es

Prezidentas Gitanas Nausėda abejoja, kad kitą savaitę vyksiančiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime pavyks rasti sprendimus dėl naujojo bendrijos daugiamečio biudžeto. „Aš manau, kad dabartiniame etape etape reiktų būti labai dideliu optimistu, kad tikėtumeisi, jog mes rasime visus atsakymus į klausimus artimiausiame posėdyje“, – antradienį žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda. Tai jis kalbėjo po dvišalio susitikimo su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu.

Iki šių metų pabaigos 17 šalies savivaldybių įrengs 56 elektromobilių įkrovimo prieigas. Panaudojant Europos Sąjungos (ES) investicijas bus įrengtos 33 didelės galios ir 23 įprastos galios įkrovimo stotelės. Šiam tikslui skirta 1,44 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų, rašoma pranešime spaudai. „Nors Lietuvoje jau yra įrengta pirminė reikalinga infrastruktūra susiekimui elektromobiliais užtikrinti, augant elektromobilių skaičiui ją būtina nuolat plėsti.

Opozicijai prieštaraujant, Seime į priekį juda Europos Sąjungos (ES) susitarimas su Kuba dėl bendradarbiavimo. Seimo Užsienio reikalų komitetas šią savaitę valdančiųjų balsais pritarė sutarties ratifikavimui, konservatoriai per balsavimą protestuodami paliko posėdžio salę. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad paskutinė Bendrijoje neratifikavusi šio susitarimo Lietuva nėra jo entuziastė, tačiau ir viena blokuoti dokumento neturėtų.

Aplinkos eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad derybose dėl būsimo Europos Sąjungos biudžeto Lietuva turi „aiškiai susidėlioti prioritetus“. Anot jo, valdžios atstovai turi aiškiai nurodyti konkrečius projektus, pretenduojančius į ES lėšas.  „Manau, kad labai svarbu Lietuvai labai aiškiai susidėlioti prioritetus, kokie projektai, finansavimas, per kuriuos projektus jis galėtų būti.

Ūkininkai su Vyriausybe susikirto dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Žemdirbiai į šuns dienas deda Vyriausybės užmojus skubiai priversti juos į aplinką skleisti mažiau tokių dujų. Ūkininkai piktinasi, kad Lietuva šioje srityje siekia būti pirmūne tarp kitų ES šalių, nors ekologiškiau ūkininkauti esą nebeapsimokės. Žemdirbiams grasinant protestais, Vyriausybė jau žada derėtis.

Europa išleis daugiau nei 100 mlrd. eurų „nereikalingai“ gamtinių dujų infrastruktūrai, trečdaliu padidindama savo importo pajėgumus ir kartu sukeldama pavojų klimato tikslų įgyvendinimui, parodė antradienį paskelbtas tyrimas. Pirmajame tokio pobūdžio tyrime „Global Energy Monitor“ (GEM) ekspertų grupė apžvelgė siūlomus gamtinių dujų infrastruktūros projektus visoje Europos Sąjungoje ir Didžiojoje Britanijoje, įskaitant elektrines, importo terminalus ir vamzdynus.

Jungtinė Karalystė penktadienį užbaigė beveik pusę šimtmečio trukusią narystę Europos Sąjungoje, bet šis istorinis žingsnis, atliktas po ne vienus metus trukusių įtemptų ginčų, tėra naujo neaiškaus šalies savarankiškos kelio pasaulyje pradžia.

Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimas iš ES įvyks sausio 31-ąją. Kadangi šalis išstoja su Išstojimo sutartimi, tai JK gyvenančių ES piliečių ir bet kurioje ES šalyje gyvenančių britų teisės yra apsaugomos pagal europinę teisę visą jų gyvenimo laikotarpį, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

  Graikų aukšto rango teisėja Ekaterini Sakelaropulu trečiadienį bus patvirtinta Graikijos prezidente ir prisidės prie Europos Sąjungos šalims vadovaujančių moterų grupelės. Parlamentui patvirtinus jos paskyrimą, 63 metų E. Sakelaropulu taps pirmąja moterimi Graikijoje, užėmusia šį didele dalimi reprezentacinį postą. Europos Sąjungoje yra ir daugiau lyderių moterų, neskaitant karalienių.

