es

Manote, kad Lietuvos ministrai uždirba daug? Gal galvojate, kad piniguose maudosi mūsų tautos išrinktieji parlamente? Nustebsite, pamatę, kokiais atlyginimais gali pasigirti Europos Parlamento (EP), Europos Komisijos (EK) ir kitose Europos Sąjungos (ES) institucijose besidarbuojantys Lietuvos politikai ir pareigūnai.

Praėję metai Europos Sąjungai buvo bauginami, bet ir 2016-aisiais gyvenimas Bendrijoje tikriausiai išliks pavojingas. Įtempto siužeto drama, kuri vystėsi vasarą, mėginant apsaugoti Graikiją nuo bankroto ir pasitraukimo iš euro zonos, atrodė pakankamai grėsminga.

Europos Sąjungos (ES) patvirtintame invazinių rūšių sąraše yra ir Lietuvoje aptinkamų augalų, gyvūnų. Šiuo metu Lietuvai aktualiausios šios ES invazinių rūšių sąraše esančios rūšys: Sosnovskio barštis, meškėnas, nutrija, rainuotasis ir žymėtasis vėžiai, apželtkojis krabas, nuodėgulinis grundalas ir raudonausis vėžlys, pranešė Aplinkos ministerija. Į gruodį ES patvirtintą sąrašą iš viso įtrauktos 37 rūšys.

Dar prieš kelis mėnesius Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas Europos Sąjungoje laikytas atstumtuoju dėl savo agresyvios politikos prieš imigrantus, kai jis pradėjo statyti spygliuotų vielų tvoras prie savo šalies pietinių sienų, stengdamasis sustabdyti pabėgėlių antplūdį. Ši dešiniosios pakraipos taktika, kurią Jungtinės Tautos pasmerkė kaip „ksenofobinę ir antimusulmonišką“, buvo priešinga Vokietijos kanclerės Angelos Merkel siūlomai atvirų durų politikai nuo karo pasitraukusiems pabėgėliams.

Lietuva išlieka tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių, kur užsienio piliečiai nesudaro nė procento, skelbia Eurostatas. Naujausiais Europos statistikos agentūros duomenimis, Lietuvoje užsienio šalių piliečiai sudaro 0,8 proc. nuo visų šalies gyventojų - tokie pat rodikliai fiksuojami ir Kroatijoje bei Bulgarijoje. Lietuvą lenkia tik Lenkija ir Rumunija, kur užsienio piliečiai sudaro atitinkamai 0,3 ir 0,4 procento. Bendras užsienio piliečių vidurkis visoje ES siekia 6,7 procento.

Reaguodama į migracijos krizę Europos Sąjunga antradienį ruošiasi pristatyti prieštaringai vertinamus pasiūlymus įkurti naują sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą, kuri turėtų įgaliojimus įsikišti netgi tais atvejais, kai susijusi šalis su tuo nesutinka. Naujos pajėgos, kurias sudarys tūkstantis pareigūnų, turėtų sulėtinti atvykėlių srautą į Europą, kurią šiais metais užplūdo jau beveik milijonas pabėgėlių ir migrantų, daugiausiai bėgančių nuo karo Sirijoje.

Kauno rajone esančių Ežerėlio ir Vilkijos miestelių gyventojai nekantriai laukia permainų – šiuos miestelius Kauno regiono plėtros taryba išskyrė kaip tikslines teritorijas vystymui 2014-2020 m. Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpiu.

Britų dainininko Stingo dukra muzikantė Eliot Sumner susitikinėja su moterimi. Dainininkė, anksčiau naudojusi slapyvardį Coco, interviu Didžiosios Britanijos žurnalui „ES“ atvirai papasakojo apie savo lytinę orientaciją ir atskleidė jau dvejus metus palaikanti santykius su austrų manekene Lucie Von Alten.

