es

Ar kada skaičiavote, kiek metų jau dirbate ir kiek jų dar dirbsite ateityje? Štai Europoje ilgiausiai 42 metus dirba švedai, o trumpiausiai – 32 metus italai. Lietuviai darbui skiria 37 savo gyvenimo metus. Apskritai Pietų Europos gyventojai dirba kur kas trumpiau nei šiauriečiai. Eurostat duomenimis, 2019 metais Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutinė darbinio gyvenimo trukmė buvo 35,9 metai. Šis laikotarpis jau 0,2 metų ilgesnis negu buvo 2018 metais.

Briuselis ketvirtadienį pristatė planus nuo birželio 15 dienos visiškai atverti vidines Europos Sąjungos sienas, o keliautojus iš Balkanų šalių įsileisti nuo liepos 1 dienos.  Rekomendacijos panaikinti kelionių į ES apribojimus pateiktos 27 Bendrijos narėms švelninant dėl koronaviruso pandemijos įvestus suvaržymus ir nacionalinėms vyriausybėms siekiant atgaivinti turizmo sektorių, prasidedant vasaros kelionių sezonui. Iš 415 tūkst.

Seimo nariai įvertinę buvusios, 2009–2010 metų krizės padarinius, kurie apėmė ir viešojo sektoriaus skolas. Taip pat įvertinę mažas galimybes į Lietuvą pritraukti naujus bankus įpareigojo Vyriausybę steigti naują Valstybinį plėtros banką (VPB). Teigiama, kad smulkaus ir vidutinio verslo kredito prieinamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių ES, o VPB įkūrimas ir valstybės dalyvavimas kredito įstaigų kapitale galėtų sumažinti šį rinkos trūkumą.

Europos Komisija trečiadienį paskelbė ekonominės konvergencijos būklės 2020 metais ataskaitą, skirtą įvertinti pažangą, padarytą siekiant įvesti eurą septyniose ES šalyse, kurios nėra euro zonos narės, tačiau yra įsipareigojusios prisijungti prie bloko ateityje.  Šios šalys yra Bulgarija, Čekija, Kroatija, Lenkija, Rumunija, Švedija ir Vengrija.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei dar keturių Europos Sąjungos narių lyderiai antradienį paragino Briuselį apsvarstyti būdus, kaip geriau pasiruošti kitai pandemijai. Jie sakė, kad chaotiškas Europos atsakas į koronaviruso protrūkį, pareikalavusį 184 256 gyvybių, „iškėlė klausimų“ apie ES pasirengimą pandemijoms, ir pabrėžė poreikį suformuoti visos Europos poziciją, ypač kovojant su galima antrąja viruso banga.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas penktadienį paragino Europos Sąjungą panaikinti sankcijas Baltarusijai. Tai jis pareiškė Minske susitikęs su baltarusių prezidentu Aleksandru Lukašenka. „Neįmanoma sukurti partnerystės su sankcijomis. Todėl atėjo laikas Europos Sąjungai atšaukti Baltarusijai taikomas sankcijas“, – vengrų premjerą cituoja A. Lukašenkos spaudos tarnyba. Tarp Baltarusijai taikomų ES sankcijų yra ginklų embargas, taip pat tikslinis turto įšąldymas ir kelionių draudimai.

Priėmus sprendimą atverti išorines Europos Sąjungos (ES) sienas, izoliacijos reikalavimai atvykstantiesiems iš jų turėtų būti nustatomi įvertinant epidemiologinę situaciją, sako Lietuvos vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. „Kai jau bus priimti sprendimai įsileisti trečiųjų šalių piliečius, būtų prasminga netaikyti karantino reikalavimų asmenims, atvyksiantiems iš nedidelės epidemiologinės rizikos trečiųjų šalių“, – teigia ministrė.

Išorinės Europos Sąjungos sienos uždaros gali likti iki birželio pabaigos, tai turėtų būti koordinuotas Bendrijos sprendimas, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Išorines sienas, tai tikrai turėtume atidarinėti – išorines, aš turiu omenyje, Europos Sąjungos sienas – atidarinėti koordinuotai.

