Graikijos krizė skandina visą euro zoną. Ekspertai įspėja ne tik apie euro žlugimą, bet ir apie Europos Sąjungos (ES) krachą. Net euro neįsivedusios ES narės raginamos traukti už ausų graikus, įpratusius gyventi lengvai ir šiltai. Ko laukti mums, taupyti pinigus, vis dar svajoti apie eurą? Ar valstybes dabar valdo ne vyriausybės, o turtuoliai?
Solidarumas jau peršamas visiems
Slovakijos parlamentas antradienį nepritarė Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) didinimui nuo 440 milijardų iki 780 milijardų eurų ir jo galių išplėtimui. Iš 17 euro zonos šalių Slovakija vienintelė tam priešinasi, o jos pritarimas būtinas.
Slovakijos politikai mano, kad neturtingi slovakai neturėtų dengti turtingesnių valstybių skolų, bet jie spaudžiami toliau. Slovakijos parlamente šiandien turėtų vykti pakartotinis balsavimas, ir, manoma, kad jo rezultatas bus teigiamas.
Tuo tarpu Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas šią savaitę prabilo, jog prie Graikijos gelbėjimo turėtų prisidėti ne tik euro zonos šalys, bet ir visos savo valiutas turinčios ES šalys, tokios, kaip Didžioji Britanija.
Mokėsime visi
„Atspausdins didelius pinigus — dešimtis milijardų eurų, ir padės Graikijai išlipti iš tos bėdos, — mano Seimo narys ekonomistas Julius Veselka. — O mes visi — visos ES valstybės — tai apmokėsime.“
Anot ekonomisto, Graikijos gelbėjimas neabejotinai iššauks infliaciją: „Išaugs kainos, ir per jas, ir lietuviai, apmokėsime tos krizės rezultatus.“
„Panika labai didelė, — sako J. Veselka.— Žmonės bando taupyti, ekonomikos pakilimas mažėja, pajamos į biudžetą mažėja. O ponai turtėja. Štai kas yra ta Vakarų demokratija ir rinka. Galvojau, kai pateksime į Vakarų demokratiją, viskas gerai bus, bet klydau.“
Jo nuomone, net vyriausybės valstybių dabar nevaldo. „Kiek Barakas Obama kalba, kad reikia “uždėti“ mokesčius turtuoliams, sudrausminti bankus — neleidžia. Praktiškai vyriausybės pastatytos tam, kad žmonės turėtų ant ko išlieti savo pyktį, neapykantą. O valdo turtingieji.“
Valdo turtuoliai ir Lietuvoje
ES ir iš Lietuvos reikalauja subalansuoti valstybės biudžetą, mažinti deficitą iki 3 procentų BVP. Anot J. Veselkos, reikalavimas atrodo patrauklus: „Gali išleisti tiek, kiek uždirbi“. Bet subalansuoti biudžetą siekiama paprasčiausiu keliu — karpant išlaidas. Atsisakoma ieškoti naujų pajamų šaltinių.
„Įvedus nekilnojamojo turto mokestį, tai siūlo ir Tarptautinis valiutos fondas, — bet tik turtuoliams, galima būtų net milijardu biudžeto pajamas papildyti, — įsitikinęs J. Veselka. — Pinigų ir pensijoms būtų, ir valstybės tarnautojams sumažintas algas atkurti. Bet paprasčiau šaukti, kad yra Graikijos bėda, kad pasaulį krizė kamuoja, ir šito nedaryti. O kodėl? Todėl, kad pinigus partijoms dalija turtuoliai. Ir Vakarų demokratijoje tas principas gyvuoja.“
Tuo tarpu taupymas tik užsuka ratą: kuo daugiau taupai, tuo mažiau gamini, senka biudžeto pajamos. Kas gali iš to rato ištraukti?
„Tada Vakarai suteiks tau paskolas su 7 procentų palūkanomis, — aiškina “gelbėjimo mechanizmą“ J. Veselka. — Vakarai spausdins pinigus ir skolins — o tu turėsi skolas atidirbti su procentais ir grąžinti.“
Nepasitikėjimo bangos jau ritasi
Donatas Savickas, Šiaulių banko administracijos vadovo pavaduotojas, Finansų ir rizikos valdymo tarnybos vadovas, mano, jog dar anksti kalbėti, kaip Graikijos krizė palies kiekvieno mūsų kišenę. Tačiau pasaulyje tarp finansinių institucijų pasitikėjimo jau stinga.
„Jeigu įvyks Graikijos bankrotas, blogai bus tik bankams, kurie investavo į Graikijos vertybinius popierius, — sako D. Savickas. — O kas kiek investavęs, niekas ir nežino, todėl bankai baiminasi vieni kitiems skolinti. Bet čia bankų lygmens problemos. Nemanau, kad paprasti Lietuvos žmonės investavo į Graikijos vyriausybės vertybinius popierius.“
Lietuvos banko duomenys yra skelbiami, kas kiek iš šalies finansinių institucijų yra investavę tiesiogiai į Graikijos vertybinius popierius. Anot D. Savicko, skaičiai nėra dideli.
