eurobarometras

86 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jų gyvenimo kokybė yra gera, 75 proc. – gera ir šalies ekonomikos padėtis, rodo „Eurobarometro“ antradienį paskelbta apklausa. 40 proc. apklausos dalyvių nurodė, jog svarbiausia problema šiuo metu yra pragyvenimo išlaidos, 27 proc. – sveikata, 26 proc. – ekonominė padėtis ir nedarbas. Švietimo sistemos problemas pirmiausia nurodė 21 proc. lietuvių, verslų pasitraukimą – 19 proc.  Pasak apklausos, 64 proc. respondentų Vilniaus regione bei 63 proc.

Lietuva pasižymi vienomis prasčiausių nuostatų translyčių žmonių atžvilgiu, rodo „Eurobarometro“ atlikta visuomenės apklausa. Europos Sąjungoje atliktos apklausos duomenimis, mažiausiai diskriminuojančių nuostatų turi Nyderlandai, Švedija ir Danija. Tuo tarpu Lietuva su Rumunija ir Bulgarija yra paskutinėse vietose.  Kaip praneša Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 46 proc. apklaustųjų Lietuvoje mano, kad šalyje paplitusi diskriminacija dėl lytinės tapatybės.

Lietuviai yra vieni didžiausių Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES) rėmėjų, taip pat dauguma europiečių Rusijos invaziją į Ukrainą vertina kaip potencialią grėsmę savo šalies saugumui, rodo trečiadienį paskelbta Eurobarometro apklausa. Jos duomenimis, 79 proc. Lietuvos piliečių ir vidutiniškai 61 proc. kitų ES šalių piliečių pritaria kandidatės tapti ES nare statuso suteikimui Ukrainai. Tik Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje tam pritaria mažiau nei pusė apklaustųjų.

Verkšlenti dėl gyvenimo sąlygų pratę lietuviai, pasirodo, yra didžiausi optimistai visoje Europos Sąjungoje – labiausiai tiki, kad bendrijoje viskas klostosi puikiai. Beveik pusė apklaustų lietuvių sako, kad reikalai Europos Sąjungoje krypsta geryn. Antri pagal tikėjimą Europa – estai, treti – latviai. O turtingiau gyvenantys austrai ar prancūzai į Europos ateitį žvelgia gerokai pesimistiškiau.

Lietuvoje daugiau negu pusė (62 proc.) verslo atstovų mano, jog korupcija šalyje paplitusi, tačiau šis rodiklis per pastaruosius 10 metų gerokai sumažėjo – 2013 metais taip teigė 89 proc. respondentų, o 2022 metais – 58 proc., rodo naujausias Eurobarometro tyrimas. Vertinant korupciją kaip problemą plėtoti verslą Lietuvoje ji įvardyta paskutinėje – devintoje vietoje (17 proc.), protekcionizmas ir nepotizmas užėmė 6–7 vietas (24 proc.), pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba.  6 proc.

Lietuviai labiau nei bendrai Europos Sąjungos (ES) gyventojai remia Rusijai įvestas sankcijas dėl karo Ukrainai ir palaiko ginkluotės jai tiekimą, rodo „Eurobarometro“ duomenys. Anot jų, 84 proc. Lietuvos gyventojų palaiko ekonomines sankcijas, taikomas Rusijos vyriausybei, įmonėms ir asmenims. Bendras palaikymas ES šiuo klausimu siekia 72 procentus. Didžiausi sankcijų Rusijai entuziastai yra portugalai, tam palaikymą išreiškė 94 proc. šios šalies gyventojų, dalyvavusių apklausoje.

Infliacija Lietuvoje ir toliau kelia didelį gyventojų susirūpinimą, tačiau mažesnį nei metų pradžioje, rodo naujausia „Eurobarometro“ apklausa.  40 proc. respondentų Lietuvoje (25 proc. europiečių) mano, kad tarptautinė padėtis yra svarbiausia problema, su kuria šiuo metu susiduria ES, rodo birželį atlikta apklausa. Ekonominė situacija kelia susirūpinimą 27 proc. lietuvių (17 proc. europiečių), didėjančios kainos, infliacija ir pragyvenimo išlaidos – 20 proc. (27 proc.