Pragyvenimo lygio atotrūkį nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio Lietuva per pastaruosius du dešimtmečius sumažino  daugiau nei perpus. Lietuvos banko analizė rodo, kad tai geriausias rezultatas tarp visų naujųjų ES narių. Visgi ekspertai teigia, kad norint pasivyti ES ekonominės gerovės vidurkį, Lietuvai reikės įveikti dar nemažai iššūkių. Bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pagal perkamosios galios standartus Lietuvoje 1995 m. siekė tik 33 proc. ES vidurkio.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pirmadienį patyrė pirmą pralaimėjimą parlamente nuo gruodį įvykusio perrinkimo, Lordų Rūmams nubalsavus už teisės aktą, numatantį, jog po „Brexito“ Europos Sąjungos piliečiams bus išduodami fiziniai pažymėjimai, įrodantys jų teisę pasilikti Britanijoje.

Europos Komisija siūlo Lietuvai skirti 97 mln. eurų padėti pertvarkyti ekonomiką siekiant klimato kaitos tikslų, BNS patvirtino informuoti šaltiniai. Tokia suma Lietuvai numatyta vadinamajame Teisingos pertvarkos fonde, kurį Briuselis pristatė šią savaitę. Visos Europos Sąjungos šalys, išskyrus Lenkiją, įsipareigojo iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos, drastiškai sumažinant anglies dioksido išskyrimą.

Trys didžiosios Europos Sąjungos šalys antradienį paskelbė, kad inicijuoja 2015 metų sutartimi dėl Irano branduolinės programos numatytą mechanizmą, pagal kurį šiitiškai respublikai gali būti sugrąžintos Jungtinių Tautų sankcijos dėl šios sutarties pažeidimų, bet tvirtino, kad lieka įsipareigojusios susitarimui. „Mums neliko kito pasirinkimo, turint omenyje Irano veiksmus“, – sakoma Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos pareiškime.

Europos Sąjunga gali ir turi vaidinti svarbų vaidmenį deeskaluojant įtampą Irake, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Pasak ministro, įtampa šiame regione jau pakenkė Irako ir regiono saugumui bei stabilumui, taip pat turi padarinių ir už šio regiono ribų. „Europos Sąjunga gali ir turi vaidinti svarbų ir aktyvų vaidmenį deeskaluojant.

Europos Sąjunga penktadienį pareikalavo „nepriklausomo ir patikimo“ tyrimo dėl 176 žmonių gyvybių nusinešusios Ukrainos oro bendrovės lainerio katastrofos Irane. Jungtinė Karalystė ir Kanada, per šią katastrofą netekusi 63 savo piliečių, sakė, jog esama duomenų, iš kurių galima spręsti, jog Ukrainos tarptautinių avialinijų (MAU) lėktuvą „Boeing 737“ galėjo numušti Irano oro erdvės gynybos raketa. Teheranas šią prielaidą atmeta.

Irano užsienio reikalų ministras buvo pakviestas į Briuselį, sekmadienį pranešė Europos Sąjunga, raginanti „deeskaluoti įtampą“ Persijos įlankos regione po Irano generolo gyvybę nusinešusio JAV antskrydžio Bagdade. ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pakvietė Mohammadą Javadą Zarifą į Briuselį per savaitgalį įvykusį pokalbį telefonu, sakoma Bendrijos pranešime žiniasklaidai.

