es

Europos Sąjunga (ES) slopstant koronaviruso pandemijai vidines sienas svarsto atverti nuo gegužės vidurio, sako vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. „Kalbamės Europos Komisijoje, ministrų taryba taip pat vyko, kalbama apie tai, kad gegužės 15 diena yra toks, sakykime, maksimalus terminas, kuomet Europos vidinės sienos galėtų būti atlaisvinamos“, – Lietuvos radijui antradienį sakė R. Tamašunienė.

Nedarbas kovą Lietuvoje buvo didesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 1,1 punkto, o per mėnesį – 0,5 punkto ir kovą buvo 7,1 procento. Visoje ES jis per metus sumažėjo 0,3 punkto iki 6,6 proc., o per mėnesį augo 0,1 proc., rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Jaunimo iki 25 metų nedarbas Lietuvoje per metus didėjo 5,5 punkto iki 15,7 proc., visoje ES šis rodiklis siekė 15,2 proc., arba 0,2 punkto mažiau nei prieš metus.

Europos Sąjunga trečiadienį pradėjo naują teisinį procesą dėl Lenkijos vykdomų reformų, anot Briuselio, keliančių grėsmę teismų nepriklausomumui. Europos Komisija nurodė, kad pažeidimų tyrimo procedūrą „turi užtikrinti Lenkijoje teisėjų nepriklausomumą“ nuo „politinės kontrolės“....

Europos ekonomikos atgaivinimo planas turi būti adekvatus COVID-19 sukeltos krizės dydžiui, o Europos Sąjungos (ES) finansinė parama – pasiekiama nedelsiant, sako  prezidentas Gitanas Nausėda. Šią poziciją jis išsakė ketvirtadienį, dalyvaudamas šiam klausimui skirtoje Europos Vadovų Tarybos (EVT) konferencijoje, pranešė Prezidentūra.

Europos Komisija paskelbė apie savo sprendimą skirti Ukrainai 1,2 mlrd. eurų paramą COVID-19 pandemijos laikotarpiui, trečiadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Tai precedento pagal mastą neturinti makrofinansinė parama. ES sprendimas – tai ne tik solidarumo išraiška sunkiu metu. Tai rodo, kad Ukraina nesuklydo, pasirinkusi europietišką kelią. Juk tikrus draugus bėdoje pažinsi“, –  V. Zelenskio žodžius cituoja prezidentūros spaudos tarnyba.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva ketvirtadienį pasiūlė Didžiajai Britanijai ir Europos Sąjungai (ES) pratęsti terminą, skirtą sudaryti prekybos susitarimą po „Brexito“, atsižvelgiant į koronaviruso keliamą neapibrėžumą. „Patarčiau ieškoti būdų, kaip sumažinti šį neapibrėžtumo elementą vardan visų – Jungtinės Karalystės, ES ir viso pasaulio – interesų“, – BBC televizijai pareiškė K. Georgieva, paklausta, ar patartų pratęsti terminą.

Klaipėdos savivaldybė turi grąžinti 3,9 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų dėl prieš dvejus metus pastatyto baseino pažeidimų, teigia ES lėšų panaudojimą prižiūrinti Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA). Tuo metu savivaldybė šį sprendimą apskundė teismui. Klaipėdos baseino statyboms iš viso buvo skirta apie 12 mln. eurų ES paramos, tačiau po Valstybės kontrolės atlikto audito ir rekomendacijų, CPVA dar kartą patikrino projektą ir nustatė pažeidimus, todėl nurodė grąžinti dalį ES lėšų.