Metai netrukus baigsis, tačiau verslas dar aiškiai nežino, nei kokių Europos Sąjungos (ES) priemonių kvietimai bus skelbiami pirmąjį ateinančių metų ketvirtį, nei kiek jiems bus skirta lėšų. Spėliojama, kad Ūkio ir Finansų ministerijos vis dar ginčijasi, kurios ES priemonės bus grąžintinos, kurios – subsidijos, rašo „Verslo žinios“. „Ūkio ministerijai tikrai reikėtų pasitempti.

 Per ateinančius penkerius metus Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijoms bus skirta atitinkamai 353 ir 326 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų, skirtų Sumaniosios specializacijos strategijai įgyvendinti. Tačiau verslas pasigenda aiškių kriterijų, pagal kuriuos bus skirstomos ES lėšos švietimo sistemoje, antradienį rašo žiniasklaida.

Didžiojoje Britanijoje įsibėgėja pasirengimas referendumui dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES). Tokį referendumą dar prieš rinkimus pažadėjo organizuoti konservatorių partijos vadovas D.Cameronas. Nors panašūs pažadai dažnai politikoje pamirštami, tačiau vėl tapęs Didžiosios Britanijos premjeru, jis laikosi žodžio ir planuoja iki 2017 metų pabaigos surengti referendumą. Tiksli jo data dar nėra aiški, bet jau sutarta dėl referendumo klausimo formuluotės.

Masinės informacijos priemonėms (The Telegraph) pavyko sužinoti sąlygų sąrašą, kurioms esant Didžioji Britanija pasiliktų ES. Šios šalies vyriausybė ir jos vadovas Deividas Cameronas iškėlė ES keturias esmines sąlygas. Pirma jų reikalauja, kad Briuselis „aiškiai pareikštų“, kad neketina kviesti D.Britaniją dalyvauti „viršeuropinės supervalstybės“ kūrimo procese.

Slovakijos kairiojo sparno premjeras Robertas Fico antradienį pareiškė, jog verčiau rizikuos pažeisti Europos Sąjungos taisykles nei sutiks su privalomomis migrantų priėmimo kvotomis, kurias patvirtino Bendrija. „Verčiau ryšiuosi pažeidimui nei sutiksiu su tokiu diktatu“, - sakė R.Fico, kurį citavo Slovakijos dienraštis SME. Vyriausybės vadovas tai pareiškė po to, kai ES ministrai patvirtino susitarimą dėl 120 tūkst.

 Vienas aukšto rango Europos Sąjungos pareigūnas šeštadienį atskleidė planus, kaip paskatinti iš karo zonos Sirijoje bėgančius žmones likti kaimyninėse šalyse, užuot prisidėjus prie migrantų srauto į Europą. Lankydamasis migrantų priėmimo centre prie Makedonijos sienos, ES plėtros komisaras Johannesas Hahnas sakė, kad Europos Sąjungai dabar tenka keli uždaviniai.

 Plūstančius pabėgėlius ir migrantus ašarinėmis dujomis vaikyti ėmė ne tik Vengrija, bet ir Slovėnija. Tuo metu Kroatija pabėgėlių klausimą sprendžia juos siųsdama į kitas šalis. Šengeno zonos narės Slovakijos pareigūnai iš Kroatijos plūstančius migrantus naktį pasitiko nesvetingai. Maždaug 500-ai į Slovakiją patekti norėjusių pabėgėlių ir migrantų ne tik atremti riaušių policininkų skydais, bet ir apipurkšti ašarinėmis dujomis.

Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai pirmadienį nesugebėjo vieningai priimti susitarimo dėl 120 tūkst. pabėgėlių perkėlimo pagal įpareigojančias kvotas, kad būtų sumažinta našta Graikijai, Italijai ir Vengrijai, nurodė pareigūnai. „Taip, šiuo metu pritaria ne visi“, – Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas sakė per spaudos konferenciją po nepaprastojo susitikimo Briuselyje.

