Sausio 27 dieną dviejose Vokietijos žemėse vykę rinkimai atskleidė porą tendencijų elektorato tarpe. Viena iš jų, kaip skelbia „The Economist“ yra senokai prognozuota, o kita – ganėtinai netikėta. „The Economist“ teigimu, jau senokai buvo aišku, kad vokiečiai artimiausiuose rinkimuose palaikys partijas, kurios pasisako prieš tolimesnę ekonomikos liberalizaciją.
Tačiau antra žinia, kurios daugelis apžvalgininkų nenumatė, yra ta, kad dabar kairiosios partijos jaučiasi itin užtikrintai ir supranta, kad galima griebtis dar „kairesnių“ politikų. Tuo tarpu dešiniesiems, norintiems sėkmingai kovoti rinkimuose, teks judėti centro link, kadangi Krikščionių demokratų sąjunga, Heseno žemėje centriniu rinkiminės kampanijos šūkiu pasirinkusi populistinės dešinės idėjas bei tvarkos ir teisingumo šūkį, patyrė skaudų pralaimėjimą.
Tiek Heseno, tiek Žemutinės Saksonijos žemės, kuriose vyko rinkimai, užfiksuotas itin ryškus krikdemus palaikančiųjų piliečių skaičiaus sumažėjimas. Hesėje, kur įsikūręs Europos Centrinis bankas ir kuri yra ekonominis regiono centras, krikdemai surinko vos 36,8 proc. balsų. Tai – prasčiausias rezultatas per daugelį paskutiniųjų metų. 2003 metų rinkimuose Krikščionių demokratų sąjunga buvo surinkusi 48,8 proc. balsų. Tuo tarpu krikdemų partneriai Vokietijos vyriausybėje socialdemokratai džiaugiasi išaugusiu elektoratu. Heseno žemėje jie gavo 36,7 proc. balsų – 7,6 proc. daugiau nei prieš 4 metus. Be to, Laisvųjų demokratų partija surinko 9,4 proc., o radikaliai kairiajai atstovaujanti „Kairiųjų partija“ (die Linke) gavo 5,1 proc. balsų.
Žemutinėje Saksonijoje rezultatai buvo kiek palankesni krikdemams, kurie išlaikė valdžią savo rankose surinkdami 42,5 proc. balsų. Socialdemokratai šioje žemėje susilaukė 30,3 proc. piliečių palaikymo.
Pastarieji žemėse vykę rinkimai buvo puikus jėgų patikrinimas ir elektorato nuotaikų prieš kitais metais laukiančius federalinius rinkimus patikrinimas. Socialdemokratai gali kiek nusiraminti – jų populiarumas, pasiekęs neregėtas žemumas jiems įsijungus į nacionalinę vyriausybę kartu su krikdemais, palaipsniui kyla. Iki tol kritęs populiarumas vertė kai kuriuos socdemus kaip vienintelį krizė sprendimą nurodyti reikalavimą pasitraukti iš bendros su dešiniaisiais vyriausybės. Heseno bei Žemutinės Saksonijos rinkimų rezultatai grąžino pasitikėjimą partijos lyderiu Kurtu Becku, kuris atkakliai teigė, kad socdemai turi likti vyriausybėje, tačiau tuo pačiu metu siekti prastumti kairiesiems palankias politines programas.
Žemių rinkimai atspindėjo ir elektorato nuotaikas prieš kitų metų rugsėjį įvyksiančius visuotinius parlamento rinkimus. Kaip naujas įtakingas politinės arenos žaidėjas iškilo „Kairiųjų“ partija, kuri pagal šiandieninius rezultatus turėtų pasiekti 5 proc. balsų barjerą, reikalingą į parlamentą patekti siekiančios politinėms jėgoms. Naujos kairiųjų partijos iškilimas gali atnešti tokių pat reikšmingų politinės sistemos permainų kaip ir Žaliųjų iškilimas devintajame dešimtmetyje. Tuomet tripartine buvusi Vokietijos partinė sistema pasikeitė į keturių partijų dominuojamą sistemą.
Jei būtų pereita prie partinės sistemos, susidedančios iš 5 relevantinių partijų, neišvengiamai komplikuotųsi koalicijų sudarymas parlamente. Iki šiol Vokietijos politinėje sistemoje buvo nusistovėjusi simetrija –krikdemai buvo linkę bendradarbiauti su maža, ekonomiškai liberalia „Laisvųjų demokratų partija“, o socdemai į savo globą stengėsi patraukti taipogi mažą ir už aktyvią aplinkosaugos politiką pasisakančią Žaliųjų partiją. Tai, kad abi didžiosios partijos su savo sąjungininkai nebuvo pajėgios pavieniui sudaryti valdančiosios daugumos po 2005 metais vykusių rinkimų, atskleidė pirmuosius Vokietijos partinės sistemos fragmentacijos požymius.
Regioniniai rinkimai Vokietijoje lemia žymiai daugiau nei kai kuriose kitose valstybėse. Visų pirma žemės Vokietijoje turi gana plačias joms Konstitucijos suteiktas galias. Be to, rinkimai žemėse yra svarbūs ir tuo, kad dauguma politikų prieš siekdami tapti visos partijos vadovais dažniausiai vadovauja tam tikrai žemei ir taip siekia susikurti savo vardą. Tarkime po šių rinkimų drąsiai galima teigti, kad už griežtesnes bausmes nusikaltimus įvykdžiusiems imigrantams agitavęs Heseno premjeras Rolandas Kochas prarado visas galimybes pakovoti dėl krikdemų vado posto, o tuo pačiu ir dėl galimybės tapti kancleriu.