Europos Komisijos atstovas sako, kad bendras Europos Sąjungos pirkimas, kuriame Lietuva siekia įsigyti šimtus plaučių ventiliacijos aparatų susirgusiems koronavirusu gydyti, artėja prie finišo. „Pirkimas jau artėja prie finišo, jau netrukus bus pasirašyti kontraktai su įmonėmis ne tik dėl ventiliatorių, bet ir įvairių asmens apsaugos priemonių“, – interviu BNS penktadienį sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Po ankstesnių krizių daug tautiečių, netekę darbo ir pajamų emigravo užsienį: Jungtinę Karalystę (JK), Airiją, kitas Europos Sąjungos (ES) šalis ir JAV. Tačiau dabar visame pasaulyje matomas ekonomikos nuosmukis ir didėjantis bedarbių skaičius. Ekonomistai prognozuoja, kad dėl sumažėjusio vartojimo, Lietuvos verslas gali patirti didelių sunkumų, o nedarbas Lietuvoje greitai nesumažės, nes emigruoti bus sunkiau.

Lietuva, iš tarptautinių bankų pastarosiomis dienomis gavusi 1,5 mlrd. eurų paskolų, jas ketina panaudoti balandžio ir gegužės mėnesiais, priklausomai nuo poreikio. Finansų ministerijos duomenimis, antradienį paimta 50 mln. eurų iš  Europos Tarybos vystymo banko (ETVB) suteiktos 400 mln. eurų paskolos, o kitą savaitę ketinama išimti dar 200 mln. eurų iš Šiaurės investicijų banko (ŠIB) suteiktos 400 mln. eurų paskolos. „Šiuo metu valstybės iždo likvidumas yra užtikrintas.

Europos Komisija penktadienį paskelbė laikinai atšauksianti importo mokesčius ir pridėtinės vertės mokestį įvežamai medicinos įrangai, labai reikalingai kovai su naujojo koronaviruso pandemija. „Dėl to taps finansiškai lengviau gauti medicinos įrangos, kurios desperatiškai reikia gydytojams, slaugytojams ir pacientams“, – sakoma Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijos pranešime.

Europos Sąjungos (ES) šalys turėtų padėti vieni kitų piliečiams, dėl koronaviruso įstrigusiems trečiosiose šalyse, be to, nereikėtų tvirtinti vadinamojo mobilumo paketo, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras. „ES piliečių teisė gauti konsulinę pagalbą net ir tose šalyse, kuriose jie neturi nacionalinės diplomatinės atstovybės, yra pamatinė ES vertybė, todėl itin svarbu, kad ES valstybės narės būtų solidarios, padėtų viena kitos piliečiams toli nuo Europos nutolusiuose kraštuose.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis ir dar 12 Europos centro dešinės partijų vadovų ketvirtadienį paragino iš jų politinės grupės pašalinti Vengrijos valdančiąją „Fidesz“ partiją, kai jos lyderis premjeras Viktoras Orbanas įgijo itin plačius įgaliojimus valdyti šalį įsakais.

Europos Komisija pasiūlys naują ekonomikos skatinimo paketą, kad padėtų Europos Sąjungai atsigauti nuo koronaviruso pandemijos padarinių, šeštadienį nurodė šios institucijos pirmininkė Ursula von der Leyen.  „Kad užtikrintų atsigavimą, Komisija pateiks DFP (ES daugiametės finansų programos) pakeitimų, leisiančių spręsti koronaviruso krizės padarinius“, – sakoma U. von der Leyen pranešime. DFP yra Europos Sąjungos daugiametis biudžetas.

Lietuvoje nutarus pratęsti karantino laikotarpį, pradedama svarstyti, kokią įtaką tai padarys šalies ekonomikai. Be to, svarstoma, kaip būtų galima sustabdyti tolimesnį klastingo viruso plitimą. Štai ketvirtadienį vakare prezidentas Gitanas Nausėda savo socialinėje paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame patvirtino, kad nuotoliniu būdu organizuotame Europos Vadovų Tarybos susitikime aptarė svarbiausius ateities planus.

Lietuvoje šį mėnesį viešėjęs Juodkalnijos prezidentas Milo Djukanovičius teigia, kad Europos Sąjunga turi pademonstruoti Rusijai, jog ji jaučiasi atsakinga už Vakarų Balkanų šalių raidą. Interviu BNS šalies vadovas sakė pasigendantis aktyvesnės Europos Komisijos (EK) politikos, skatinant Vakarų Balkanų valstybių integraciją į ES, tačiau teigė tikįs, kad jo vadovaujama šalis prie Bendrijos prisijungs 2025-aisiais.