Vengrijos premjeras pasišaipė iš Europos Sąjungos pastangų įvesti migrantų priėmimo kvotų sistemą ir sakė, kad jo šalis dėl savo priešinimosi Bendrijos lyderių sprendimams yra kaip „juoda avis“, išsiskirianti iš kitų bloko šalių „kaimenės“. Premjeras Viktoras Orbanas pirmadienį per susitikimą su vengrų diplomatais sakė, kad ES migrantų kvotų sistema, pagal kurią tikimasi paskirstyti atvykėlius 28 šalių bloke, neturi jokios prasmės, nes dėl laisvo žmonių judėjimo Bendrijos viduje jos nebus įmanom...

 Italija, Prancūzija ir Vokietija pasirašė bendrą dokumentą, kuriame siūloma peržiūrėti dabartines Europos Sąjungoje taikomas taisykles suteikiant prieglobstį bei „teisingai“ paskirstyti migrantus tarp ES šalių, pranešama trečiadienį BBC tinklalapyje, kuris remiasi Italijos užsienio reikalų ministerija. Dokumente pabrėžiama, kad dabartinė migrantų krizė išryškino prieglobsčio teikimo „ribas ir defektus“ ir kad jas reikia peržiūrėti.

„Eurobarometro“ apklausa rodo, kad labiausiai Europos Sąjunga pasitiki lietuviai ir rumunai, mažiausiai - Kipro ir Graikijos gyventojai. Lietuvos politologų asociacijos prezidentas,Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius Liutauras Gudžinskas „Žinių radijo“ laidoje „Ryto ekspresso“ teigė manantis, kad lietuvių palankumą ES lemia neigiamas požiūris į nacionalinės valdžios institucijas, stipėjanti ekonomika bei Rusijos keliama grėsmė: „Nuo pat 2004 metų,...

Seime organizuojama diskusija, ar gali jauni europiečiai įsidarbinti Europos Sąjungoje, su kokiomis problemomis jie susiduria ir kaip jas galima išspręsti. Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas tikina, kad šiandieninė darbo rinka jaunuoliams jau neapsiriboja tik Lietuva, todėl vietos darbdaviai turi vis labiau konkuruoti tarpusavyje.

Vykstantis atostogauti, verslo reikalais ar studijuoti į ES šalis, Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ar Šveicariją turėtų žinoti, kad susirgus ar susižeidus turi teisę gauti bet kokį gydymą, kurį būtina suteikti nedelsiant, t. y. dar iki grįžtant namo. Anot Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Ryšių su žiniasklaida grupės vadovo Giedrius Sudiko, Lietuvos piliečiai turi tokias pačias teises į sveikatos priežiūrą kaip ir tos šalies, kurioje svečiuojasi, apdrausti gyventojai.

Graikijos parlamentas ketvirtadienį anksti ryte patvirtino įstatymo projektą dėl griežtų reformų, kurias reikalauja vykdyti euro zonos skolintojai mainais į naują didžiulį finansinės pagalbos paketą, rodo oficialūs rezultatai. Kaip parodė galutinis skaičiavimas, už kreditorių reikalaujamas priemones parlamente, prie kuriuo susirinkę protestuotojai susirėmė su riaušių policijos pajėgomis, balsavo 229 įstatymų leidėjai, joms nepritarė 64, o dar šeši susilaikė.

Jeigu Graikija su savo partnerėmis Europoje sutars dėl trečiosios pagalbos programos, šiam susitarimui dar turės pritarti mažiausi aštuonių šalių parlamentai. Vokietijos Bundestagas tai darys net du kartus. Daugumoje šalių neabejotinai toks susitarimas būtų patvirtintas, tačiau problemų kyla kai kuriose – pavyzdžiui, Slovakijoje ir Latvijoje. Be to priešiškumas tam susitarimui dar stiprės, jeigu jame bus numatytas dalies skolos nurašymas.

Lietuva priims 85 pabėgėlius iš trečiųjų šalių, o dėl nelegalių migrantų priėmimo iš Graikijos ir Italijos Europos Sąjungos (ES) valstybių vidaus reikalų ministrai tarsis liepos 20 dieną, BNS informavo vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius. Jis ketvirtadienį dalyvavo neformaliame ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime Liuksemburge, kuriame aptarti asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, perkėlimo, kovos su terorizmu ir kibernetinio saugumo klausimai.

