es

Vyriausybė trečiadienį svarstys ministerijų siūlymus netaikyti draudimų dėl koronaviruso pandemijos atvykti užsienio studentams ir investuotojams. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nurodo, kad artėjant mokslo metų pradžiai gaunama „daug paklausimų dėl studentų atvykimo“, o išimtys dėl laisvesnio judėjimo šiai grupei numatomos ir Europos Sąjungos rekomendacijose.

Europos Sąjunga antradienį pareiškė, kad savaitgalį vykę Baltarusijos prezidento rinkimai „nebuvo nei laisvi, nei teisingi“. „2015 metais paleidus politinius kalinius santykiai tarp ES ir Baltarusijos pagerėjo. Tačiau be pažangos žmogaus teisių ir teisinės valstybės srityje santykiai tarp ES ir Baltarusijos gali tik blogėti“, – sakoma ES vardu paskelbtame užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio  pareiškime.

Vasara – atostogų metas, tačiau ne visi gali atostogauti tiek, kiek norėtųsi. Lietuvoje kasmetinės atostogos mažiausiai trunka 20 darbo dienų, bet yra Europos Sąjungos (ES) šalių, kur darbuotojai gali leisti pailsėti sau gerokai ilgiau. Pačios ilgiausios įstatymu įtvirtintos kasmetinės atostogos yra Liuksemburge. Čia darbuotojai turi teisę į 26 darbo dienas trunkančias atostogas.

Lietuvos ekonomikos smukimas – mažiausias iš paskelbtų ES Vilnius, liepos 31 d. (BNS). Lietuvos ekonomikos smukimas šių metų antrąjį ketvirtį buvo mažiausias iš dešimt duomenis jau paskelbusių Europos Sąjungos valstybių. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio–birželio laikotarpiu smuko 5,1 proc., palyginti su pirmaisiais trimis šių metų mėnesiais. Metinis smukimas, palyginti su 2019-ųjų antruoju ketvirčiu, buvo 3,7 procento.

Lietuva turėtų pasinaudoti galimybe iš naujojo Europos gaivinimo fondo pasiskolinti iki 3 mlrd. eurų, tačiau lėšas būtina nukreipti į tas sritis, kurios duotų ilgalaikės grąžos, teigia ekonomistai. Europos Sąjungos (ES) lyderiams patvirtinus ekonomikos gaivinimo fondą padėti nuo koronaviruso krizės nukentėjusioms šalims, Lietuvai jame numatyta skirti 2,4 mlrd. eurų subsidijų bei iki 3 mlrd. eurų paskolų.

Apie bent savaitės trukmės atostogas užsienyje pagalvoja daugelis, tačiau statistika rodo, kad beveik trečdalis Europos Sąjungos gyventojų 2019 m. negalėjo sau to leisti. Lietuvoje negalinčių išvykti kasmetinių savaitės atostogų buvo beveik 40 proc. Naujausi „Eurostat“ duomenys atskleidė, kad praėjusiais metais 29 proc. 16 metų ir vyresnių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių gyventojų negalėjo sau leisti mokėti už kasmetines savaitės trukmės atostogas ne namuose.

Europos Parlamentas ketvirtadienį svaria balsų dauguma nubalsavo, kad būtų pareikalauta atlikti pakeitimų daugiamečio Europos Sąjungos biudžeto projekte, suderintame Bendrijos 27 narių lyderių. EP priimtoje rezoliucijoje perspėjama, kad europarlamentarai vėliau šiais metais nepatvirtins sunkiai iškovoto projekto dėl 1,074 trln.

ES milijardai – ar sugebėsime juos tinkamai panaudoti ir neištaškyti? Pokalbis apie tai su ekonomistu Žygimantu Mauricu. ES vadovai padalino įspūdingą beveik 2 trilijonų eurų ES biudžetą. Tiesa, Lietuvai iš jo teks mažiau nei procentas, bet vis tiek įspūdinga suma – 15 milijardų eurų. Ekonomistų teigimu, Lietuvai tai yra milžiniški pinigai, ir milžiniškas išbandymas – mat didžiausiu iššūkiu taps jų neištaškyti.

