freska

Trečiadienį Vilniuje prancūzų menininkas Saype pristatė savo naują kūrinį, kuriuo papuošė Gedimino kalną – čia ant šlaito vilniečiai ir miesto svečiai išvydo freską „Nepaisant sienų“. Šią savaitę menininkas Saype kartu su komanda darbavosi ant Gedimino kalno šlaito ir trečiadienio vakarą nekantraujantiems parodė savo freską. Kūrinyje vaizduojamos susikibusios rankos skelbia žmonių ir valstybių vienybės idėją.

Amerikiečių aktorius Lucas Alifano savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino Marijampolės užtvankos Ray Bartkaus tapyto iliuzinio sienos piešinio „Tekantis gyvenimas“​ nuotrauka. Vyro pasidalintas įrašas sulaukė kiek daugiau nei 206-ių tūkstančių patiktukų.

Prieš daugiau nei 2 tūkstančius metų romėnai taip pat valgė picą. Tokią išvadą pateikė archeologai, kasinėjantys po Vezuvijaus išsiveržimo sunaikintą Pompėją.  Freska, aptikta Pompėjos griuvėsiuose, sukėlė didelę nuostabos bangą archeologijos pasaulyje.

„Jaunojo tapytojo prizo“ apdovanojimą pelnęs Linas Kaziulionis naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad Ukrainai reikalinga ne tik karinė, humanitarinė, bet ir meninė parama. Menininko reakcija buvo žaibiška: „staiga ir natūraliai tiesiog žinojau, kad tai padaryti ir apie tai kalbėti yra būtina“, prisiminimais dalinosi autorius.

Lietuvių palaikymas Ukrainai neblėsta. Sostinėje Maskvos namų vaiduoklį menininkai papuošė 200 kvadratinių metrų ploto freska, kurioje vaizduojama tautiniais rūbais apsirengusi ukrainiečių savanorė. O Vingio parke prasidėjo specialus performansas: vilniečiai savo rankomis kviečiami supilti didžiulį kalną, kuris simbolizuoja aukas Ukrainoje ir viltį. Ten atsiraitojusi rankoves pluša ir olimpinė bei pasaulio čempionė, plaukikė Rūta Meilutytė.

Niekam ne paslaptis, kad Brazilija garsėja seksualiausiomis merginomis visame pasaulyje. Tad šioje karščiu alsuojančioje šalyje kiekvienais metais rengiamas kasmetinis gražiausio užpakaliuko konkursas „Miss Bum Bum“. Intriguojančiame konkurse trokšta dalyvauti būrys merginų, todėl taikoma didžiulė atranka. Visgi laimėtojos laukia pasaulinis dėmesys ir kardinaliai pasikeitęs gyvenimas: interviu, vyrų dėmesys ir nesibaigiančios fotosesijos.

Algimantas BRIKAS Meškuičių (Šiaulių rajonas) kultūros namų darbuotojai nesutiko, kad prieš keletą dešimtmečių sukurta freska būtų uždažyta ar kitaip sunaikinta. Taip, kaip prieš keletą metų pasielgta Šiaulių universitete. Freska gerokai sunyko Dailininkas monumentalistas Vitolis Trušys darbavosi Meškuičių kultūros centre. Kruopščiai dirbo prie savo paties kūrinio, daryto prieš 45-erius metus. Garsus meninkas, 40 metų dėstęs Šiaulių universitete, dabar įsikūręs Vilniuje, atvyko į Meškuičius.

Ispanijoje pensininkė sugadino Kristų vaizduojančią freską, mėgindama „restauruoti“ nusitrynusius fragmentus, informuoja BBC. Bažnyčios, įsikūrusios netoli Saragosos, 80-ies metų parapijietė sielojosi, kad freskos niekas nerestauruoja ir nutarė pati nupiešti nuo drėgmės sugadintus fragmentus. „Aš manau, ji padarė tai iš geriausių paskatų. Kitą savaitę ji susitiks su restauratoriais ir papasakos, kokias medžiagas naudojo“, - pasakojo miesto patarėjas kultūros klausimais Juanas Maria Ojedo.

FNTT vadovus be aiškaus pagrindo iš postų išvertęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis ir pats neteko pareigų. Penktadienio rytą prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė ministro atsistatydinimą ir pasirašė dekretą dėl R. Palaičio atleidimo nuo kovo 26-osios. Kol bus paskirtas naujas vidaus reikalų ministras, šias pareigas laikinai eiti pavesta sveikatos apsaugos ministrui Raimondui Šukiui.

Sergejaus Kulagino atvaizdas pasirodė ant naujos Rudno miesto bažnyčios freskos. Miesto gubernatorius joje yra vienas iš Jėzų pasitinkančių žmonių. Naująją Rudno miesto Kazakstane bažnyčią papuošė kiek neįprastas akcentas. Freskoje „Įėjimas į Jeruzalę“ tarp Jėzų pasitinkančių žmonių atsidūrė ir ilgametis miesto gubernatorius S. Kulaginas. Freska atsidūrė pačioje svarbiausioje bažnyčios vietoje – po kupolu.

Branduolinės fizikos specialistai netrukus tikisi įminti seną Leonardo da Vinci mįslę – dingusio jo paveikslo „Angjario mūšis“ likimą. Vystant vienu ambicingiausių meno istorijoje vadinamą projektą ketinama sukurti unikalią kamerą, galinčią fotografuoti per 13 centimetrų storio sieną, praneša „Discovery News“. Ši plytų užtvara nėra tik paprasta siena.

Branduolinės fizikos specialistai netrukus tikisi įminti seną Leonardo da Vinci mįslę – dingusio jo paveikslo „Angjario mūšis“ likimą. Vystant vienu ambicingiausių meno istorijoje vadinamą projektą ketinama sukurti unikalią kamerą, galinčią fotografuoti per 13 centimetrų storio sieną, praneša „Discovery News“. Ši plytų užtvara nėra tik paprasta siena.

Fragmentiškai išlikusi Lietuvos sieninė tapyba pasižymi stilių, spalvų, siužetų ir technologijų įvairove. Nepaprastai svarbu visa tai pažinti ir išsaugoti ateinančioms kartoms. Sluoksnis ant sluoksnio Lietuvoje statinių išorėje ir viduje tapytas dekoras žinomas nuo viduramžių laikų. Dažniausiai buvo kuriama netikros freskos (al secco) technika, t. y. tapoma ant sauso tinko.

Jeruzalėje vakar pirmą kartą visuomenei buvo atidengta reta kryžiuočių epochos freska. Freska vaizduoja besimeldžiančią Šv.Mariją, Jėzų ir Joną Krikštytoją. Ji atsitiktinai buvo atrasta 1999 m., betvarkant nuo potvynio nukentėjusius miesto pastatus. Pasak Izraelio muziejininkų, XII a. freska siekė 9 metrus, tačiau šiuo metu išliko tik apatinė jos dalis. Jeruzalėje buvo rastos tik dvi panašaus pobūdžio freskos.

Skulptūra, vitražas, freskos – visa tai Juknaičiuose Jei keliausite iš Klaipėdos į Kauną, pravažiavę Šilutę, už keleto kilometrų iš tolo pamatysite vandens bokštą raudonu stogu, o dar kiek pavažiavus, prieš akis pasirodo ir gyvenvietė. Tai – Juknaičiai. Gyvenvietė – parkas. Nors rašytiniuose dokumentuose vietovė minima dar 1540 metais, didžiosios statybos prasidėjo dvidešimto amžiaus 7 dešimtmetyje.