Iš krizės neišbrendančius graikus kausto nerimas. Kadangi bankai šalyje bus uždaryti mažiausiai iki pirmadienio, spėjama, kad šalyje gali pradėti trūkti būtiniausių produktų. Nuostolius skaičiuoja ir kurortuose gyvenantys graikai, mat gerokai sumažėjo turistų srautai. Tuo metu Europa nekantriai laukia, ar Graikijos vyriausybė iki vidurnakčio pateiks rimtus reformų pasiūlymus paskolai gelbėjimo paketui gauti.

(papildyta 17.39) Naujasis Graikijos finansų ministras Euclidas Tsakalotos diskusijoms tarp Graikijos ir jos kreditorių iš 19 šalių euro zonos nepateikė raštiškų pasiūlymų kaip pelnyti finansinę paramą, sakė trys apie šias diskusijas gerai informuoti asmenys. Kalbėję su sąlyga, kad jų pavardės nebus minimus dėl šių derybų delikatumo, jie nurodė, kad E. Tsakalotas padarė pranešimą apie finansų padėtį Graikijoje žodžiu. Daugelis ragino jį pateikti reformų pasiūlymus raštu.

 Nors tu dar su mumis, Europa, vietoje užuominų jau tiesiogiai pasakė, kad balius baigtas – dyzelis namo. Taip, kalbu apie prieš mėnesį paskelbtą, Europos parlamento sprendimą iki 2017-tųjų, pradėti papildomai testuoti naujų dyzelinių automobilių taršos rezultatus ne laboratorijose, o gyvenime. Jau matau džiaugsmo ašaras žaliųjų nacių akyse, bet turiu pripažinti, šį kartą aš džiaugiuosi labiau už juos.

 Liepos 1 dieną pusmečio budėjimą baigė Europos Sąjungos Šiaurės šalių kovinė grupė, į kurią 44 karius buvo skyrusi ir Lietuva. Švedijos vadovaujamas tarptautinis junginys, suformuotas iš Airijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos karių, buvo pasirengęs reaguoti į kilusią grėsmę, jei būtų priimtas sprendimas aktyvuoti šias pajėgas.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ kol kas negaus europinės paramos 75,3 mln. eurų vertės signalizacijos įrengimui geležinkelio „Rail Baltica“ trasoje nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Laukdama šio sprendimo, bendrovė delsė skelbti rangovo konkursą. „Tai labai svarbus projektas - ERTMS sistema (signalizacija) diegiama visoje Europoje.

 Pirmieji Aplinkos ministerijos administruojami pirkimai pagal naująją 2014-2020 metų ES finansavimo programą bus vykdomi jau šių metų pabaigoje. Projektų vykdytojai jau dabar gali tvarkytis reikiamus dokumentus ir iš anksto ruoštis būsimiems konkursams – kas bus susitvarkę kvalifikacinius reikalavimus, galės startuoti. Tuo verslo atstovus patikino Aplinkos viceministras Algirdas Genevičius, šiems nerimaujant dėl vangios ES finansuojamų projektų eigos.

 Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) pirmadienį pareiškė, kad dabar tik nuo Europos vadovybės priklauso, ar bus pasiektas susitarimas dėl pagalbos skolų slegiamiems Atėnams, kuri išgelbėtų šalį nuo nemokumo. Tai A.Cipras pareiškė po to, kai jo vadovaujama vyriausybė pateikė Briuseliui naują reformų planą. „Kamuolys yra Europos vadovybės pusėje“, - sakė ultrakairiųjų premjeras žurnalistams po pirmadienį skubiai sušaukto euro zonos valstybių viršūnių susitikimo.

Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) trečiadienį perspėjo šalies skolintojus europiečius, kad jų primygtini reikalavimai apkarpyti graikų pensijas sužlugdys visas viltis pasiekti susitarimą, kuris galėtų apsaugoti Atėnus nuo bankroto, ir kad jiems teks susitaikyti su galimais padariniais.