Europos Komisijos pasiūlytas 750 mlrd. eurų vertės atkūrimo fondas gali lemti didesnę bendrą Europos Sąjungos paramą Lietuvai, tačiau sprendimai dėl naujos ilgametės finansinės ES perspektyvos kol kas nepriimti ir laukia sunkios derybos, teigia prezidento patarėjas Sigitas Mitkus.

Didžioji Britanija ir Europos Sąjunga (ES) antradienį bandys atnaujinti prekybos derybas – prasidės lemiama derybų savaitė, kuri galbūt parodys, ar dar yra vilčių pasiekti susitarimą.  Šimtai pareigūnų visą savaitę derėsis vaizdo ryšiu iš Londono ir Briuselio. Tai ketvirtasis ir paskutinis suplanuotas derybų ratas nuo sausio 31 dienos, kai Didžioji Britanija oficialiai pasitraukė iš ES.    Trečiasis ratas baigėsi apsikeitimu piktais laiškais.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Lietuva turi siekti tapti ne tik mokėtoja, bet ir gavėja Europos Sąjungos (ES) mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontai“. Ketvirtadienį Prezidentūros surengtoje nuotolinėje konferencijoje šia tema L. Linkevičius pabrėžė, kad tam būtina keisti tiek europinius instrumentus, tiek ir  „atlikti savo namų darbus“ Lietuvoje.

Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad Europos Komisijos pasiūlytas Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo planas turi rimtų trūkumų dėl lėšų panaudojimo neefektyvumo ir skolos naštos perkėlimo ateičiai. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus teigimu, Lietuvos politikos formuotojai derybose turėtų neužsižaisti su pateiktų „skaičių magija“, o atidžiai vertinti finansinius įsipareigojimus ateityje bei ES lėšų panaudojimo sąlygas.

Prieš kelis dešimtmečius nutiesto betoninio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai skirta 31,374 mln. eurų Europos Sąjungos paramos. Už šias lėšas bus atnaujinamas  kelio ruožas nuo 16 iki 21,5 kilometro.  Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Vitalijaus Andrejevo, iki šiol šio kelio rekonstravimui ES finansavimas nebuvo skirtas, darbai buvo atliekami Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Vokietijos kanclerės Angelos Merkel siūlomas fondas paremti nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusias Pietų Europos šalis padės išvengti Europos Sąjungos dezintegracijos ir sušvelnins ekonominę krizę. Buvusi šalies vadovė ragina Lietuvos valdžią pritarti vokiečių ir prancūzų siūlymui, kad naujas Atsigavimo fondas būtų finansuojamas Europos Komisijos pasiskolintomis lėšomis, susiejant jį su daugiamečiu ES biudžetu.

Europos Sąjunga pareikalavo nedelsiant paleisti Baltarusijoje sulaikytus ir administraciniu areštu nubaustus žurnalistus, sakoma pirmadienį paskelbtame ES diplomatinės tarnybos atstovo Peterio Stano pranešime. „Laisvos, įvairios ir nepriklausomos žiniasklaidos priemonės yra vienas iš demokratinės visuomenės kertinių akmenų. Kadangi Baltarusijoje artėja prezidento rinkimų kampanija, užtikrinti žiniasklaidos laisvę yra ypač svarbu.

Euro zonos finansų ministrai penktadienį susitarė dėl finansinės „paramos priemonės“, turinčios sušvelninti COVID-19 pandemijos pasekmes Europoje, sąlygų. „Vykdome mūsų susitarimą dėl trijų apsaugos tinklų, skirtų darbuotojams, įmonėms ir suverenioms valstybėms“, – po vaizdo konferencijos sakė Eurogrupei pirmininkaujantis Portugalijos finansų ministras Mario Centeno. Jis priminė, kad ES valstybių lyderiai patvirtino šį susitarimą ir pavedė parengti veiksmų planą iki birželio 1 dienos.