Nors Lietuvoje jau daugybę metų kalbama ir pabrėžiama, kokios svarbios yra lygios galimybės, šalyje ir toliau auga atotrūkis tarp vidutinio moterų ir vyrų atlyginimo. Kaip rodo Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos praėjusių metų ataskaita, Lietuvos moterų ir vyrų lygybė Europos Sąjungos (ES) kontekste yra vertinama žemiau nei vidutiniškai. Tai patvirtina ir Europos lyčių lygybės instituto sudaromas ES šalių lyčių lygybės indeksas.

Šį mėnesį darbą pradėjęs aplinkos eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad Europos Sąjungai (ES) kovojant su klimato kaita žmonėms reikės keisti gyvenimo būdą. „Be jokios abejonės, tai yra pokyčiai, kurie yra susiję su gyvenimo būdu. Įvairios iniciatyvos yra vienas iš kelių, bet galų gale tai yra ir piliečių pasirinkimai“, – interviu BNS Briuselyje sakė V. Sinkevičius, Europos Komisijoje atsakingas už aplinkos ir vandenynų apsaugą bei žuvininkystę.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles's Michelis penktadienį pareiškė, kad Bendrija yra pasirengusi deryboms dėl prekybos susitarimo su Jungtine Karalyste, ir padarys viską, kad apgintų Europos prioritetus, po svarios britų premjero Boriso Johnsono pergalės rinkimuose. „Mano pozicija labai aiški: esame pasirengę. Esame nusprendę, kokie yra mūsų prioritetai“, – kalbėjo Ch.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad norint įgyvendinti prisiimtus kovos su klimato kaita įsipareigojimus, Lietuvoje per dešimtmetį tam reikės skirti 14 mlrd. eurų. Jis tvirtino, kad dalis šių išlaidų turi būti padengta iš Europos Sąjungos (ES) biudžeto. „Lietuvai siekiant įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus 2030 metais, papildomos priemonės gali pareikalauti net 14 milijardų eurų išlaidų.

 Vilniuje viešintis Kubos disidentas Guillermo Farinasas paragino Lietuvą blokuoti Europos Sąjungos (ES) ir Havanos vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo, kol komunistinis režimas nepakeis savo požiūrio į žmogaus teises. Lietuva yra paskutinė bendrijos šalis, neratifikavusi šio 2017 metais pasirašyto dokumento.

Nuo 2021 metų sausio visoje Europos Sąjungoje nebeliks pridėtinės vertės mokesčio lengvatos mažos vertės (iki 22 eurų) prekėms. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, Kinijos internetinėse parduotuvėse apsiperkantys Lietuvos gyventojai turės susimokėti 21 proc. daugiau, skelbia portalas delfi.lt.  Europos Komisijos vertinimu, dėl 22 eurų lengvatos ES per metus netenka apie 1 mlrd. eurų PVM, o dėl piktnaudžiavimo šia lengvata – dar 4 mlrd. eurų.

Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ketina iki 2024 metų pritaikyti savo paslaugas neįgaliesiems. „Lietuvos geležinkelių“ valdyba antradienį pritarė tai numatančiai programai. Ją įgyvendinant bus perkami nauji keleiviniai traukiniai, įdiegta nauja bilietų pardavimo sistema, pertvarkytos stotys, peronai, Vilniaus ir Kaišiadorių pėsčiųjų tiltai virš geležinkelio bei kita infrastruktūra geležinkelyje Vilnius–Klaipėda.

Ar žinai, kad Europos Sąjungoje procentiškai moterų daugiausiai yra Latvijoje ir Lietuvoje? Kaip rodo „Eurostat“ statistika, kurią skelbia tinklaraštis euroblogas.lt, tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje moterų skaičius viršija vyrų 17 proc. Tai reiškia, kad 100-ui vyrų mūsų šalyje tenka 117 moterų. ES vidurkis yra daug mažesnis – moterų čia vidutiniškai daugiau 5 proc. Moterų yra daugiau nei vyrų dėl vienos paprastos priežasties – moterys gyvena ilgiau.