 Šiandien vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis išvyksta į Liuksemburgą, kur birželio 15–16 dienomis vyks Europos Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdis. Viena iš pagrindinių temų – migracijos klausimai. Bus aptariama Europos Komisijos pasiūlyta Europos migracijos darbotvarkė ir vyks politiniai debatai apie Europos Sąjungos migracijos politikos tolesnį vystymą.

Viena didžiausių Latvijos kelių statybos bendrovių „Latvijas tilti“, Lietuvos teismuose besibylinėjanti dėl 90 mln. eurų vertės Vilniaus vakarinio aplinkkelio konkurso teisėtumo, nori Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismo išaiškinimo. Bendrovė Lietuvos Apeliacinio teismo prašo kreiptis išaiškinimo į ES Teisingumo Teismą, nes, anot jos, ginčas dėl aplinkkelio iškėlė iki šiol nenagrinėtų klausimų dėl ES direktyvų taikymo viešųjų pirkimų procedūrose Lietuvoje.

Kol Lietuvoje svarstoma ir aršiai diskutuojama dėl partnerystės įstatymo, kuris suteiktų galimybę tiek heteroseksualiems, tiek homoseksualiems žmonėms sudaryti registruotą partnerystę, – 18-oje ES šalių šis įstatymas jau priimtas, o 16-oje iš jų vienos lyties poroms leidžiama įsivaikinti.

Šiuo metu vienas iš opiausių klausimų įvairius infrastruktūros objektų rangos darbus atliekančioms įmonėms – vangus iš ES fondų finansuojamų projektų vykdymas. Šią problemą susitikime su Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija iškėlė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus. Pasak jo, projektų rangos konkursai nėra skelbiami, o tai reiškia, kad kitąmet įmonės neturės darbo.

Lietuvoje aršiai diskutuojama ir svarstoma dėl partnerystės įstatymo, kuris suteiktų galimybę tiek heteroseksualiems, tiek homoseksualiems žmonėms sudaryti registruotą partnerystę. Dalis politikų teigia esą Lietuva dar nėra pasiruošusi tokiam sprendimui, tačiau kita dalis parlamentarų tikina, kad didžioji dalis ES šalių jau priėmė tokius įstatymus, todėl partnerystės įstatymas būtų dar vienas Lietuvos žingsnis link Vakarų valstybių.

Nepaisant prognozių, kad po gegužės pradžioje įvykusių rinkimų Anglijos politika imigrantų atžvilgiu gali keistis, politologas sako manantis, kad šioje šalyje įsikūrę lietuvaičiai gali būti ramūs.

Europos Sąjungos (ES) ištakos prasidėjo nuo bendros prekių ir pinigų rinkos kūrimo. Šiandien šie dalykai yra akivaizdūs, tačiau ryškėja labai eklektiška rinka. Europos Komisija (EK) pradėjo kurti bendros skaitmeninės rinkos strategiją, tačiau tai patiks ne visiems.

Europos Sąjungos (ES) valstybės turi solidariai pasidalinti pabėgėlių našta, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Europo Sąjungos valstybės turi būti solidarios ir prisidėti prie bendrų Europos Sąjungos operacijų, teikti humanitarinę ir vystomojo bendradarbiavimo pagalbą.

Gegužės 23-ąją, nuo 12 iki 15 val., jaunos šeimos su vaikais, jaunimas ir visi Alytaus miesto gyventojai kviečiami dalyvauti aplinkosauginėje šventėje, kuri vyks naujus įrenginius pristatančiame Alytaus regiono nepavojingų atliekų sąvartyno teritorijoje. Svečiai ekskursijų metu galės pamatyti kaip veikia mechaninė atliekų rūšiavimo linija, mažųjų renginio dalyvių lauks viktorina, eksperimentai su vandeniu ir cheminėmis medžiagomis bei puikūs prizai.

