europos centrinis

Briuselyje vyksta euro ateitį turintis lemti ES viršūnių susitikimas. Jame Vokietija ir Prancūzija turėtų raginti keisti ES sutartį, kad būtų galima griežtinti finansų drausmę. Prieš šį viršūnių susitikimą Europos Centrinis bankas paskelbė iki 1 proc. mažinąs palūkanų normą. Europos Centrinis bankas jau antrą sykį per pastaruosius du mėnesius 0,25 proc. mažina palūkanų normą. Analitikų tai nestebina, rinkos laukia tolesnių Europos Centrinio banko žingsnių.

Europos verslininkai ir vartotojai penktą mėnesį iš eilės teigiamai vertina ekonomikos rodiklius, tačiau jų pasitikėjimas yra kur kas žemesnis nei prieš krizę, skelbiama rugpjūčio mėnesio Europos Sąjungos (ES) apklausoje. Europos Komisijos (rugpjūčio 28 d.) paskelbtoje apklausos ataskaitoje pastebima, kad ES ekonomikos kritimas jau pasiekė savo dugną ir pradeda rodyti pirmus atsigavimo ženklus.

Nesibaigiančios kalbos apie „žydų sąmokslą“ aiškiai rodo mažių mažiausiai kelis dalykus. Viena, kad šiuo klausimu trūksta žinių, kita –  abejonių kelia tai, ar tokių žinių iš viso esama. Abiem atvejais sveika būtų bent probėgom žvilgtelėti į tuos šaltinius, kur tokių žinių yra ar iš kur jos galėtų būti kildinamos. Ramiau gal ir nepasidarys, bet aiškumas pats savaime yra siektina vertybė, taigi, atitinka gėrio kategoriją.

Vokietijos ekonomika atsidūrė „laisvojo kritimo“ stadijoje. Nauji pramonės užsakymai šalyje lapkričio mėnesį krito 6 proc., o spalį kritimas sudarė 6,3 procentus. Palyginus praėjusių metų lapkritį ir 2007 metų lapkritį pramonės užsakymų lygis sumažėjo net 24 procentais. Tai rodo, kad bėdų turi ne tik Vokietija bet ir visa likusi Europa. „Danske Bank“ analitikai teigia, kad tokių dramatiškų skaičių Vokietijos ekonomikoje nebuvo nuo 1962 metų kuomet buvo pradėti skaičiuoti duomenys.

Vakar euro kursas gan ženkliai sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu ir dienos metu EUR/USD kursas šoktelėjo aukštyn nuo 1,2590 iki 1,2910. Pagrindinis veiksnys, lėmęs euro pozicijų sustiprėjimą prieš JAV dolerį, buvo stiprus akcijų kainų šuolis į viršų. Naujiena, kad JAV vyriausybė planuoja gelbėti finansinių sunkumų kamuojamą didžiausią JAV banką Citigroup, lėmė pasaulinės akcijų rinkos pagyvėjimą, o tai paskatino investuotojus rinktis rizikingesnius aktyvus.

Vyriausybė pritarė Lietuvos pozicijoms, dėl finansų krizės bei klimato kaitos ir kompensacinių kainų stabilizavimo po 2012 metų klausimams, kurios lapkričio 4 dieną bus išsakytos Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų taryboje. Lietuva palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, kuriose numatyta artimiausiu metu suformuoti finansų krizės grupę, koordinuojančią šalių veiksmus sprendžiant finansinės krizės padarinius.

Šiemet Europos valiutų sąjungai (EVS) sukako 10 metų. Nors euro efektyvumo prognozės buvo itin niūrios, bendroji Europos valiuta sėkmingai atlaikė visus išbandymus. Kaip teigia „Lietuvos žinios“, bendrajai Europos valiutai - eurui - prieš 11 metų buvo prognozuojama visiška nesėkmė, o jį įsivedusioms valstybėms, kurios dėl bendro tikslo paaukojo savo nacionalines valiutas - finansinė katastrofa. Tačiau nė viena šių prognozių nepasitvirtino.

Eurozonos infliacija pasiekė 3,2%. Augimas gruodžio mėnesį 0,1% buvo netikėtas, rašo „Financial Times“. Euro zonos infliacija tapo aukščiausia per 14 metų. Infliacijos „šuoliuką“ sukėlė didesnės energijos ir maisto kainos nei tikėjosi Europos Centrinis bankas (ECB). Ši Franfurte įsikūrusi institucija nuo 1999 metų atsakinga už Europos Sąjungos monetarinę politiką.

Sausio 27 dieną dviejose Vokietijos žemėse vykę rinkimai atskleidė porą tendencijų elektorato tarpe. Viena iš jų, kaip skelbia „The Economist“ yra senokai prognozuota, o kita – ganėtinai netikėta. „The Economist“ teigimu, jau senokai buvo aišku, kad vokiečiai artimiausiuose rinkimuose palaikys partijas, kurios pasisako prieš tolimesnę ekonomikos liberalizaciją.