europos finansinio stabilumo fondas

Kinija suteiks euro zonai 100 mlrd. dolerių finansinę paramą, tačiau ES turi įvykdyti dvi sąlygas. Apie tai, kaip praneša AFP, Prancūzijos laikraščiui „Le Figaro“ pranešė Kinijos liaudies banko Monetarinės politikos komiteto narys Li Daokujas (Li Daokui). Pasak jo, visų pirma, Kinija nori turėti įrodymų, kad Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF), kuriam skiriamos lėšos, efektyvus. Antra, Pekinui reikalingos investicijų garantijos tuo atveju, jeigu euro zonos gelbėjimo planas sužlugtų.

Ketvirtadienį euro kursas JAV dolerio atžvilgiu sustiprėjo iki aukščiausio lygio per septynias savaites, nes Europos Sąjungos (ES) lyderiai susitarė dėl skolų krizės įveikimo plano. Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu sustiprėjo 0,6 proc., iki 1,3995 JAV dolerio. Susitikimo Briuselyje metu ES lyderiai susitarė dėl bankų rekapitalizavimo ir Europos finansinio stabilumo fondo galių stiprinimo.

Europos Sąjungos lyderiams nepavyko pasiekti didesnės pažangos rengiant kovos su vis gilėjančia skolų krize strategiją, nors finansų rinkos tikėjosi išgirsti apie ryžtingas priemones. Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) pripažino, kad Paryžiaus pasiūlymas dėl Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) pertransformavimo į banką, kas leistų jam skolintis iš Europos centrinio banko (ECB), pasmerktas žlugti, nes nei Vokietija, nei ECB su šiuo pasiūlymu nesutiks.

Dviejų skurdžiausių euro zonos valstybių Estijos ir Slovakijos įnašai į Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) eurui gelbėti bus visų didžiausi, palyginus su šių šalių ekonomika, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“. Numatomas Estijos įnašas atitinka 13,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o Slovakijos - 11,7 proc. BVP. Vokietijos, kurios ūkis yra didžiausias euro zonoje, įnašas į EFSF prilygsta 8,5 proc. šalies BVP. Estijos įnašas gali būti beveik 2 milijardai eurų.

Graikijos krizė skandina visą euro zoną. Ekspertai įspėja ne tik apie euro žlugimą, bet ir apie Europos Sąjungos (ES) krachą. Net euro neįsivedusios ES narės raginamos traukti už ausų graikus, įpratusius gyventi lengvai ir šiltai.

Trečiadienį Europos akcijų rinka atsigauna, nes kylančios metalų kainos palaikė kalnakasybos kompanijų akcijas, o Slovakija, analitikų nuomone, turėtų greitu laiku pritarti euro zonos gelbėjimo fondo didinimui. Kalnakasybos indeksas, kuris sesijos pradžioje nukrito 0,8 proc., vėliau išaugo 2,05 proc., nes varis pabrango daugiau nei 2 proc. Kiti pagrindiniai metalai taip pat brango. Pasak analitikų, Kinijos vartotojai perka varį, norėdami patenkinti išaugusią paklausą.

Skardinė, kurią spardė Europos lyderiai, tapo statine. Dabar, kai kalbos apie bankų kapitalo atkūrimą tampa daugiau negu gandai, artėja Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) pasirašymo data ir jau beveik priimta Graikijos finansinės pagalbos riba, panašu, kad euro zonos krizė artėja prie pabaigos, rašo „Business insider“. Spalis bus įtemptas mėnuo Euro zonos lyderiams, nes priešakyje laukia Europos Tarybos ir G- 20 susitikimai.

Vokietijos ministrų kabinetas trečiadienį pritarė įstatymo projektui dėl Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) plėtimo, pranešė Vokietijos vyriausybės atstovas. Po to, kai jį patvirtins Vokietijos ministrų kabinetas, šalies parlamentas turės ratifikuoti įstatymą iki kito mėnesio pabaigos. Praėjusį mėnesį euro zonos lyderiai susitarė suteikti finansinio stabilumo fondui daugiau įgaliojimų, įskaitant valstybinių skolos popierių išpirkimo teisę, pagalbą rekapitalizuojant bankus.

Manote, kad krizė pasibaigė? Kai kurie Europos politiniai lyderiai visuomet teigė, kad metus trukusi suirutė euro zonoje yra anglosaksų spekuliantų ataka, rašo Wolfgangas Muncahu iš „Financial Times“. Jei toks yra jūsų požiūris, galite nusiraminti. Spekuliantai juda priešinga kryptimi. Rinkos nurimo. Krizė iš esmės baigėsi. Bet kokios rimtesnės diskusijos dėl nuolatinio krizių sprendimo mechanizmo turėtų prasidėti tikslesniais apibrėžimais.