Koronavirusas – išbandymas ir Europos Sąjungos ekonomikai, ir valstybių narių solidarumui. Kaip Europa planuoja spręsti ir sprendžia mus visus užgriuvusias problemas? Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius ir Lietuvos ambasadorė Europos Sąjungoje Jovita Neliupšienė.

Europos Sąjunga (ES) slopstant koronaviruso pandemijai vidines sienas svarsto atverti nuo gegužės vidurio, sako vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. „Kalbamės Europos Komisijoje, ministrų taryba taip pat vyko, kalbama apie tai, kad gegužės 15 diena yra toks, sakykime, maksimalus terminas, kuomet Europos vidinės sienos galėtų būti atlaisvinamos“, – Lietuvos radijui antradienį sakė R. Tamašunienė.

Nedarbas kovą Lietuvoje buvo didesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 1,1 punkto, o per mėnesį – 0,5 punkto ir kovą buvo 7,1 procento. Visoje ES jis per metus sumažėjo 0,3 punkto iki 6,6 proc., o per mėnesį augo 0,1 proc., rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Jaunimo iki 25 metų nedarbas Lietuvoje per metus didėjo 5,5 punkto iki 15,7 proc., visoje ES šis rodiklis siekė 15,2 proc., arba 0,2 punkto mažiau nei prieš metus.

Europos Sąjunga trečiadienį pradėjo naują teisinį procesą dėl Lenkijos vykdomų reformų, anot Briuselio, keliančių grėsmę teismų nepriklausomumui. Europos Komisija nurodė, kad pažeidimų tyrimo procedūrą „turi užtikrinti Lenkijoje teisėjų nepriklausomumą“ nuo „politinės kontrolės“....

Europos ekonomikos atgaivinimo planas turi būti adekvatus COVID-19 sukeltos krizės dydžiui, o Europos Sąjungos (ES) finansinė parama – pasiekiama nedelsiant, sako  prezidentas Gitanas Nausėda. Šią poziciją jis išsakė ketvirtadienį, dalyvaudamas šiam klausimui skirtoje Europos Vadovų Tarybos (EVT) konferencijoje, pranešė Prezidentūra.

Europos Komisija paskelbė apie savo sprendimą skirti Ukrainai 1,2 mlrd. eurų paramą COVID-19 pandemijos laikotarpiui, trečiadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Tai precedento pagal mastą neturinti makrofinansinė parama. ES sprendimas – tai ne tik solidarumo išraiška sunkiu metu. Tai rodo, kad Ukraina nesuklydo, pasirinkusi europietišką kelią. Juk tikrus draugus bėdoje pažinsi“, –  V. Zelenskio žodžius cituoja prezidentūros spaudos tarnyba.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva ketvirtadienį pasiūlė Didžiajai Britanijai ir Europos Sąjungai (ES) pratęsti terminą, skirtą sudaryti prekybos susitarimą po „Brexito“, atsižvelgiant į koronaviruso keliamą neapibrėžumą. „Patarčiau ieškoti būdų, kaip sumažinti šį neapibrėžtumo elementą vardan visų – Jungtinės Karalystės, ES ir viso pasaulio – interesų“, – BBC televizijai pareiškė K. Georgieva, paklausta, ar patartų pratęsti terminą.

Klaipėdos savivaldybė turi grąžinti 3,9 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų dėl prieš dvejus metus pastatyto baseino pažeidimų, teigia ES lėšų panaudojimą prižiūrinti Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA). Tuo metu savivaldybė šį sprendimą apskundė teismui. Klaipėdos baseino statyboms iš viso buvo skirta apie 12 mln. eurų ES paramos, tačiau po Valstybės kontrolės atlikto audito ir rekomendacijų, CPVA dar kartą patikrino projektą ir nustatė pažeidimus, todėl nurodė grąžinti dalį ES lėšų.