Rusija ketvirtadienį apkaltino Briuselį „amoraliu“ elgesiu ir siekiu užmaskuoti savo problemas, Europos Sąjungai pareiškus, kad Maskva skleidžia melagingą informaciją apie koronaviruso pandemiją.

Lietuva ketina skųsti Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (ESBT) sprendimą dėl Europos Komisijos (EK) 10,3 mln. eurų sumažintos paramos šalies žemės ūkiui.  Vyriausybė trečiadienį svarstys, ar skųsti šį sprendimą ES Teisingumo Teismui. ESBT sausio 22 dieną atmetė Lietuvos ieškinį, kuriuo šalis prašė panaikinti 2017-ųjų EK sprendimą pripažinti netinkamomis finansuoti 10,292 mln.

Pasaulyje plintant koronavirusui, prezidentas Gitanas Nausėda antradienį su Europos Vadovų Tarybos (EVT) nariais aptarė koordinuotų ES valstybių veiksmų poreikį sveikatos ir ekonomikos srityse.  Antradienio vakarą konferenciniu skambučiu organizuoto neeilinio pasitarimo metu Europos lyderiai apžvelgė koronaviruso situaciją šiame žemyne, pristatė kovos su virusu priemones savo šalyse, pranešė Prezidentūra.

Europos Sąjunga galvoja priimti iki 1,5 tūkst. pabėgėlių vaikų, šiuo metu esančių stovyklose Graikijoje, pirmadienį paskelbė Vokietija. „Europos lygiu deramasi dėl humanitarinio sprendimo „norinčiųjų koalicijai“ priimti šiuos vaikus“, – sakoma vyriausybės pareiškime. Berlynas yra pasirengęs priimti „deramą“ dalį, sakoma jame. „Norime paremti Graikiją sunkioje humanitarinėje situacijoje dėl maždaug 1–1,5 tūkst.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį planuoja vykti vienos dienos darbinio vizito į Briuselį, pranešė jo biuras. Vizitas rengiamas tarp Ankaros ir Briuselio tvyrant padidėjusiai įtampai dėl migrantų ir pabėgėlių. Šiuo metu prie Turkijos sienos su Graikija yra susirinkę tūkstančiai migrantų, kurie suplūdo po to, kai R. T. Erdogano vyriausybė praėjusią savaitę pareiškė, jog nebetrukdys migrantams ir pabėgėliams keliauti į Europos Sąjungos (ES) teritoriją.

Graikijai susidūrus su migrantų antplūdžiu, šalies ministras pirmininkas penktadienį pareiškė, jog Europos Sąjungos (ES) ir Turkijos susitarimas, pagal kurį nuo 2016 metų buvo ribojama migracija į Europą, yra „žlugęs“. „Dabar, kalbėsiu atvirai, susitarimas yra žlugęs“, – pareiškė Kiriakas Micotakis televizijos kanalui CNN. „Ir jis yra žlugęs, nes Turkija dėl to, kas įvyko Sirijoje, nusprendė visiškai nepaisyti susitarimo“, – pridūrė jis.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Mike'as Pompeo ir JAV senatoriai paragino Lietuvą neratifikuoti Europos Sąjungos ir Kubos bendradarbiavimo susitarimo, sakydami, kad jį komunistinis režimas panaudos represijoms pateisinti.  Tai rodo BNS penktadienį gauti jų laiškai Lietuvos valdžios atstovams.

Šeštadienį priverstinai dėl kuro trūkumo Vilniaus oro uoste nusileidęs sraigtasparnis neturėjo teisės skristi Europos Sąjungos oro erdvėje, nes yra įtrauktas į Eurokontrolės administruojamą „juodąjį sąrašą“, teigia „Oro Navigacija“. „Skrydžio metu iš Eurokontrolės buvo gauta informacija, kad orlaivis neturi teisės tūpti ES. Tuo metu orlaivis jau skrido Lietuvos oro erdvėje.