Per metus išaugo Lietuvos gyventojų pasitikėjimas NATO ir Europos Sąjunga (ES), rodo antradienį skelbiamo Eurobarometro duomenys. Taip pat padaugėjo gyventojų, kurie palaikytų tolesnę ES plėtrą. Palyginti su 2022 metais, pasitikėjimas Europos Sąjunga Lietuvoje padidėjo 5 procentiniais punktais iki 64 procentų. Visos ES mastu pasitikėjimas Bendrija liko nepakitęs – 47 procentai. Tyrimo ataskaitos duomenims, Lietuvoje ir Danijoje yra mažiausias skaičius žmonių, nepasitikinčių ES – 24 procentai.

41 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad viena svarbiausių šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) iškilusių problemų yra tarptautinė padėtis, 31 proc. – energijos tiekimas, 24 proc. – kylančios kainos, infliacija ir pragyvenimo išlaidos, rodo ketvirtadienį paskelbta Eurobarometro apklausa. Tuo metu Bendrijos vidurkis vertinant šias problemas siekė atitinkamai 28, 26 ir 32 proc.  Apklausos duomenimis, Europos ekonominę padėtį gerai vertina 64 proc. Lietuvos gyventojų (40 proc.

Kuo greitesniam Europos Sąjungos (ES) priklausomybės nuo Rusijos energijos šaltinių mažinimui pritaria 84 proc. Bendrijos gyventojų, o Lietuvoje šis skaičius siekia 89 proc., rodo ketvirtadienį paskelbta Eurobarometro apklausa.  Jos duomenimis, 92 proc. Lietuvos gyventojų (86 proc. ES) pritaria didelio masto ES investicijoms į atsinaujinančių išteklių energiją, tuo metu 86 proc. (85 proc.

Absoliuti dauguma, arba 92 proc., Latvijos gyventojų yra susirūpinę dėl pragyvenimo brangimo, parodė naujausias Eurobarometro tyrimas. Europos Parlamento atstovas spaudai Latvijoje Janis Krastinis naujienų agentūrai LETA pareiškė, kad dėl augančių pragyvenimo išlaidų visoje Europos Sąjungoje (ES) susirūpinę daugiau kaip devyni iš dešimties respondentų. Dėl kainų kilimo ypač susirūpinę Graikijos, Kipro, Italijos ir Portugalijos gyventojai.

Augantys pragyvenimo kaštai kelia nerimą 96 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Eurobarometro“ apklausos rezultatai. 40 proc. lietuvių atsakė, kad jų pragyvenimo lygis jau sumažėjo dėl Covid-19 pandemijos, Rusijos karo prieš Ukrainą ir pragyvenimo išlaidų krizės, 32 proc. teigia, kad „dažniausiai“ arba „kartais“ sunku susimokėti sąskaitas. Kad jų pragyvenimo lygis kol kas nesumenko, tačiau jie numato gyvenimo blogėjimą ir pesimistiškai žvelgia į 2023 metus nurodė 41 proc. apklaustųjų Lietuvoje.

Palankiai vertinančių eurą Lietuvos gyventojų dalis per metus padidėjo 4 procentiniais punktais ir šiemet siekia 68 proc., rodo naujausia Eurobarometro apklausa. Lietuvos bankas (LB) pranešė, kad lapkritį telefonu atliktos apklausos duomenimis, 20 proc. Lietuvos gyventojų eurą vertino neigiamai (2021 metais – 27 proc.), neapsisprendusiųjų dėl euro naudingumo buvo 9 proc. (11 proc.), nežinančių – 3 proc. (2 proc.

Kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), Lietuvoje per pandemiją sumenko pasitenkinimas gyvenimu, tačiau šalies gyventojai linkę manyti, kad ateinantys metai bus geresni, rodo naujausi Eurobarometro duomenys. Žmonių, kurie teigia esantys patenkinti savo gyvenimu, Lietuvoje nuo 2019 metų rudens sumažėjo trimis procentiniais punktais iki 71 procento. Lyginant su ES vidurkiu, pasitenkinimas smuko mažiau, tačiau išlieka mažesnis: ES vidurkis 2019 metais buvo 84 proc., šių metų žiemą – 79 proc.