Europos Komisijos atstovas sako, kad bendras Europos Sąjungos pirkimas, kuriame Lietuva siekia įsigyti šimtus plaučių ventiliacijos aparatų susirgusiems koronavirusu gydyti, artėja prie finišo. „Pirkimas jau artėja prie finišo, jau netrukus bus pasirašyti kontraktai su įmonėmis ne tik dėl ventiliatorių, bet ir įvairių asmens apsaugos priemonių“, – interviu BNS penktadienį sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Po ankstesnių krizių daug tautiečių, netekę darbo ir pajamų emigravo užsienį: Jungtinę Karalystę (JK), Airiją, kitas Europos Sąjungos (ES) šalis ir JAV. Tačiau dabar visame pasaulyje matomas ekonomikos nuosmukis ir didėjantis bedarbių skaičius. Ekonomistai prognozuoja, kad dėl sumažėjusio vartojimo, Lietuvos verslas gali patirti didelių sunkumų, o nedarbas Lietuvoje greitai nesumažės, nes emigruoti bus sunkiau.

Lietuva, iš tarptautinių bankų pastarosiomis dienomis gavusi 1,5 mlrd. eurų paskolų, jas ketina panaudoti balandžio ir gegužės mėnesiais, priklausomai nuo poreikio. Finansų ministerijos duomenimis, antradienį paimta 50 mln. eurų iš  Europos Tarybos vystymo banko (ETVB) suteiktos 400 mln. eurų paskolos, o kitą savaitę ketinama išimti dar 200 mln. eurų iš Šiaurės investicijų banko (ŠIB) suteiktos 400 mln. eurų paskolos. „Šiuo metu valstybės iždo likvidumas yra užtikrintas.

Europos Komisija penktadienį paskelbė laikinai atšauksianti importo mokesčius ir pridėtinės vertės mokestį įvežamai medicinos įrangai, labai reikalingai kovai su naujojo koronaviruso pandemija. „Dėl to taps finansiškai lengviau gauti medicinos įrangos, kurios desperatiškai reikia gydytojams, slaugytojams ir pacientams“, – sakoma Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijos pranešime.

Europos Sąjungos (ES) šalys turėtų padėti vieni kitų piliečiams, dėl koronaviruso įstrigusiems trečiosiose šalyse, be to, nereikėtų tvirtinti vadinamojo mobilumo paketo, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras. „ES piliečių teisė gauti konsulinę pagalbą net ir tose šalyse, kuriose jie neturi nacionalinės diplomatinės atstovybės, yra pamatinė ES vertybė, todėl itin svarbu, kad ES valstybės narės būtų solidarios, padėtų viena kitos piliečiams toli nuo Europos nutolusiuose kraštuose.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis ir dar 12 Europos centro dešinės partijų vadovų ketvirtadienį paragino iš jų politinės grupės pašalinti Vengrijos valdančiąją „Fidesz“ partiją, kai jos lyderis premjeras Viktoras Orbanas įgijo itin plačius įgaliojimus valdyti šalį įsakais.

Europos Komisija pasiūlys naują ekonomikos skatinimo paketą, kad padėtų Europos Sąjungai atsigauti nuo koronaviruso pandemijos padarinių, šeštadienį nurodė šios institucijos pirmininkė Ursula von der Leyen.  „Kad užtikrintų atsigavimą, Komisija pateiks DFP (ES daugiametės finansų programos) pakeitimų, leisiančių spręsti koronaviruso krizės padarinius“, – sakoma U. von der Leyen pranešime. DFP yra Europos Sąjungos daugiametis biudžetas.

Lietuvoje nutarus pratęsti karantino laikotarpį, pradedama svarstyti, kokią įtaką tai padarys šalies ekonomikai. Be to, svarstoma, kaip būtų galima sustabdyti tolimesnį klastingo viruso plitimą. Štai ketvirtadienį vakare prezidentas Gitanas Nausėda savo socialinėje paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame patvirtino, kad nuotoliniu būdu organizuotame Europos Vadovų Tarybos susitikime aptarė svarbiausius ateities planus.