Europos Sąjungos vadovams sutarus dėl ekonomikos gaivinimo fondo, diskusijos dėl jo trečiadienį keliasi į Lietuvos Seimą. Europos šalių parlamentai artimiausiais mėnesiais turės apsispręsti, ar leisti Europos Komisijai tarptautinėse rinkose skolintis 750 mlrd. eurų, kad šiomis lėšomis būtų teikiama pagalba nuo koronaviruso sukeltos krizės nukentėjusioms šalims.

Europos Sąjungos lyderių sutarimas dėl ekonomikos gaivinimo plano ir naujojo bendrijos biudžeto yra reikšmingas pasiekimas, tačiau lėšų skirstymo kriterijus kai kuriais atvejais nulėmė siauri nacionalinės politikos interesai, sako profesorius Ramūnas Vilpišauskas. Eksperto teigimu, Lietuvos prezidentas derybose laikėsi daugelio metų nuoseklios pozicijos, tačiau kritikai gali pasigesti jo dėmesio toms sritims, kur ES lėšų investavimas atneša didžiausią grąžą.

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams patvirtinus ekonomikos gaivinimo fondą ir naująjį Bendrijos biudžetą, politologas Linas Kojala sako, jog pasiektas susitarimas – svarbus signalas visuomenei ir rinkoms, kad ES geba imtis ryžtingų veiksmų krizės akivaizdoje. Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovo teigimu, Bendrija pademonstravo ambiciją peržengti įprastą finansavimo lygį.

Europos Sąjungos šalių lyderiams sutarus iki 2027 metų Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui skirti 490 mln. eurų – mažiau nei prašė Lietuva, energetikos ministras sako, kad gera žinia yra mažesnė nei anksčiau numatyta Lietuvos finansavimo dalis. Tuo metu europarlamentaras Petras Auštrevičius, Lietuvai stojant į ES derėjęsis dėl Ignalinos AE uždarymo sąlygų, mano, kad toks Ignalinos AE uždarymo finansavimas yra nepakankamas.

Europos Sąjungos lyderiai antradienį patvirtino 2021-2027 metų Europos Sąjungos biudžetą ir ekonomikos gaivinimo fondą po koronaviruso krizės. Bendra europinės paramos suma Lietuvai naujoje finansinėje perspektyvoje siekia 14,5 mlrd. eurų. Tai yra 1,7 mlrd. eurų daugiau nei 2014-2020 metais. Remdamasi dokumentais ir Lietuvos institucijų informacija, naujienų agentūra BNS pristato Lietuvai aktualiausius rodiklius: 1. Atsigavimo fondas.

Briuselyje po penkias paras vykusių diskusijų baigėsi paskutinis derybų dėl  ES daugiametės finansinės perspektyvos ir Europos gaivinimo ir atsparumo fondo, skirto kovai su koronaviruso pandemijos pasekmėmis,  etapas, rašoma prezidentūros pranešime.  Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, vadovavęs Lietuvos derybų delegacijai, pažymėjo, jog ES daugiametis biudžetas įgalins įgyvendinti Gerovės valstybės raidos kelią.

Europos Sąjungos vadovai po keturias dienas trukusių derybų antradienį susitarė dėl ekonomikos gaivinimo fondo ir naujojo Bendrijos biudžeto. „Sutarta!“, – tviteryje parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis. Briuselyje patvirtintas sprendimas pagalbą nuo koronaviruso nukentėjusioms šalims skirti iš bendros 750 mlrd. eurų paskolos yra istorinis žingsnis gilesnės ES fiskalinės integracijos link.

Europos Sąjungos vadovai po keturias dienas trukusių derybų antradienį artėja link susitarimo dėl ekonomikos gaivinimo fondo ir naujojo Bendrijos biudžeto, pranešė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Mes artėjame link susitarimo. Nors šią minutę turbūt šimtaprocentinės garantijos nėra, bet (...) visų nusiteikimas yra rasti tą kompromisą trūks plyš“, – sakė G. Nausėda žiniasklaidai paryčiais išplatintame komentare.