Lietuvoje išlaidos socialinei apsaugai 2017 metais buvo vienos mažiausių tarp Europos Sąjungos (ES) šalių pagal dalį bendrajame vidaus produkte (BVP) ir lenkė tik Airijos, Latvijos bei Rumunijos išlaidas, skelbia Eurostatas. Lietuvoje šis rodiklis siekė 15,1 proc. BVP, rodo penktadienį paskelbtas ES statistikos agentūros tyrimas.  Airijoje išlaidos socialinei apsaugai siekė 14,9 proc., Latvijoje – 14,8 proc., Rumunijoje – 14,4 proc.

Daugiausiai 2019 metams skirtos Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų iki rugsėjo buvo nepanaudojusios Susisiekimo ir Energetikos ministerijos. Pasak Finansų ministerijos, kyla reali rizika, kad lėšos nebus įsisavintos.  Vyriausybei pateiktoje ataskaitoje, kurią ji svarstys trečiadienį, nurodoma, kad Susisiekimo ministerija nesuplanavo 41 proc. numatytų ES lėšų, Energetikos ministerija – 26 proc.

Lietuvos bankas skyrė 27 tūkst. eurų baudą elektroninių pinigų įstaigai „Paydoo Payments“, kuri didžiąją dalį klientų lėšų laikė kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse registruotose elektroninių pinigų bei mokėjimo įstaigose, o ne kredito įstaigose.

Lietuva ir Lenkija turi bendrą uždavinį, kad Europos Sąjunga (ES) daugiau investuotų į transatlantinio ryšio stiprinimą, sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Sveikindamas Lenkiją 101-ųjų nepriklausomybės metinių proga, premjeras teigė besidžiaugiantis „pernai ypač suintensyvėjusiu vyriausybių bendradarbiavimu politikos, ekonomikos ir kultūros srityse“, ir išsakė pasiryžimą jį dar stiprinti.

Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis dar kartą pareiškė, kad kai kurios naujos Europos Sąjungos (ES) Mobilumo paketo nuostatos prieštarauja ES vidaus rinkos taisyklėms. „Šiuo labai jautriu klausimu mums reikia visuotinės diskusijos, kad būtų atsižvelgta į visų valstybių narių, įskaitant tų, kurios yra prie ES išorinių sienų, nacionalinius ypatumus. Neturėtume priimti priemonių, sukuriančių nereikalingą susiskaldymą ES“, – pranešime spaudai teigė S. Skvernelis.

Europos Sąjungos narės trečiadienį iš principo pritarė siūlymui atidėti Didžiosios Britanijos išstojimą iš bloko, turėjusį įvykti iki šio mėnesio pabaigos, bet kol kas nenustatė naujos datos, pranešė vienas Europos šaltinis. „Šis susitikimas nenebuvo skirtas priimti kokį nors oficialų sprendimą, ir to nebuvo“, – po kitų 27 Bendrijos narių ambasadorių pasitarimo Briuselyje sakė pareigūnas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nauji JAV muitai Europos Sąjungai pakenks ekonomikai abejose Atlanto pusėse, įskaitant ir Lietuvos verslą. „Tai, žinoma, žalinga visiems, tiek pačioms JAV, tiek Europai. Lietuvai tai taip pat nėra naudingas sprendimas, kadangi pastaruoju metu JAV buvo įdomi ir dinamiškai auganti rinka mūsų prekėms“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.

Jungtinės Valstijos penktadienį įvedė rekordinius muitus 7,5 mlrd. JAV dolerių vertės Europos Sąjungos (ES) kilmės prekėms, įskaitant prancūzišką vyną ir škotišką viskį, nepaisydamos atsakomųjų veiksmų grėsmės. Muitai, įsigalioję iškart po vidurnakčio Vašingtono laiku (07.01 val. Lietuvos laiku), įvesti po to, kai Europos pareigūnams ir JAV prekybos atstovams nepavyko susitarti paskutinės minutės derybose.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį vienbalsiai pritarė „Brexit“ susitarimui, tad dabar dėl jo galės balsuoti Jungtinės Karalystės įstatymų leidėjai ir Europos Parlamentas. Europos Vadovų Tarybos pirmininko biuras socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad Bendrijos lyderiai patvirtino naują preliminarų susitarimą dėl JK pasitraukimo iš ES sąlygų.

