprėja. Gali būti, kad tai buvo rinkiminės retorikos dalis. Trečia priežastis – Vokietija ir Prancūzija šiuo metu tampa Europos avangardu. Abi šalys nori stiprinti santykius ir pakylėti Europą į kitą integracinį lygį tiek ekonomine, tiek gynybine prasme. Dėl to skamba kvietimas vienytis ir labiau pasikliauti Europos partneriais.
Tačiau NATO dabartinė retorika tarp Vokietijos ir JAV lyderių nėra labai palanki. Bet koks neprognozuojamas elgesys yra pavojingas organizacijai, kuri paremta konsensusu. Juolab, kad nemažai pasaulio šalių lyderių saugumo situaciją dar labiau apsunkina. Vis dėl to negalima sureikšminti Trumpo elgesio, nes JAV yra stipri demokratija ir prezidento kontraversiškus pranešimus skuba užglaistyti jo patarėjai ir kiti politikai.
Žodžius reikia atskirti nuo veiksmų. Girdime daug retorikos, kuri anksčiau būtų buvusi nepriimtina ar nesuprantama. Tačiau ir su Rusija buvo iš pradžių bandoma gražiai kalbėti. Vėliau tonas pakito. Imtasi griežtos retorikos. Tas pats ir su Trumpu. Jei jis taip kalba, gal ir Europos lyderiai nori parodyti, kad Europa nesileis stumdoma.
Tuo metu Vladimirui Putinui trinti rankomis dėl šios retorikos per anksti. Jis trynė rankomis ir tuomet, kai Trumpas laimėjo rinkimus, tačiau matome, kad Rusijai nuo to niekas nepagerėjo.
VDU profesorius Mindaugas Jurkynas:
Manau, kad Angelos Merkel retorika nėra gąsdinanti. Ji yra vertinanti. Tai yra tik tam tikras naujas Donaldo Trumpo elgsenos vertinimas. Išreiškiamas politinis nusivylimas Donaldu Trumpu ir siunčiamas signalas, kad Europos valstybės labiau susivienytų, siektų gynybą sutelkti europiečių rankose, bet, žinoma, po NATO skėčiu. Nereikia užmiršti, kad tarptautiniuose santykiuose valstybės kliaunasi ne vertinimais, o sutartimis. Tai, kad Trumpas nepakankamai vertina sąjungininkus, negali neatsiliepti jų retorikai. Tačiau, kol sutartys galioja, nesvarbu, kokie yra valstybių vadovai. Tai nieko nekeičia. Trumpo atėjimas ir jo mažų mažiausiai keista elgsena yra trumpalaikis dalykas. Niekas nežino, ar dabartinis Amerikos prezidentas nesulauks apkaltos. Visų pirma dėl ryšių su Rusija ir baigiant rinkiminių pažadų nesilaikymu.
Nemanau, kad Rusijai dabartinė situacija siunčia kokius nors signalus ar kad Vladimiras Putinas turėtų tuo džiaugtis. Nereikėtų sureikšminti Merkel žodžių, nes nuo jų niekas nepasikeitė. Rusijai signalas visų pirma yra tarptautinės sankcijos. G7 šalys aiškiai pasakė, kad bet kokie agresyvūs veiksmai susilauks atsako ir Rusija tai puikiai supranta.
Lietuvai šiuo atžvilgiu nerimauti nereikia. Mes jau kitais metais turėsime skirti 2 proc. BVP gynybai. Tai natūralus, suplanuotas žingsnis ir mes jo sulauksime. Dabar svarbiausia užtikrinti, kad tas finansavimas būtų tikslingai įsisavintas ir paskirstytas.