Svarbiausiomis aplinkos problemomis Lietuvos gyventojai laiko klimato kaitą, oro taršą ir didėjantį atliekų kiekį, rodo naujausia Eurobarometro apklausa. Pernai gruodį atliktos apklausos duomenimis, klimato kaitą kaip svarbiausią problemą įvardijo 42 proc. Lietuvos ir 53 proc. visų Europos šalių gyventojų, oro taršą – atitinkamai 54 proc. ir 46 proc., o didėjantį atliekų kiekį – atitinkamai 61 proc. ir 46 proc., panešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Lietuvos gyventojai didžiausiomis problemomis laiko infliaciją, mokesčius, sveikatos ir socialinę apsaugą, rodo eurobarometro apklausa. Pernai lapkritį Europos Komisijos vykdytoje apklausoje infliaciją, kaip didžiausią problemą, nurodė 52 proc. šalies gyventojų, mokesčius – 25 proc. gyventojų. Lietuviai šias problemas nurodė gerokai dažniau nei dauguma ES piliečių. Bendrijos vidurkis infliaciją ir mokesčius (su Jungtine Karalyste) vadinant problema atitinkamai siekė 18 ir 8 procentai.

Lietuviai geriau vertina šalies ekonominę padėtį, tačiau jų dalis išlieka mažesnė, nei galvojančiųjų priešingai, rodo naujausia Eurobarometro apklausa. Teigiamai Lietuvos ekonominę padėtį vertina 38 proc. apklaustųjų, arba 6 procentiniais punktais nei pernai rudenį. Tačiau nacionalinės ekonominės padėt5neigiamai vertina 60 proc. respondentų (5 punktais mažiau). Visoje ES savo nacionalinę ekonomiką teigiamai vertina vidutiniškai 49 proc. respondentų, neigiamai – 47 procentai.

Lietuvių, manančių, kad kiti metai bus geresni, per metus sumažėjo, šis rodiklis yra mažiausias nuo 2011 metų, skelbiama naujausiame Eurobarometro tyrime. Manančiųjų, kad artimiausi 12 mėnesių bus geresni, 2017 metų rudenį buvo 25 proc., palyginti su 2016 metų duomenimis, tokių žmonių sumažėjo penkiais procentiniais punktais. Sumažėjo ir optimistiškai žvelgiančiųjų į šeimos ir šalies finansinę padėtį. Savo gyvenimu yra patenkinti 70 proc. Lietuvos gyventojų.

Lietuviams iš visų Europos Sąjungos (ES) gyventojų daugiausiai baimės kelia kainų augimas, dėl to sunerimę 65 proc. šalies gyventojų, rodo Eurobarometro apklausa. Tiek lietuvių kainų augimą įvardijo, kai buvo paprašyti nurodyti pačius didžiausius iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria Lietuva. Kiti du dažniausi lietuvių minėti iššūkiai buvo nedarbas ir apmokestinimas – juos atitinkamai nurodė 23 ir 20 proc. šalies gyventojų. Dėl didelių kainų taip pat stipriai nerimauja čekai (41 proc.

Lietuvos gyventojai pagal šeimose patiriamą laimę yra beveik paskutiniai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurobarometro apklausa. Praėjusį rudenį vykdytos apklausos duomenimis, savo šeimos gyvenimu patenkinti 79 proc. Lietuvos gyventojų, mažiau laimingų dėl savo šeimos yra tik Bulgarijoje (74 proc.). Vidutiniškai ES šeimos gyvenimu patenkinti 91 proc. respondentų. Laimingiausi šiuo požiūriu yra Danijos (99 proc.), Airijos ir Maltos (po 97 proc.) gyventojai.

Lietuvos gyventojai yra vieni iš palankiausiai Jungines Valstijas (JAV) vertinančių europiečių, rodo nauja Eurobarometro apklausa. Apklausos duomenimis, teigiamą požiūrį į JAV Lietuvoje išsako 76 proc. gyventojų (7 proc. punktais mažiau nei 2016 metų rudenį), daugiau teigiamai galvojančių apie JAV yra tik Lenkijoje (79 proc.). Bendrai ES teigiamai vertinančių JAV yra 45 proc., šis rodiklis per metus sumažėjo 16 proc. punktų.