Europos Sąjunga nepasiduos Turkijos „šantažui“, ir jos sienos toliau bus uždarytos migrantams, nepaisant Ankaros grasinimų juos praleisti, trečiadienį pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Yves'as Le Drianas.

Įvertinus sausį gautas gyventojų paraiškas nedidelės galios saulės elektrinėms įsirengti bei seniems šildymo katilams pasikeisti, Energetikos ministerija du kartus – iki 24,5 mln. eurų – padidino Europos Sąjungos (ES) paramą šiems projektams. Pinigai bus išmokėti beveik 9,7 tūkst. gyventojų.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kai kurie komentarai dėl Europos Sąjungos (ES) biudžeto derybų gali būti nulemti nežinojimo, ir kritiką palygino su anekdotine situacija, kai vienam dirbant penki aplinkiniai tik žiūri ir dalija beprasmius patarimus. Tai jis kalbėjo, žurnalistų paklaustas apie netiesioginę kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką – ji praeitą savaitę pareiškė, kad Briuselyje derybos žlugo, todėl kalbėti apie tarpinius laimėjimus negalima.

Europos Komisija (EK) pirmadienį pasmerkė kaip „prieštaraujantį“ Europos Sąjungos vertybėms vieną Belgijos paradą, per kurį buvo demonstruojamos daugelio antisemitinėmis laikomos platformos. Alsto karnavalas – ne vieną šimtmetį centrinėje Belgijoje organizuojamas renginys, per kurį išjuokiami įvairūs visuomenės veikėjai, – pastaraisiais metais sulaukė kaltinimų dėl žydus įžeidžiančių ir žeminančių vaizdų.

Europos Sąjungos (ES) šalių vadovams nepavyko susitarti dėl 2021-2027 metų bendrijos biudžeto, išsiskyrus nuomonėms dėl jo dydžio ir prioritetų. Valstybės narės penktadienio vakarą atmetė Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charleso Michelio pateiktą pasiūlymą. Lietuvai derybose atstovavęs prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad biudžetas bus patvirtintas per artimiausius porą mėnesių.

Europos Sąjungos vadovai penktadienį Briuselyje pradėjo derinti kompromisinį pasiūlymą dėl naujojo 2021-2027 metų bendrijos biudžeto, tačiau kol kas lieka neaišku, ar artimiausiomis dienomis pavyks jį patvirtinti. BNS žiniomis, galimą kompromisą penktadienio popietę Baltijos šalių vadovai atskirame susitikime aptarė su premjerais iš Austrijos, Danijos, Nyderlandų ir Švedijos – „taupiuoju ketvertu“ vadinamų valstybių, kurios griežčiausiai reikalauja sumažinti išlaidas.

Tarptautiniai donorai pažadėjo skirti 1,15 mlrd. eurų Albanijai, nukentėjusiai nuo pernai smogusio smarkaus žemės drebėjimo, pranešė Europos Komisija. Ši suma – daugiau kaip dvigubai didesnė negu Tirana tikėjosi gauti. „Gera žinia Albanijos žmonėms: viršijome savo tikslą Albanijos atstatymui ir pasiekėme iš viso 1,15 mlrd. eurų, įskaitant 400 mln.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų tarybos posėdyje Briuselyje pirmadienį dalyvavęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius išreiškė tvirtą paramą Albanijos ir Šiaurės Makedonijos narystei bendrijoje. „Tikimės, kad kovo mėnesį bus priimtas sprendimas pradėti ES derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija“, – ministerijos pranešime cituojamas L. Linkevičius. Šalių diplomatijos vadovai pirmadienį susitiko su Albanijos ministru pirmininku.