Europos Komisijos (EK) siūlymas sprendžiant migrantų krizę Viduržemio jūroje pagal vadinamąją „perkėlimo programą“ iki 2020 metų paskirstyti iš trečiųjų šalių perkeliamus asmenis Europos Sąjungos (ES) šalyse sulaukė prieštaringų vertinimų. Kaip prie to gali ar kodėl negali prisidėti Lietuva, ir kiek pabėgėlių mes galime priimti? Mintimis apie tai dalijasi ISM Ekonomikos ir politikos studijų programos vadovas, politologas Vincentas Vobolevičius.

Augant šalies ekonomikai ir siekiant per kitą ES finansinę perspektyvą neprarasti 2,7 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos, siūloma perskirstyti šalies regionus. Vidaus reikalų ministerija siūlo inicijuoti Vilniaus, Utenos ir Alytaus apskričių ribų keitimą: Švenčionių, Širvintų ir Ukmergės rajonus priskirti Utenos apskričiai, o Šalčininkų rajoną - Alytaus apskričiai. Vyriausybė tokį nutarimo projektą svarstys pirmadienį.

Konservatoriams laimėjus britų parlamento rinkimus, partijos vadovui premjerui Davidui Cameronui (Deividui Kameronui) teks laikytis pažado rengti referendumą dėl šalies tolesnės narystės Europos Sąjungoje (ES), tikėtina, kad bus griežtinama imigracijos politika, teigia Lietuvos politologai. „Neabejotinai iškils klausimas dėl Britanijos narystės sąlygų ES persiderėjimo ir D.Camerono referendumo šiuo klausimo 2017 metais.

 Nėra abejonių, kad nedarbas daro didžiulę įtaką pasaulio ekonomikai. Situacijos darbo rinkoje gerinimas ir įsidarbinimo galimybių didinimas yra rimtas iššūkis daugeliui šalių. Per 250 priimančių sprendimus asmenų, ekspertų ir vadovų iš visų pasaulio regionų renkasi Stambule gegužės 6-8 dienomis aptarti šių problemų. Itin svarbus dienotvarkės punktas – jaunimo nedarbas.

 Šių metų vasario 20 d., susitarus paskutinę minutę, Graikijos vyriausybei buvo suteiktas 4 mėnesių atokvėpis. Tačiau abi barikadų pusės nesugebėjo surasti bendro sprendimo dėl tam tikrų reformų, kurių šalis privalo imtis, kad jai būtų išmokėta sutarta finansinė parama. Ši parama yra būtina, siekiant išvengti galimo bankroto. Nesusitarus artimiausiu metu, Graikijos vyriausybei tektų rinktis tarp dviejų alternatyvų: ar mokėti atlyginimus valstybės tarnautojams, ar grąžinti savo skolas.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius balandžio 20 dieną Liuksemburge dalyvavo ES ir Rytų partnerystės valstybių užsienio reikalų ministrų susitikime. Likus mėnesiui iki Rytų partnerystės viršūnių susitikimo Rygoje gegužės 21-22 d. susitikę Liuksemburge ES ir Rytų partnerių užsienio reikalų ministrai aptarė Rytų partnerystės politikos aktualijas, pasirengimą susitikimui ir jo tikslus.

Valstybės kontrolė (VK) pirmadienį pranešė tirsianti galiojančią valstybės tarnautojų darbo Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamuose projektuose apmokėjimo tvarką. Poziciją šiuo klausimu VK žada pateikti per savaitę. Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys sako, jog bus pateikti pasiūlymai, kurie padėtų Valstybės tarnybos įstatymo pataisų rengėjams suformuluoti optimalias apmokėjimo už darbą nuostatas.

Lietuvių politikai tiki, kad visos Europos Sąjungos šalys po poros mėnesių sugebės pademonstruoti vienybę ir pratęs sankcijas Rusijai, jeigu ši taip ir nežengs konkrečių bei nedviprasmiškų žingsnių deeskalacijos Ukrainoje linkme.