 Nors Lietuvos gyventojai vis dar laiko daugumą sričių Lietuvoje smarkiai korumpuotomis, per kelerius metus gerokai sumažėjo atvejų, kai jie būtų susidūrę su korupcine veikla, rodo naujausi „Eurobarometro“ duomenys. „Bendras įspūdis, jog situacija gerėja“, – BNS sakė su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Naujausiam Eurobarometro tyrimui atskleidus, kad tik penktadalis Lietuvos bendrovių didelį korupcijos mastą šalyje laiko problema, tarptautinės antikorupcinės organizacijos „Transparency International“ (TILS) atstovas teigia, kad toks požiūris turėtų kelti nerimą. „Galbūt tai yra geras klausimas mūsų verslininkams, kodėl jie taip mano. Žmogui iš šalies gali atrodyti, kad verslininkai paprasčiausiai dažnai yra pripratę veikti jų manymu, gana korumpuotoje aplinkoje.

Lietuvių pasitenkinimas gyvenimu per metus – 2016 metų rudenį, palyginti su 2015 metų rudeniu - smuko 5 procentiniais punktais iki 70 proc., o svarbiausia šalies problema gyventojai laiko kainų augimą, rodo naujausia Eurobarometro apklausa. Tyrimo rezultatai rodo, kad svarbiausiomis Lietuvos piliečiai laiko su ekonomika susijusias problemas, o net 51 proc. apklaustųjų nurodė infliaciją, pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Lietuviai yra vieni iš mažiausiai savo įtaka valstybėje tikinčių Europos Sąjungos (ES) narių, rodo „Eurobarometro“ duomenys. Paklausti, ar mano, kad jų balsas savo šalyje yra svarbus, teigiamai atsakė mažiau nei ketvirtadalis - 23 proc. respondentų iš Lietuvos. Tai antras mažiausias rezultatas tarp ES narių po Graikijos, kur savo balso svarba tiki vos 17 proc. respondentų. Estijoje ir Latvijoje šis skaičius didesnis, tačiau taip pat nedidelis - po 35 proc.

Europos Sąjunga (ES) – viena labiausiai klimato kaita besirūpinančių institucijų. Šiuo metu visos valstybės narės vykdo iki 2020 metų strategijoje „Europa 2020“ iškeltus tikslus. Į šios strategijos akiratį pateko ir klimato bei energetikos sritis. Joje numatytus tikslus lengva atsiminti, nes jie visi sukasi aplink skaičių 20. Siekiama 20 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, 20 proc.

Domėjimasis mokslo pasiekimais ir inovacijomis turi didelę įtaką jaunimo mąstymui, pilietinei brandai, o taip pat yra svarbiu faktoriumi įsiliejant į darbo rinką, tačiau pastangos didinti Lietuvos jaunimo susidomėjimą mokslo rezultatais – nepakankamos, rodo naujausias „Eurobarometro“ tyrimas. 84 proc. europiečių ir net 91 proc. apklausoje dalyvavusių įvairaus amžiaus lietuvių taip pat mano, kad pažintis su moksliniais tyrimais bei naujausiais išradimais skatina jaunų žmonių kūrybinį mąstymą.

Dovilė Trepkevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, Lietuviai vis daugiau perka šaunamųjų ginklų. Dažniausiai gyventojai juos įsigyja dėl saugumo. Eurobarometro tyrimas parodė, kad du penktadaliai lietuvių turėjo ar tebeturi ginklą savigynai. Kas septintas Lietuvos gyventojas kada nors turėjo šaunamąjį ginklą. Lietuviai dažniausiai ginklą renkasi savigynai.

Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (IVPK), atlikęs 2013 m. pabaigoje paskelbtų „Eurobarometro“ tyrimo „Kibernetinis saugumas“ rezultatų analizę, nustatė, kad, nepaisant deklaruojamo susirūpinimo saugumu, Lietuvos interneto naudotojai vis dar neskiria pakankamai dėmesio saugiam elgesiui internete.

Šeštadienį „Eurovizijos“ dainų konkurso finale paaiškės 2013 metų nugalėtojas. Pirmoji vieta, kaip ir prieš pusfinalių etapą, prognozuojama Danijos atstovei Emmelie De Forest ir jos dainai „Only Teardrops“. Andriui Pojaviui, kuris finale į Malmės arenos sceną lips antras, teks dalytis paskutinę vietą su ispanų atstovais „El Sueno de Morfeo“, prognozuoja lažybų tarpininkai. „Lietuvos ir Ispanijos atstovai turi mažiausią – vos 0,5 proc. – tikimybę laimėti „Eurovizijos“ konkurse.