Prancūzijos Europos reikalų ministrė Amelie de Montchalin penktadienį sakė, kad svarstomos Europos Sąjungos sankcijos Turkijai dėl jos puolimo prieš kurdus Sirijoje. Ministrė kalbėjo po to, kai Europos šalims nepavyko įtikinti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pasmerkti Ankaros karinius smūgius.

Europos Komisija ketvirtadienį padavė į Europos Sąjungos aukščiausios instancijos teismą Lenkijos dešiniojo sparno vyriausybę dėl naujų drausminių priemonių teisėjams, kurios esą kelia grėsmę jų nepriklausomumui.    Tai jau trečia ES byla prieš Varšuvą, susijusi su šalies teismų sistemos pertvarka.

Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos derybos dėl „Brexit“ antradienį atsidūrė prie žlugimo ribos, abiem šalims kaltinant viena kitą nesukalbamumu ir sabotažu artėjant numatytam išstojimo terminui. JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, bandydamas gelbėti naujas „skyrybų“ su bloku sąlygas, kurias pasiūlė prieš kitą savaitę įvyksiantį lemiamą ES viršūnių susitikimą Briuselyje, kalbėjosi su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

Artėjant pirmadienį numatytoms skubioms „Brexit“ deryboms, Europos Sąjungos lyderiai spaudžia Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Borisą Johnsoną nedelsiant peržiūrėti savo siūlymą dėl išstojimo sąlygų. Šeštadienį B. Johnsonas pradėjo telefonu įtikinėti savo kolegas iš ES palaikyti jo siūlymus dėl sklandaus Britanijos pasitraukimo iš bloko, Briuseliui be entuziazmo sureagavus į naujausius Londono planus.

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas prašys Europos Sąjungos atidėti „Brexit“, jeigu nepavyks suderinti sutarties dėl išstojimo iš Bendrijos iki spalio 19 dienos, pranešė televizija „Sky News“, remdamasi vyriausybės dokumentais.  Šiuos dokumentus Škotijos teismui pateikė proeuropietiškų pažiūrų teisininkas Jolyonas Maughamas, prašydamas teismo neleisti, kad Didžioji Britanija išstotų iš ES be jokios sutarties.

Lietuvos ambasadorė prie Europos Sąjungos (ES) Jovita Neliupšienė, kalbėdama apie kandidatą į eurokomisarus Virginijų Sinkevičių sakė, kad jo portfelis Europos Sąjungoje turi didžiulį potencialą. Tai portfelis, kuriam bus skirta itin daug pinigų, lietuviui, jei jis taps komisaru, bus pavaldūs du direktoratai ir beveik tūkstantis žmonių, todėl šis postas – svarbus ir itin matomas.

Artėjant Virginijaus Sinkevičiaus „egzamino“ valandai Europos Parlamento komitetuose, įtakingi Briuselio politikai sako, kad V. Sinkevičiui, kuris siekia gauti aplinkosaugos, jūrų reikalų ir žvejybos komisaro postą, didžiausias pavojus kyla ne dėl jo jauno amžiaus ar nepatyrimo, o dėl galimybės būti suspaustam Briuselio biurokratijos ir Europos Komisijos (EK) vicepirmininko, charizmatiškojo už klimato kaitą atsakingo Franco Timmermanso.

Nedarbas rugpjūtį Lietuvoje buvo didesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 0,5 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir rugpjūtį buvo 6,6 proc., rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES jis per metus sumažėjo 0,5 punkto iki 6,2 procento. Per mėnesį nedarbas ES smuktelėjo 0,1 punkto. Jaunimo iki 25 metų nedarbas Lietuvoje per metus padidėjo 2,4 punkto iki 12,3 proc.