Naujame Europos Sąjungos biudžete siūloma sparčiau didinti tiesiogines išmokas Lietuvos žemdirbiams, rodo naujienų agentūros BNS gautas dokumentas, pirmadienį pateiktas bendrijos viršūnių susitikime. „Visose valstybėse narėse 2022 metais išmokų lygis bus mažiausiai 200 eurų už hektarą“, – rašoma projekte, kurį pristatė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja sako, kad nėra garantijų, jog šią savaitę Europos Sąjungos viršūnių susitikime pavyks susitarti dėl naujojo bendrijos biudžeto ir atsigavimo nuo koronaviruso krizės fondo. Praeitą savaitę pateiktus pasiūlys šalies vadovo patarėja Asta Skaisgirytė pavadino „žingsniu į priekį“, tačiau teigė, kad Lietuva dar tikisi sulaukti papildomos paramos.

BNS pateikia svarbiausių penktadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Viruso plitimas. Per parą nustatyti keturi nauji koronaviruso atvejai – po du Vilniaus ir Kauno apskrityse. UžsikrėtėRespublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės slaugytoja, Rūdiškių gyventoja. Kaune užsikrėtė pedagogė, taip pat užfiksuotas įvežtinis atvejis iš Uzbekijos.

Europos Sąjungos biudžeto projektą atnaujinęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas pasiūlė palikti Lietuvai kompensaciją dėl emigracijos atneštų nuostolių. Tai rodo ES vadovų susitikimams pirmininkaujančio Belgijos politiko Charleso Michelio penktadienį pristatytas dokumentas, kurio kopiją gavo BNS.

Nuteistųjų asmenų perdavimo iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių funkcijas turėtų atlikti ne Teisingumo ministerija, o Kalėjimų departamentas. Tokioms įstatymų pataisoms buvo pritarta Vyriausybės posėdyje. Seimui priėmus šias pataisas, nuo kitų metų liepos 1 dienos Kalėjimų departamentas būtų kompetentinga institucija gauti kitų Europos Sąjungos valstybių narių siunčiamus dokumentus dėl nuteistųjų – Lietuvos piliečių, kurie perduodami Lietuvai atlikti likusią bausmės dalį.

Europos Komisija (EK) pateikė kompromisinį siūlymą dėl elektros energijos pirkimo iš Astravo atominės elektrinės diskutuojančioms Baltijos šalims, kuriuo remiantis Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupė turėtų atlikti papildomą šios jėgainės saugumo vertinimą, Estijos visuomeniniam transliuotojui ERR pareiškė ekonomikos ir komunikacijų ministras Taavi Aas.

Viešųjų pastatų atnaujinimui finansuoti prašoma beveik 100 mln. eurų, nors šiuo kvietimu buvo numatyta mažesnė – apie 24 mln. eurų – ES parama.  Energetikos ministerija praneša, kad per du mėnesius planuojama baigti paraiškų vertinimą ir nustatyti galutinį lėšų poreikį. Kartu ieškoma lėšų visoms pateiktoms paraiškoms finansuoti. „Sukūrėme naują finansinį modelį viešojo sektoriaus pastatams atnaujinti, kuris davė akivaizdų teigiamą rezultatą.

Europos Komisija pasiūlė naują ekonomikos gaivinimo priemonę, kuri siektų 750 mlrd. eurų. Didžioji šių lėšų dalis atiteks valstybėms narėms, o Lietuva papildomai galėtų gauti apie 6,3 mlrd. eurų. Koronaviruso pandemija padarė didelę įtaką viso pasaulio ekonomikai. Gegužės pabaigoje Europos Komisija pasiūlė sukurti naują ekonomikos gaivinimo priemonę „Next Generation EU“, kuri apima daugiametį ES biudžetą ir skolintomis lėšomis sukurtą Atsigavimo Fondą.