Europos Komisija ir toliau palaikys Ukrainą ir nemato alternatyvos Minsko susitarimams, trečiadienį pareiškė Europos Sąjungos kaimynystės ir plėtros komisaras Oliveris Varhelyi.  „Manau, kad turime dvi svarbias žinutes. Pirma: ši Europos Komisija, kaip geopolitinė Europos Komisija, ir toliau stovės Ukrainos pusėje. Mes toliau palaikysime Ukrainą, jos teritorinį vientisumą, jos suverenitetą, ir nėra jokio kompromiso dėl Minsko [susitarimų] proceso įgyvendinimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda abejoja, kad kitą savaitę vyksiančiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime pavyks rasti sprendimus dėl naujojo bendrijos daugiamečio biudžeto. „Aš manau, kad dabartiniame etape etape reiktų būti labai dideliu optimistu, kad tikėtumeisi, jog mes rasime visus atsakymus į klausimus artimiausiame posėdyje“, – antradienį žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda. Tai jis kalbėjo po dvišalio susitikimo su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu.

Iki šių metų pabaigos 17 šalies savivaldybių įrengs 56 elektromobilių įkrovimo prieigas. Panaudojant Europos Sąjungos (ES) investicijas bus įrengtos 33 didelės galios ir 23 įprastos galios įkrovimo stotelės. Šiam tikslui skirta 1,44 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų, rašoma pranešime spaudai. „Nors Lietuvoje jau yra įrengta pirminė reikalinga infrastruktūra susiekimui elektromobiliais užtikrinti, augant elektromobilių skaičiui ją būtina nuolat plėsti.

Opozicijai prieštaraujant, Seime į priekį juda Europos Sąjungos (ES) susitarimas su Kuba dėl bendradarbiavimo. Seimo Užsienio reikalų komitetas šią savaitę valdančiųjų balsais pritarė sutarties ratifikavimui, konservatoriai per balsavimą protestuodami paliko posėdžio salę. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad paskutinė Bendrijoje neratifikavusi šio susitarimo Lietuva nėra jo entuziastė, tačiau ir viena blokuoti dokumento neturėtų.

Aplinkos eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad derybose dėl būsimo Europos Sąjungos biudžeto Lietuva turi „aiškiai susidėlioti prioritetus“. Anot jo, valdžios atstovai turi aiškiai nurodyti konkrečius projektus, pretenduojančius į ES lėšas.  „Manau, kad labai svarbu Lietuvai labai aiškiai susidėlioti prioritetus, kokie projektai, finansavimas, per kuriuos projektus jis galėtų būti.

Ūkininkai su Vyriausybe susikirto dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Žemdirbiai į šuns dienas deda Vyriausybės užmojus skubiai priversti juos į aplinką skleisti mažiau tokių dujų. Ūkininkai piktinasi, kad Lietuva šioje srityje siekia būti pirmūne tarp kitų ES šalių, nors ekologiškiau ūkininkauti esą nebeapsimokės. Žemdirbiams grasinant protestais, Vyriausybė jau žada derėtis.

Europa išleis daugiau nei 100 mlrd. eurų „nereikalingai“ gamtinių dujų infrastruktūrai, trečdaliu padidindama savo importo pajėgumus ir kartu sukeldama pavojų klimato tikslų įgyvendinimui, parodė antradienį paskelbtas tyrimas. Pirmajame tokio pobūdžio tyrime „Global Energy Monitor“ (GEM) ekspertų grupė apžvelgė siūlomus gamtinių dujų infrastruktūros projektus visoje Europos Sąjungoje ir Didžiojoje Britanijoje, įskaitant elektrines, importo terminalus ir vamzdynus.

Jungtinė Karalystė penktadienį užbaigė beveik pusę šimtmečio trukusią narystę Europos Sąjungoje, bet šis istorinis žingsnis, atliktas po ne vienus metus trukusių įtemptų ginčų, tėra naujo neaiškaus šalies savarankiškos kelio pasaulyje pradžia.

Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimas iš ES įvyks sausio 31-ąją. Kadangi šalis išstoja su Išstojimo sutartimi, tai JK gyvenančių ES piliečių ir bet kurioje ES šalyje gyvenančių britų teisės yra apsaugomos pagal europinę teisę visą jų gyvenimo laikotarpį, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

  Graikų aukšto rango teisėja Ekaterini Sakelaropulu trečiadienį bus patvirtinta Graikijos prezidente ir prisidės prie Europos Sąjungos šalims vadovaujančių moterų grupelės. Parlamentui patvirtinus jos paskyrimą, 63 metų E. Sakelaropulu taps pirmąja moterimi Graikijoje, užėmusia šį didele dalimi reprezentacinį postą. Europos Sąjungoje yra ir daugiau lyderių moterų, neskaitant karalienių.

Pragyvenimo lygio atotrūkį nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio Lietuva per pastaruosius du dešimtmečius sumažino  daugiau nei perpus. Lietuvos banko analizė rodo, kad tai geriausias rezultatas tarp visų naujųjų ES narių. Visgi ekspertai teigia, kad norint pasivyti ES ekonominės gerovės vidurkį, Lietuvai reikės įveikti dar nemažai iššūkių. Bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pagal perkamosios galios standartus Lietuvoje 1995 m. siekė tik 33 proc. ES vidurkio.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pirmadienį patyrė pirmą pralaimėjimą parlamente nuo gruodį įvykusio perrinkimo, Lordų Rūmams nubalsavus už teisės aktą, numatantį, jog po „Brexito“ Europos Sąjungos piliečiams bus išduodami fiziniai pažymėjimai, įrodantys jų teisę pasilikti Britanijoje.

Europos Komisija siūlo Lietuvai skirti 97 mln. eurų padėti pertvarkyti ekonomiką siekiant klimato kaitos tikslų, BNS patvirtino informuoti šaltiniai. Tokia suma Lietuvai numatyta vadinamajame Teisingos pertvarkos fonde, kurį Briuselis pristatė šią savaitę. Visos Europos Sąjungos šalys, išskyrus Lenkiją, įsipareigojo iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos, drastiškai sumažinant anglies dioksido išskyrimą.

Trys didžiosios Europos Sąjungos šalys antradienį paskelbė, kad inicijuoja 2015 metų sutartimi dėl Irano branduolinės programos numatytą mechanizmą, pagal kurį šiitiškai respublikai gali būti sugrąžintos Jungtinių Tautų sankcijos dėl šios sutarties pažeidimų, bet tvirtino, kad lieka įsipareigojusios susitarimui. „Mums neliko kito pasirinkimo, turint omenyje Irano veiksmus“, – sakoma Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos pareiškime.

Europos Sąjunga gali ir turi vaidinti svarbų vaidmenį deeskaluojant įtampą Irake, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Pasak ministro, įtampa šiame regione jau pakenkė Irako ir regiono saugumui bei stabilumui, taip pat turi padarinių ir už šio regiono ribų. „Europos Sąjunga gali ir turi vaidinti svarbų ir aktyvų vaidmenį deeskaluojant.

Europos Sąjunga penktadienį pareikalavo „nepriklausomo ir patikimo“ tyrimo dėl 176 žmonių gyvybių nusinešusios Ukrainos oro bendrovės lainerio katastrofos Irane. Jungtinė Karalystė ir Kanada, per šią katastrofą netekusi 63 savo piliečių, sakė, jog esama duomenų, iš kurių galima spręsti, jog Ukrainos tarptautinių avialinijų (MAU) lėktuvą „Boeing 737“ galėjo numušti Irano oro erdvės gynybos raketa. Teheranas šią prielaidą atmeta.

Irano užsienio reikalų ministras buvo pakviestas į Briuselį, sekmadienį pranešė Europos Sąjunga, raginanti „deeskaluoti įtampą“ Persijos įlankos regione po Irano generolo gyvybę nusinešusio JAV antskrydžio Bagdade. ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pakvietė Mohammadą Javadą Zarifą į Briuselį per savaitgalį įvykusį pokalbį telefonu, sakoma Bendrijos pranešime žiniasklaidai.