Paskutinės apklausos duomenimis, didžioji dauguma europiečių (85 proc.) mano, kad valstybės narės turės glaudžiau bendradarbiauti, kad įveiktų krizę. Iš šiandien paskelbtos 2012 m. rudens Eurobarometro apklausos (Eurobarometro viešosios nuomonės apklausas du kartus per metus rengia Komisija) matyti, kad, 41 proc.

Saugus maistas ir sveikos mitybos įpročiai – vieni pagrindinių svertų, lemiančių gerą žmogaus sveikatą. Po eilę metų trukusių tyrimų paaiškėjo, kad lietuviai – vieni mažiausiai sveika gyvensena besirūpinančių europiečių. Nejudrus gyvenimo būdas, neracionali ir nesveika mityba, žalingi įpročiai lemia net 70 proc. lėtinių ligų. Lietuvoje gyvena ir daugiausiai rūkančiųjų bei vartojančiųjų alkoholį. Renkasi pigesnį „Eurobarometro“ atliktos apklausos duomenimis, net 95 proc.

Daugiau kaip 90% Europos Sąjungos (ES) piliečių, rinkdamiesi maisto produktus, daugiausia dėmesio skiria jų kokybei ir kainai, daugiau kaip 71% yra svarbi maisto produktų kilmės šalis, o 41% apklaustųjų – renkantis maisto produktus, labai svarbus žinomas prekinis ženklas. Tokios išvados paskelbtos naujausioje „Eurobarometro“ atliktoje apklausoje. Kaip teigiama Europos Komisijos pranešime spaudai, „Eurobarometro“ apklausoje dalyvavo daugiau nei 26 500 gyventojų iš visų 27 ES valstybių.

Trečdalis Lietuvos gyventojų norėtų dirbti ir sulaukę pensinio amžiaus, tačiau net 41 proc. mūsų šalies gyventojų įsitikinę, kad pensininkai dirbti neturėtų. Didžiausia kliūtis, kuri užkerta kelią vyresnio amžiaus žmonėms dirbti Lietuvoje, yra neigiamas darbdavių požiūris į juos – taip mano 81 proc. mūsų šalies gyventojų, rodo  TNS LT atliktas „Eurobarometro“ tyrimas. Kas dešimtas (arba 11 proc.

Kad gyvename keistoje ir liūdnoje visuomenėje, liudija ne tik retai besišypsantys veidai, bet ir negailestingi skaičiai. Ne vienas ir ne du, bet visas būrys faktų rodo – visuomenė rimtai serga. „Žmogaus studijų centro“ atlikta studija leidžia giliau pažvelgti į šios ligos priežastis. Lietuvos visuomenė serga. Ir po truputį miršta. Nuomonės nepiršime. Pateiksime skaičius ir lenteles, kad skaitytojas kaip tyrinėtojas galėtų pažvelgti į Lietuvos fenomeną objektyviu, nešališku žvilgsniu.

Lietuvoje kelionės automobiliu tampa vis brangesnės – degalų kainos per pastaruosius trejus metus Lietuvoje padidėjo maždaug 44 procentais, tačiau, pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, Lietuvos gyventojai blogėjant ekonominei situacijai neskuba asmeninio automobilio iškeisti į viešąjį transportą. Statistika rodo, kad priemiestinio ir miesto transporto paslaugas teikiančių įmonių pajamos per trejus sunkmečio metus sumažėjo maždaug penktadaliu.

Naujausio „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, 53 proc. Europos jaunuolių norėtų dirbti kitoje Europos šalyje, tačiau lėšų stoka daugeliui iš jų neleidžia žengti pirmojo žingsnio – dalį studijų praleisti užsienyje. Tyrimas atliktas įgyvendinant Komisijos strategiją „Judus jaunimas“ ir paskelbtas 2011 m. Europos jaunimo savaitės išvakarėse. Tyrimai rodo, kad svetur dalį studijų praleidusių ar kursus baigusių studentų įsidarbinimo galimybes yra didesnės.

Prasimušti į aukščiausius postus politikoje ir versle, kur tebedominuoja vyrai, moterims nėra lengva. Tačiau siekiant lyčių lygybės dauguma europiečių palaiko skatinamąsias, o ne prievartines priemones, rodo Europos Parlamente (EP) šią savaitę pristatytos „Eurobarometro“ apklausos duomenys. Vasario–kovo mėnesiais atlikta apklausa parodė, kad Europos Sąjungos (ES) moterų ir vyrų atsakymai į klausimus apie lyčių lygybę beveik nesiskiria.

