Štai Jungtinėje Karalystėje vienalytės poros gali įsivaikinti nuo 2005 metų, kasmet apie 4 tūkstančius vaikų ieško šeimų, tačiau homoseksualios poros, anot statistikos, įsivaikina apie 120 vaikų.
2013 metais Kembridžo universiteto Šeimos tyrimų centro direktorė, profesorė Susan Golombok pristatė mokslininkų atliktą tyrimą, kuriuo aiškinosi vienalyčių porų įvaikintų vaikų patirtį. Siekta atsižvelgti į tokius šeimos santykių aspektus kaip tėvų ir vaikų gerovė, vaikų pritapimas tokiose šeimose.
Tyrime dalyvavo ir buvo palygintos: 41 gėjų šeima, 40 lesbiečių šeimų ir 49 heteroseksualios šeimos – jos visos buvo įsivaikinusios.
Profesorė S. Golombok pristatydama tyrimą sakė, kad mokslininkai rado daugiau panašumų nei skirtumų tarp šių šeimų. Skirtumai buvo susiję su tėvų depresijos simptomais – gėjai tėvai nurodė ženkliai mažiau depresijos simptomų, nei lesbiečių ir heteroseksualios poros. Tačiau lyginant pastarųjų porų depresijos simptomus su visos šalies psichinės sveikatos rodikliai – lesbiečių ir heteroseksualios porų simptomai buvo žemesni arba panašūs į vidutinę statistiką. Be to, skyrėsi ir požiūris į įsivaikinimą, nes lesbiečių ir heteroseksualioms poroms tai buvo atsarginis variantas, o gėjų poroms (išskyrus vieną porą) – vienintelis pasirinkimas.
Visų šių šeimų tėvai džiaugėsi įvaikinimu, tačiau kai kurios poros pasakojo, kad įvaikinimo agentūroms pritrūko patirties, dirbant su įsivaikinti norinčiais homoseksualiais tėvais, tad bendravavimas nebuvo jaukus.
Daugiau informacijos apie tyrimą rasite čia.