Europos Sąjunga antradienį sutiko atverti savo sienas 15-ai valstybių, iš kurių keliautojai į bloką galės atvykti nuo liepos 1-osios, bet Jungtinių Valstijų, kuriose koronavirusas tebeplinta, tarp šių šalių nėra. Į sąrašą, kuris bus koreguojamas kas dvi savaites, pateko Kinija. Tačiau ES nurodė, kad Kinija turi panaikinti visus suvaržymus Europos piliečiams, atvykstantiems į jos teritoriją, ir tik tada Bendrija vėl leis atvykti kinams.

Europos Komisija (EK) patvirtino 50 mln. eurų vertės Lietuvos priemones, skirtas dėl koronaviruso COVID-19 krizės nukentėjusioms kelionių sektoriaus įmonėms remti. Priemonės patvirtintos pagal kovo 19 dienos EK priimtą laikinąją valstybės pagalbos sistemą su pakeitimais, padarytais balandžio 3 ir gegužės 8 dienomis, teigiama EK pranešime.

Gyventojai vis pasipiktina, kad Lietuvoje įvairios prekės ir paslaugos yra brangios. Visgi bent jau statistiškai Lietuva yra viena iš penkių Europos Sąjungos (ES) šalių, kuriose kainų lygis yra žemiausias. Pas mus jis daugmaž trečdaliu mažesnis už bendrijos vidurkį, nors kai kurių kategorijų prekės ir kainuoja tiek pat. Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, pigiausia ES šalis yra Bulgarija, kurioje prekių ir paslaugų kainų lygis yra 47 proc. žemesnis nei ES vidurkis.

Europos Sąjungos šalys, vėl atveriančios savo ekonomikas turizmui, gali uždrausti atvykti keliautojams iš Jungtinių Valstijų, nes ši valstybė nėra pakankamai suvaldžiusi koronaviruso epidemiją, antradienį pranešė dienraštis „The New York Times“ remdamasis neįvardytais Europos pareigūnais. Vienas pareigūnas, susijęs su ES narių derybomis, kam turėtų būti leidžiama atvykti į Bendriją, pasidalijo šalių, kuriose padėtis yra priimtina, sąrašais, bet JAV į juos nebuvo įtrauktos.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė perspėja, kad Lietuva, pasinaudojusi  Europos Sąjungos (ES) atsigavimo fondo parama nuo krizės nukentėjusiai ekonomikai, šią naštą perkels ant ateities kartų pečių.   Ji pabrėžė, kad daugiau nei 6 mlrd. eurų, kuriuos gautų Lietuva iš Europos atsigavimo fondo, yra skolintos lėšos, už kurias reikės mokėti, įvedant naujus mokesčius.  „Turime nepamiršti, kad viską atstatinėjame skolintomis lėšomis.

Europos Sąjunga pirmadienį perspėjo Kiniją, jog jai gresia „labai neigiamos pasekmės“, jeigu bus toliau stengiamasi prastumti naująjį Honkongo saugumo įstatymą, didindama spaudimą Pekinui dėl šio prieštaringai vertinamo teisės akto.

Europos Sąjunga penktadienį paragino Baltarusijos valdžią paleisti į šios šalies prezidentus kandidatuojantį buvusį bankininką Viktorą Babariką ir jo sūnų Eduardą, sulaikytus galimo sukčiavimo byloje. „Vakar vienas iš galimų kandidatų į prezidentus Viktoras Babarika ir jo sūnus Eduardas Babarika buvo sulaikyti baudžiamojoje byloje.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį paragino kuo skubiau susitarti dėl Europos Sąjungos biudžeto ir kuriamo ekonomikos gaivinimo fondo, ir pabrėžė būtinybę sudaryti vienodą galimybę jais pasinaudoti visoms valstybėms narėms. Tokią šalies vadovo poziciją Prezidentūra išplatino po Europos Vadovų Tarybos vaizdo konferencijos.

Graikija įgaliojo Europos Sąjungą (ES) pradėti teisines procedūras prieš Daniją dėl tariamo fetos sūrio pavadinimo pasisavinimo, trečiadienį pranešė Graikijos žemės ūkio ministerija. „Žemės ūkio ministras pritarė tam, kad Europos Komisija imtųsi teisinių veiksmų prieš Daniją dėl saugomos kilmės vietos nuorodos taisyklių pažeidimo“, – pažymima ministerijos paskelbtame pranešime.

