Trečiadienį paskelbtos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, keturi iš penkių europiečių pritaria, jog organų donoro kortelė reikalinga, o 56 % apklaustųjų teigė, kad padovanotų savo organus po mirties.
Trečiadienį priimtame komunikate siekdama spręsti galimybės gauti organų problemą Europos Komisija pasiūlė Europos organų donoro kortelės idėją (žr. IP/07/718) , praneša Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.
Apklausa taip pat parodė, kad 56 % europiečių sutinka po mirties dovanoti vieną iš savo organų, o iš tų, kurie aptarė šį klausimą su savo šeimos nariais, tai padaryti sutinka 77 %. Tačiau su savo šeima organų donorystės ir transplantacijos klausimais kalbėjosi tik 41 % visų europiečių. Palyginti su panašios 2002 m. apklausos rezultatais, europiečių, kurie sutiktų dovanoti savo artimojo organą po jo mirties, skaičius išaugo aštuoniais procentais – iki 54 %.
„Eurobarometras“ parodė, kad ES valstybių narių piliečių požiūriai į organų donorystę labai skiriasi.
Už sveikatos apsaugą atsakingas Europos Komisijos narys Markos Kyprianou pasakė: „Aštuoni iš dešimties europiečių pritaria organų donoro kortelės idėjai, bet ją turi tik vienas iš dešimties, tad galimybė gerokai padidinti dovanojamų organų skaičių yra akivaizdi. Dovanojami organai gelbsti gyvybes. Kuo daugiau žmonių aptars šiuos klausimus su savo šeimos nariais, tuo lengviau bus priimti sprendimą dovanoti mirusio giminaičio organą.“
Donorų kortelės
Organų donorų korteles, kuriose nurodomas kortelės turėtojo noras dovanoti organą po mirties, Europos piliečiai vertina labai teigiamai. Daugiau kaip aštuoni iš dešimties (81 %) pritaria tokių kortelių naudojimui. Devyniolika procentų joms nepritaria.
Apklausa rodo, kad tarp pritarimo organų donorų kortelėms ir šių kortelių naudojimo ES yra didelė spraga. Organų donoro kortelės ES naudojamos retai – tokią kortelę turi tik 12 % apklaustų europiečių .
Šalys, kuriose donorų kortelės paplitę labiausiai, – Nyderlandai (44 %), Švedija (20 %) ir Airija (29 %).
Valstybėse narėse, kurios prisijungė prie ES 2004 m., organų donorų kortelės naudojamos labai retai. Išskyrus Maltą (15 %) ir Slovėniją (6 %), naujai įstojusiose šalyse tokias korteles turi tik 2 % ar mažiau piliečių. Nors apskritai požiūris į organų donorystę šiose šalyse yra teigiamas, o bendras paramos lygis artimas ES vidurkiui, tikėtina, kad rimtesni vieši debatai šiuo klausimu akivaizdžiai teigiamai paveiktų visuomenės požiūrį į organų donorystę.
Artimo žmogaus organo dovanojimas
Apklausos duomenimis, dauguma ES piliečių ne tik norėtų dovanoti savo organą po mirties, bet sutiktų dovanoti ir ką tik mirusio savo artimo šeimos nario organą. Penkiasdešimt penki procentai visų europiečių sutiktų dovanoti mirusio artimo giminaičio organą, jei to prašytų ligoninė. Taigi šis skaičius, palyginti su 2002 m. Eurobarometro apklausos rezultatais, žymiai padidėjo – aštuoniais procentais,.
Pokalbis su šeima
Pokalbis su šeima apie organų donorystę turi didelę teigiamą įtaką apsisprendimui dovanoti organą. Didžioji dauguma (77 %) tų, kurie jau yra diskutavę šiuo klausimu, ketina dovanoti vieną savo organą po mirties (12 % nesutiktų ir 11 % nežino). Tik 42 % tų, kurie niekada nediskutavo šiais klausimais, sutiktų dovanoti organą, o šios grupės asmenų, kurie nesutiktų (35 %), ir tų, kurie neapsisprendę (23 %), dalis yra didesnė.
Tačiau su savo šeima organų donorystės ir transplantacijos klausimais yra kalbėjęsi tik 41 % visų europiečių.
Skirtingi požiūriai
„Eurobarometro“ apklausos rezultatai atskirose šalyse atskleidė didelius skirtumus. Didžiausias organų donorystės idėją remiančių piliečių skaičius yra Švedijoje (81 %), Maltoje (75 %) ir Suomijoje (73 %), o mažiausias – Rumunijoje (27 %), Latvijoje (29 %) ir Austrijoje (33 %).
Tyrimas taip pat parodė, kad respondentų požiūriui į organų donorystę didelę įtaką turi išsilavinimas ir socialinė profesinė padėtis. Tarp asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, yra žymiai daugiau norinčiųjų dovanoti vieną iš savo organų. Norinčių dovanoti organą vyresnio amžiaus žmonių skaičius (49 %) yra mažesnis nei ES vidurkis.
