Vokietijos Bundestagas tai darys net du kartus.
Daugumoje šalių neabejotinai toks susitarimas būtų patvirtintas, tačiau problemų kyla kai kuriose – pavyzdžiui, Slovakijoje ir Latvijoje. Be to priešiškumas tam susitarimui dar stiprės, jeigu jame bus numatytas dalies skolos nurašymas.
Nyderlanduose parlamentarai spręs, ar prasminga rengti balsavimą, ar ne.
Airijos vyriausybei nereikės parlamento pritarimo, bet jis gali pasirinkti savo įstatymų leidėjų palaikymą, kuris būtų beveik tikrai užtikrintas, turint omenyje jos turimą daugumą parlamente.
Balsavimo nerengs Lietuva, Belgija, Liuksemburgas, Kipras, Italija, Ispanija ir Portugalija.
Nebalsuos ir Maltos bei Slovėnijos parlamentai, jeigu finansinė pagalba Graikijai nebus didinama. Tačiau taip vargu ar bus, jeigu pinigai bus skiriami iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM), kuriam euro zonos narės moka nuo 2012 metų.
Slovėnijos parlamentarai balsuos, jeigu bus nuspręsta nurašyti dalį Graikijos skolos. Slovėnijai euro zonoje tenka didžiausia Graikijos skolos dalis, sprendžiant pagal procentinę BVP išraišką. Matyt, parlamentarus būtų sunku įtikinti palaikyti tokį sprendimą.
Estijos parlamentas balsuos, tam reikalai nutraukdamas vasaros atostogas. Tačiau, teigiamas rezultatas abejotinas, nes valdančioji koalicija turi tvirtą daugumą.
Latvijos parlamentas nebalsavo dėl ankstesnių dviejų paramos paketų, nes tada ji nebuvo euro zonos narė, o šį kartą ji balsuos.
„Bus labai sunku man įtikinti parlamentą“, – sakė ministrė pirmininkė Laimduota Straujumė interviu radijui penktadienį.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