Ar kada skaičiavote, kiek metų jau dirbate ir kiek jų dar dirbsite ateityje? Štai Europoje ilgiausiai 42 metus dirba švedai, o trumpiausiai – 32 metus italai. Lietuviai darbui skiria 37 savo gyvenimo metus. Apskritai Pietų Europos gyventojai dirba kur kas trumpiau nei šiauriečiai. Eurostat duomenimis, 2019 metais Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutinė darbinio gyvenimo trukmė buvo 35,9 metai. Šis laikotarpis jau 0,2 metų ilgesnis negu buvo 2018 metais.

Briuselis ketvirtadienį pristatė planus nuo birželio 15 dienos visiškai atverti vidines Europos Sąjungos sienas, o keliautojus iš Balkanų šalių įsileisti nuo liepos 1 dienos.  Rekomendacijos panaikinti kelionių į ES apribojimus pateiktos 27 Bendrijos narėms švelninant dėl koronaviruso pandemijos įvestus suvaržymus ir nacionalinėms vyriausybėms siekiant atgaivinti turizmo sektorių, prasidedant vasaros kelionių sezonui. Iš 415 tūkst.

Seimo nariai įvertinę buvusios, 2009–2010 metų krizės padarinius, kurie apėmė ir viešojo sektoriaus skolas. Taip pat įvertinę mažas galimybes į Lietuvą pritraukti naujus bankus įpareigojo Vyriausybę steigti naują Valstybinį plėtros banką (VPB). Teigiama, kad smulkaus ir vidutinio verslo kredito prieinamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių ES, o VPB įkūrimas ir valstybės dalyvavimas kredito įstaigų kapitale galėtų sumažinti šį rinkos trūkumą.

Europos Komisija trečiadienį paskelbė ekonominės konvergencijos būklės 2020 metais ataskaitą, skirtą įvertinti pažangą, padarytą siekiant įvesti eurą septyniose ES šalyse, kurios nėra euro zonos narės, tačiau yra įsipareigojusios prisijungti prie bloko ateityje.  Šios šalys yra Bulgarija, Čekija, Kroatija, Lenkija, Rumunija, Švedija ir Vengrija.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei dar keturių Europos Sąjungos narių lyderiai antradienį paragino Briuselį apsvarstyti būdus, kaip geriau pasiruošti kitai pandemijai. Jie sakė, kad chaotiškas Europos atsakas į koronaviruso protrūkį, pareikalavusį 184 256 gyvybių, „iškėlė klausimų“ apie ES pasirengimą pandemijoms, ir pabrėžė poreikį suformuoti visos Europos poziciją, ypač kovojant su galima antrąja viruso banga.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas penktadienį paragino Europos Sąjungą panaikinti sankcijas Baltarusijai. Tai jis pareiškė Minske susitikęs su baltarusių prezidentu Aleksandru Lukašenka. „Neįmanoma sukurti partnerystės su sankcijomis. Todėl atėjo laikas Europos Sąjungai atšaukti Baltarusijai taikomas sankcijas“, – vengrų premjerą cituoja A. Lukašenkos spaudos tarnyba. Tarp Baltarusijai taikomų ES sankcijų yra ginklų embargas, taip pat tikslinis turto įšąldymas ir kelionių draudimai.

Priėmus sprendimą atverti išorines Europos Sąjungos (ES) sienas, izoliacijos reikalavimai atvykstantiesiems iš jų turėtų būti nustatomi įvertinant epidemiologinę situaciją, sako Lietuvos vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. „Kai jau bus priimti sprendimai įsileisti trečiųjų šalių piliečius, būtų prasminga netaikyti karantino reikalavimų asmenims, atvyksiantiems iš nedidelės epidemiologinės rizikos trečiųjų šalių“, – teigia ministrė.