Graikijos policija sekmadienį sulaikė 10 nelegalių migrantų iš Sirijos, prisistačiusių Ukrainos tinklinio žaidėjų komanda. Migrantai buvo areštuoti Atėnų oro uoste, pareigūnams išsiaiškinus, kad jų turėti ukrainietiški pasai buvo įtraukti į pavogtų ar prarastų dokumentų sąrašą. Pasak policijos, vyrai dėvėjo tokias pačias sportines uniformas ir turėjo identiškus sportinius krepšius bei du tinklinio kamuolius.

Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos derybininkai susitarė tęsti diskusijas, kurių tikslas – rasti išeitį iš „Brexit“ aklavietės, penktadienį pranešė Europos Komisija (EK), pastebimai suintensyvėjus dvišaliam dialogui.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje rugpjūtį buvo didesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija rugpjūtį siekė 2,5 proc., Latvijoje – 3,1 proc., Estijoje – 2,1 proc., rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 1,4 proc., o vien euro zonoje – 1 procentu.

  Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį sušaukė pirmalaikius rinkimus spalio 15-ąją, teigdamas, kad tai vienintelis kelias iš „Brexit“ aklavietės, opozicijos parlamentarams pasistengus blokuoti jo planą išstoti iš Europos Sąjungos be „skyrybų“ sutarties.   Tačiau parlamentarams neparėmus tokio siūlymo, B. Johnsonas parlamente patyrė trečią pralaimėjimą per dvi dienas.

Jungtinės Karalystės vyriausybė sieks, kad parlamento darbas liktų įšaldytas iki spalio 14 dienos, kai iki planuojamo šalies išstojimo iš Europos Sąjungos bus likusios tik dvi savaitės, trečiadienį pranešė žiniasklaida. Parlamento darbas tradiciškai sustabdomas, kol vyksta trijų pagrindinių partijų kasmetiniai suvažiavimai. Paskutinysis iš jų – valdančiosios Konservatorių partijos suvažiavimas – turėtų baigtis spalio 2-ąją.

Gruzija norėtų pradėti derybas su Europos Sąjunga (ES) dėl bendrijos teisės perėmimo, net ir negavusi kandidatės tapti nare statuso, ketvirtadienį pareiškė į Lietuvą atvykusi prezidentė Salomė Zurabišvili. Kalbėdama tarptautinėje konferencijoje Vilniuje, Gruzijos vadovė pripažino, kad šiuo metu savo vidaus problemas sprendžianti ES yra užblokavusi tiesioginį kelią plėtros link, todėl būtina ieškoti naujų variantų.

Europos Sąjungos ministrai penktadienį pasiūlė bulgarę Kristaliną Georgievą, šiuo metu užimančią antrąjį pagal rangą postą Pasaulio banke, vadovauti Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), tačiau netvirtas balsavimas pabrėžė aštrius nesutarimus tarp Bendrijos narių. Jeigu K. Georgievos kandidatūra būtų patvirtinta, ji taptų antrąja moterimi, vadovausiančia TVF po Christine Lagarde. Pastaroji atsistatydino, kad galėtų pereiti vadovauti Europos Centriniam Bankui.

Europos valstybės iki šiol nepademonstravo esančios pasiruošusios imtis konkrečių veiksmų, kad būtų išsaugotas daugiašalis susitarimas dėl Teherano branduolinės programos, pirmadienį pareiškė Irano diplomatijos vadovas. „Europiečiai tvirtina, kad nori išsaugoti JCPOA (Bendrąjį išsamių veiksmų planą), bet kol kas nematėme jų pasiruošimo investuoti, kad susitarimas būtų išsaugotas“, – Irano žiniasklaida citavo Niujorke viešintį šalies užsienio reikalų ministrą Mohammadą Javadą Zarifą.