Labiausiai lietuvius nuo darbo užsienyje atbaidytų nenoras skirtis su namais bei įsitikinimas, kad užsienio kalbą išmokti sunku, rodo Eurobarometro apklausa. Jos duomenimis, taip manantieji atitinkamai sudarė pusę ir beveik trečdalį apklaustų šalies gyventojų. Šiek tiek mažiau, 23 proc., lietuvių nurodė, kad nuo darbo užsienio valstybėje juos atbaidytų nenoras sukelti didelių pokyčių savo šeimos narių ir vaikų gyvenimuose.

Naujausiais "Eurobarometro" duomenimis, tik 55 proc. lietuvių yra patenkinti savo dabartiniu gyvenimu, o svarbiausia visuomenės problema išlieka nedarbas. Pernai spalį ir lapkritį visose Europos Sąjungos narėse buvo atliktas tradicinis tyrimas. Pasak sociologo Mindaugo Degučio, dėl didelio BVP smukimo, 10 proc. perkopusio nedarbo, pakilusio PVM, ketinimų toliau mažinti viešojo sektoriaus darbo užmokestį, pensijas ir kitas socialines išmokas visuomenės nuomonė neatsilaikė.

Šeštadienio vakarą didžiausi pasaulio miestai vieną valandą skendės tamsoje. Namuose ir įstaigose išjungę šviesą žmonės prisidės prie elektros energijos taupymo akcijos „Žemės valanda“. Lietuvoje tokia valanda neateis. Šia akcija žmonės išreikš savo susirūpinimą dėl neigiamo pramonės poveikio aplinkai ir ragins imtis pasaulinį atšilimą stabdančių veiksmų. Naudojimasis anglimis kūrenamų elektrinių energija kelia Žemės atmosferos temperatūrą.

Lietuvos gyventojai yra labiau patenkinti tuo, kaip demokratija ir valdžios institucijos funkcionuoja Europos Sąjungoje, o ne jų gimtojoje šalyje, rodo gyventojų nuomonės tyrimo „Eurobarometras“ duomenys.2007 metų rudenį 24 proc. apklaustų šalies gyventojų teigė esantys patenkinti tuo, kaip demokratija veikia Lietuvoje, 47 proc. - tuo, kaip ji veikia Europos Sąjungoje. Lietuvių nuomonė šiuo aspektu nepasikeitė nuo praėjusių metų pavasario.24 proc.

27 ES šalyse vykdomo gyventojų nuomonės tyrimo „Eurobarometras“ duomenimis, 35 procentai lietuvių nurodo, kad labiausiai specialios ES paramos trūksta Afrikos valstybėms, pranešė rinkos tyrimų bendrovė „TNS Gallup“. Jos pranešime teigiama, kad Lietuva kartu su naujosiomis ES narėmis Bulgarija ir Rumunija patenka tarp tų šalių, kuriose didžiausias skaičius gyventojų nežino, kokios šalys pasaulyje turėtų sulaukti ES paramos. Lietuvoje tokių gyventojų yra 32 proc.

Trečiadienį paskelbtos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, keturi iš penkių europiečių pritaria, jog organų donoro kortelė reikalinga, o 56 % apklaustųjų teigė, kad padovanotų savo organus po mirties.Trečiadienį priimtame komunikate siekdama spręsti galimybės gauti organų problemą Europos Komisija pasiūlė Europos organų donoro kortelės idėją (žr. IP/07/718) , praneša Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Net 95 proc. vairuojančių lietuvių, įsigydami automobilį, renkasi kelerius metus naudotą transporto priemonę. Pagal šalies gyventojų skaičių, važinėjančių senesniais nei 5 metų automobiliais Lietuva pirmauja tarp visų Europos Sąjungos (ES) valstybių, rodo Europos Komisijos užsakymu vykdomas 25 ES šalių gyventojų nuomonės tyrimas „Eurobarometras“, kurį Lietuvoje atlieka didžiausia šalies viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „TNS Gallup“.Remiantis apklausos duomenimis, dažniausiai naujus a...