Išorinės Europos Sąjungos sienos uždaros gali likti iki birželio pabaigos, tai turėtų būti koordinuotas Bendrijos sprendimas, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Išorines sienas, tai tikrai turėtume atidarinėti – išorines, aš turiu omenyje, Europos Sąjungos sienas – atidarinėti koordinuotai.

Europos Komisijos pasiūlytas 750 mlrd. eurų vertės atkūrimo fondas gali lemti didesnę bendrą Europos Sąjungos paramą Lietuvai, tačiau sprendimai dėl naujos ilgametės finansinės ES perspektyvos kol kas nepriimti ir laukia sunkios derybos, teigia prezidento patarėjas Sigitas Mitkus.

Didžioji Britanija ir Europos Sąjunga (ES) antradienį bandys atnaujinti prekybos derybas – prasidės lemiama derybų savaitė, kuri galbūt parodys, ar dar yra vilčių pasiekti susitarimą.  Šimtai pareigūnų visą savaitę derėsis vaizdo ryšiu iš Londono ir Briuselio. Tai ketvirtasis ir paskutinis suplanuotas derybų ratas nuo sausio 31 dienos, kai Didžioji Britanija oficialiai pasitraukė iš ES.    Trečiasis ratas baigėsi apsikeitimu piktais laiškais.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Lietuva turi siekti tapti ne tik mokėtoja, bet ir gavėja Europos Sąjungos (ES) mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontai“. Ketvirtadienį Prezidentūros surengtoje nuotolinėje konferencijoje šia tema L. Linkevičius pabrėžė, kad tam būtina keisti tiek europinius instrumentus, tiek ir  „atlikti savo namų darbus“ Lietuvoje.

Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad Europos Komisijos pasiūlytas Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo planas turi rimtų trūkumų dėl lėšų panaudojimo neefektyvumo ir skolos naštos perkėlimo ateičiai. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus teigimu, Lietuvos politikos formuotojai derybose turėtų neužsižaisti su pateiktų „skaičių magija“, o atidžiai vertinti finansinius įsipareigojimus ateityje bei ES lėšų panaudojimo sąlygas.

Prieš kelis dešimtmečius nutiesto betoninio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai skirta 31,374 mln. eurų Europos Sąjungos paramos. Už šias lėšas bus atnaujinamas  kelio ruožas nuo 16 iki 21,5 kilometro.  Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Vitalijaus Andrejevo, iki šiol šio kelio rekonstravimui ES finansavimas nebuvo skirtas, darbai buvo atliekami Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Vokietijos kanclerės Angelos Merkel siūlomas fondas paremti nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusias Pietų Europos šalis padės išvengti Europos Sąjungos dezintegracijos ir sušvelnins ekonominę krizę. Buvusi šalies vadovė ragina Lietuvos valdžią pritarti vokiečių ir prancūzų siūlymui, kad naujas Atsigavimo fondas būtų finansuojamas Europos Komisijos pasiskolintomis lėšomis, susiejant jį su daugiamečiu ES biudžetu.

Europos Sąjunga pareikalavo nedelsiant paleisti Baltarusijoje sulaikytus ir administraciniu areštu nubaustus žurnalistus, sakoma pirmadienį paskelbtame ES diplomatinės tarnybos atstovo Peterio Stano pranešime. „Laisvos, įvairios ir nepriklausomos žiniasklaidos priemonės yra vienas iš demokratinės visuomenės kertinių akmenų. Kadangi Baltarusijoje artėja prezidento rinkimų kampanija, užtikrinti žiniasklaidos laisvę yra ypač svarbu.

Euro zonos finansų ministrai penktadienį susitarė dėl finansinės „paramos priemonės“, turinčios sušvelninti COVID-19 pandemijos pasekmes Europoje, sąlygų. „Vykdome mūsų susitarimą dėl trijų apsaugos tinklų, skirtų darbuotojams, įmonėms ir suverenioms valstybėms“, – po vaizdo konferencijos sakė Eurogrupei pirmininkaujantis Portugalijos finansų ministras Mario Centeno. Jis priminė, kad ES valstybių lyderiai patvirtino šį susitarimą ir pavedė parengti veiksmų planą iki birželio 1 dienos.