„Bet Vokietijos, Prancūzijos bankai yra daug investavę, — sako jis. — Jeigu jie susidurs su problemomis, lietuviškiems bankams skolintis pinigų iš jų, bus sudėtinga, resursų, kuriuos pritraukia bankai mažės, galimybės skolintis vietinėje rinkoje mažės — žmonės sakys: “Bankai neskolina.“
Ar taupyti?
Žmonėms, anot D. Savicko, visada reikia turėti pinigų juodai dienai.
„Jeigu ši diena nelabai šviesi, tai kita gali būti dar tamsesnė, todėl kiekvienam reikia turėti santaupų, — teigia bankininkas. — Kur jas laikyti — namie, banke ar investuoti į akcijas, fondus? Atsakymų gali būti daug. Bet manyčiau, jog reikia visur po truputį savo santaupų portfeliuką išdėstyti, ir dėti į saugesnius instrumentus.“
Bankininko nuomone, indėlis — vienas iš tokių. Lietuvoje visi indėliai iki 100 tūkstančių eurų yra apdrausti ir dėl saugūs bet kuriame Lietuvos banke. O investuoti į vertybinius popierius neprofesionaliam investuotojui, D. Savickas šiuo metui nepataria.
„Pati saugiausia investicija buvo laikoma investicija į vyriausybių vertybinius popierius, ta tendencija ir išlieka, — teigia bankininkas. — Tik tiek, kad dabar nerimą kelia, kas bus su Graikija, jeigu ji nevykdys savo įsipareigojimų?“
Bet tikimybė, kad Graikijos problemos bus išspręstos, didelė.
Svarstymus, jog ir ne euro zonos šalys ES narės turėtų prisidėti prie Graikijos gelbėjimo, D.Savickas vertina neigiamai: „Manau, pasidalyti ta našta M. Barozui ir tiems, kas yra euro zonoje pirmiausia reikėtų. Mes neprieiname prie tų gelbėjimo resursų, ir abejoju, ar mus kas gelbėtų, jeigu reikėtų. Bet kai jau kažką reikia gelbėti, tai prisimena ir mus.“
Krizė — nuo galvų prasideda
Romualdas Liubinskas, nekilnojamojo turto agentūros „Euronamai“ vadovas mano, jog Graikijos problemos neatsilieps Lietuvos rinkai. Jo nuomone, krizės pirmiausia “prasideda galvose“.
„Bankrutuos Graikija ar ne, vis tiek nuo žemės paviršiaus neišnyks, juoba mažai tikimybės, kad bankrutuos, skolas jai nurašys, — sako verslininkas. — O Graikija mažai susijusi su Lietuva. Tik psichologiniai momentai veikia. Paskutinė krizė buvo psichologinė krizė. Dauguma žmonių išsigando, visi pradėjo mažiau vartoti, pirkti, gamyba stojo.“
Rinkoje svyravimai yra nuolatiniai. Anot verslininko, „kažką kažkas pasako, rinkos stoja, po to po truputį ima kilti.“
Situacija nekilnojamojo turto rinkoje, anot jo, praktiškai nesikeičia nuo 2009 metų, kainos vis dar esančios dugne. Pagyvėja ir slopsta, ir tai daugiau priklauso nuo lūkesčio, kad dėl šildymo sezono nekilnojamojo turto kainos gali kristi.
Taupyti eurais, litais, auksu?
Žmonės turi pinigų, tvirtina R. Liubinskas. Verslininkas stebisi, kodėl jų neinvestuojama į nekilnojamąjį turtą, kai jo kainos nukritusios, ar į auksą?
„Dėl infliacijos pinigai nuvertėja, o nekilnojamas turtas — stabili vertybė. Kaip istorikas žinau, jog visada tokiu buvo, — teigia R. Liubinskas. — Mano senelis caro laikais prikaupė popierinių rublių, neiškeitė į auksinius, žemės nenusipirko, laikė tuos popierius, tai ir aš jų dabar dar turiu. Būtų žemę pirkęs, būtų likusi vertybė vaikams ir anūkams.“
Seimo narys Julius Veselka prisipažįsta, jog nekilnojamam turtui pirkti neturi pinigų. Kokiai valiutai taupydamas suteikia pirmenybę?
„Visos valiutos yra nestabilios, — sako jis. — Aš taupau litais, eurais, kažkiek doleriais. Nes, perkūnas žino, kas kaip pasisuks. Ūkininkas išsiperka valstybės žemę — čia tikrai yra vienas iš tų turtų, kuris neprapuls.“
Bankininkas D. Savickas taupo litais: „Taupyti reikia ta valiuta, kuria išleidi pinigus. Juos konvertuodamas pirmyn atgal, parandi nemažas sumas. Palūkanos yra didesnės litais.“
