Šiemet Europos valiutų sąjungai (EVS) sukako 10 metų. Nors euro efektyvumo prognozės buvo itin niūrios, bendroji Europos valiuta sėkmingai atlaikė visus išbandymus.
Kaip teigia „Lietuvos žinios“, bendrajai Europos valiutai - eurui - prieš 11 metų buvo prognozuojama visiška nesėkmė, o jį įsivedusioms valstybėms, kurios dėl bendro tikslo paaukojo savo nacionalines valiutas - finansinė katastrofa. Tačiau nė viena šių prognozių nepasitvirtino. Šiandien daugybė ekonomistų (gal kiek ir per anksti) svarsto, ar euras nepakeis JAV dolerio, kaip bazinė pasaulinė rezervų valiuta.
EVS per pastarąjį dešimtmetį įrodė, kad atliko puikų darbą. Gana efektyviai pavyko pažaboti infliaciją, kuri per 10 metų euro zonos valstybėse vidutiniškai sudarė apie 2 procentus. Būta ir sunkumų. Tačiau palūkanų normos smuko iki seniai neregėtų. Euro įvedimas paskatino jį priėmusių valstybių tarpusavio prekybos plėtrą, vis dėlto prekybos masto didėjimas nebuvo toks intensyvus, kaip tikėtasi. Palyginus su JAV, EVS valstybėse gana sėkmingai buvo plėtojama darbo rinka. Per pastaruosius 10 metų euro zonos šalyse sukurta 16 mln. darbo vietų. Tuo metu JAV gali pasigirti tik 14 mln. naujų darbo vietų.
Juokais Vokietijos „Bundesbanko“ „posūnis“ - Europos Centrinis bankas (ECB) įrodė, kad savo veikloje sugebėjo puikiai suderinti konservatyvią valiutų politiką ir inovacijas finansinių operacijų srityje. Viena rizikingiausių naujovių, nuolatinis strategijos peržiūrėjimas ir efektyvus viešas jos dėstymas specialiai šiam tikslui rengiamose spaudos konferencijose bei atviruose debatuose. Pasirodė, jog šis modelis yra veiksmingas. Nors pradžia buvo gana sunki, ECB puikiai pasiruošė pasaulinei kreditų sistemos krizei ir gerokai sušvelnino jos poveikį Europai.
Tačiau bent jau šiandien dar anksti kalbėti apie tai, kad EVS jau „suaugo“ ir susiformavo tinkamai. Greičiausiai didieji iššūkiai dar laukia ateityje. Devalvacijos grėsmė buvo pažabota ir tokios euro zonos valstybės, kaip Italija arba Ispanija, šiuo metu sunkiai kovoja, kad išlaikytų savo ekonomikos konkurencingumą. Kitoms vyriausybėms taip pat dar teks iš peties padirbėti, kad sukurtų efektyvesnę ir drausmingesnę bendrąją finansų politiką. Siekiant išlaikyti stabilią finansinę erdvę, Europai teks imtis didelių struktūrinių reformų. Būtina gerokai pagerinti Europos finansinių institucijų veiklos koordinaciją ir euro zonos santykį su likusiu pasauliu. Kaip ten būtų, daugelis Europos Sąjungos šalių nori prisijungti prie euro zonos. Išimtimi lieka gal tik Didžioji Britanija, kurios nepaslanki politika trukdo net detalesnei diskusijai šia tema.
