Naujausiais "Eurobarometro" duomenimis, tik 55 proc. lietuvių yra patenkinti savo dabartiniu gyvenimu, o svarbiausia visuomenės problema išlieka nedarbas.
Pernai spalį ir lapkritį visose Europos Sąjungos narėse buvo atliktas tradicinis tyrimas. Pasak sociologo Mindaugo Degučio, dėl didelio BVP smukimo, 10 proc. perkopusio nedarbo, pakilusio PVM, ketinimų toliau mažinti viešojo sektoriaus darbo užmokestį, pensijas ir kitas socialines išmokas visuomenės nuomonė neatsilaikė. Ekonominė šalies padėtis, įsidarbinimo galimybės Lietuvoje vertinamos prasčiau nei prieš pusmetį, o artimiausių metų lūkesčiai dar blogesni.
Kaip rodo "Eurobarometro" duomenys, palyginti su 2009 metų pavasariu, sumažėjo gyventojų, manančių, jog jie patenkinti savo dabartiniu gyvenimu - 55 proc. ES šis rodiklis yra 20 procentinių punktų didesnis bei Lietuvoje. Nuo 24 iki 18 proc. nukrito lietuvių nuomonė apie šalies ekonomikos padėtį. Manančiųjų, kad situacija gera, yra tik 5 proc. Net 7 kartus sumažėjo tautiečių, teigiančių, kad lengva įsidarbinti. Lietuvoje daugėja tokių žmonių, kuriems dažniau sunku susimokėti sąskaitas mėnesio gale. Daugiau nei pusė lietuvių mano, kad šie metai bus dar sunkesni ir pagal tai yra vieni didžiausių pesimistų ES.
Svarbiausios lietuviams išlieka nedarbo, ekonominės situacijos ir infliacijos problemos.
Palankiausiai narystės ES atžvilgiu yra nusiteikę Airijos, Slovakijos, Estijos bei Danijos gyventojai. Tuo tarpu Lietuvoje palankumas ES per pastarąjį pusmetį smuko iki 66 proc. Kita vertus, Lietuvos piliečiams ES reiškia laisvę keliauti, studijuoti bei dirbti Bendrijos šalyse.
Dauguma ES gyventojų ir lietuvių mano, kad artimiausiais metais ES prioritetas turįs būti ekonomikos gaivinimas. Tuo tikslu turėtų būti įgyvendinta griežtesnė priežiūros sistema finansų rinkoms ir finansinėms institucijoms kontroliuoti. Europiečiai labiau pabrėžia valstybės biudžeto deficito ribojimą bei švietimo kokybės gerinimą, o lietuviai - ekonominės politikos koordinavimą ES lygmeniu.
"Eurobarometro" duomenys taip pat parodė, kad lietuviai vis mažiau pasitiki valstybės institucijomis - Seimu, Vyriausybe ir teisėsauga. Nepasitikėjimą Lietuvoje teisingumu, priešingai nei ES, sociologas M. Degutis sieja su pedofilijos įvykiais Kaune.
Apibendrinant naujausius apklausos duomenis, galima teigti, kad Lietuvos ir ES gyventojai mano, jog blogiausia, kalbant apie darbo rinką, dar laukia ateityje. Lietuviai šiuo atžvilgiu atrodo niūriausiai ES. Žmonėms įveikti krizę, anot apklaustųjų, padėtų parama mažoms ir vidutinėms įmonėms bei neturintiems darbo. ES situacija vertinama kaip blogesnė nei JAV, Japonijos ekonomikos, bet geresnė nei Indijos, Brazilijos, Rusijos.
M.Degutis: priklausoma nuo valdžios tono
Sociologo teigimu, ateinantis pusmetis bus sudėtingas, daug kas priklausys nuo valdžios sprendimų. Daug žmonių pajus sumažėjusias pajamas, padidėjusias išlaidas energetikos, komunalinių paslaugų srityse.
"Kai kuriems skaičiams, rodikliams nebėra jau kur smukti. Kalbant apie dabartinės padėties vertinimą, iš tiesų skaičiai yra tokie žemi, kad nebėra kur toliau jiems žemėti. Kalbant apie ateinančių dvylikos mėnesių lūkesčius, viskas priklausys nuo to, koks bus viešų pranešimų fonas - ar bus kalbama apie tai, kad ekonominė situacija gerėja, ar kalbama apie tai, kad galbūt galima galvoti apie sprendimus, kaip vėl kelti žmonių pajamas, didinti socialines išmokas. Jeigu apie tai bus šnekama ir bendras fonas bus teigiamas, ko gero, galima galvoti, kad tie rodikliai bent jau nesmuks. Jeigu ir toliau bus neigiamų žinių srautas, galima tikėtis smukimo", - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė M. Degutis.
K.Sadauskas: Lietuva yra teisingame kelyje
Europos Komisijos (EK) atstovybės vadovas Kęstutis Sadauskas teigė, kad nedarbas, užimtumo problemos visada vėluoja devyniais mėnesiais po nuosmukių. Kalbėdamas apie ekonominį atsigavimą, jis sakė, kad lūkesčiai galbūt ir kris, bet vėliau pakils. K. Sadauskas pranešė, jog trečiadienį EK patvirtins savo nuomonę apie Lietuvos fiskalinio konsolidavimo politiką ir veiksmus, kuriuos Lietuva atliko pernai.
"Nuomonė yra pozityvi. Fiskalinis deficitas bus pakankamai didelis, jis problematiškas, ir EK siūlys jį koreguoti šiek tiek vėliau, tai yra metais vėliau atidėti koregavimo datą. Tai reiškia, kad Komisija mano, kad Lietuva yra teisingame kelyje, viskas daugiau ar mažiau daroma teisingai, ir dėl to Lietuvai reikia šiek tiek daugiau laiko susitvarkyti su savo fiskalinėm problemom. Šitos fiskalinės priemonės, kurios žmonėms smarkiai numušė lūkesčius ir dėl ko Vyriausybė, kitos institucijos prarado populiarumą, padėjo išvengti papildomo 8-9 proc. fiskalinio deficito dydžio", - aiškino K. Sadauskas.
Toks EK pareiškimas, pasak K. Sadausko, yra svarbus signalas rinkoms pasaulyje, jog Lietuva yra teisingame kelyje. Kita vertus, kada galėtume sugrįžti į 2007- ųjų metų lygį, prognozuoti sunku. Be to, pasak EK atstovybės Lietuvoje vadovo, EK netiesiogiai pasiųs žinią, jog, jeigu Lietuva laikysis minėtųjų priemonių, turi šansą įvesti eurą 2014 metais.