Lietuvoje šį mėnesį viešėjęs Juodkalnijos prezidentas Milo Djukanovičius teigia, kad Europos Sąjunga turi pademonstruoti Rusijai, jog ji jaučiasi atsakinga už Vakarų Balkanų šalių raidą. Interviu BNS šalies vadovas sakė pasigendantis aktyvesnės Europos Komisijos (EK) politikos, skatinant Vakarų Balkanų valstybių integraciją į ES, tačiau teigė tikįs, kad jo vadovaujama šalis prie Bendrijos prisijungs 2025-aisiais.

Rusija ketvirtadienį apkaltino Briuselį „amoraliu“ elgesiu ir siekiu užmaskuoti savo problemas, Europos Sąjungai pareiškus, kad Maskva skleidžia melagingą informaciją apie koronaviruso pandemiją.

Lietuva ketina skųsti Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (ESBT) sprendimą dėl Europos Komisijos (EK) 10,3 mln. eurų sumažintos paramos šalies žemės ūkiui.  Vyriausybė trečiadienį svarstys, ar skųsti šį sprendimą ES Teisingumo Teismui. ESBT sausio 22 dieną atmetė Lietuvos ieškinį, kuriuo šalis prašė panaikinti 2017-ųjų EK sprendimą pripažinti netinkamomis finansuoti 10,292 mln.

Pasaulyje plintant koronavirusui, prezidentas Gitanas Nausėda antradienį su Europos Vadovų Tarybos (EVT) nariais aptarė koordinuotų ES valstybių veiksmų poreikį sveikatos ir ekonomikos srityse.  Antradienio vakarą konferenciniu skambučiu organizuoto neeilinio pasitarimo metu Europos lyderiai apžvelgė koronaviruso situaciją šiame žemyne, pristatė kovos su virusu priemones savo šalyse, pranešė Prezidentūra.

Europos Sąjunga galvoja priimti iki 1,5 tūkst. pabėgėlių vaikų, šiuo metu esančių stovyklose Graikijoje, pirmadienį paskelbė Vokietija. „Europos lygiu deramasi dėl humanitarinio sprendimo „norinčiųjų koalicijai“ priimti šiuos vaikus“, – sakoma vyriausybės pareiškime. Berlynas yra pasirengęs priimti „deramą“ dalį, sakoma jame. „Norime paremti Graikiją sunkioje humanitarinėje situacijoje dėl maždaug 1–1,5 tūkst.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį planuoja vykti vienos dienos darbinio vizito į Briuselį, pranešė jo biuras. Vizitas rengiamas tarp Ankaros ir Briuselio tvyrant padidėjusiai įtampai dėl migrantų ir pabėgėlių. Šiuo metu prie Turkijos sienos su Graikija yra susirinkę tūkstančiai migrantų, kurie suplūdo po to, kai R. T. Erdogano vyriausybė praėjusią savaitę pareiškė, jog nebetrukdys migrantams ir pabėgėliams keliauti į Europos Sąjungos (ES) teritoriją.

Graikijai susidūrus su migrantų antplūdžiu, šalies ministras pirmininkas penktadienį pareiškė, jog Europos Sąjungos (ES) ir Turkijos susitarimas, pagal kurį nuo 2016 metų buvo ribojama migracija į Europą, yra „žlugęs“. „Dabar, kalbėsiu atvirai, susitarimas yra žlugęs“, – pareiškė Kiriakas Micotakis televizijos kanalui CNN. „Ir jis yra žlugęs, nes Turkija dėl to, kas įvyko Sirijoje, nusprendė visiškai nepaisyti susitarimo“, – pridūrė jis.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Mike'as Pompeo ir JAV senatoriai paragino Lietuvą neratifikuoti Europos Sąjungos ir Kubos bendradarbiavimo susitarimo, sakydami, kad jį komunistinis režimas panaudos represijoms pateisinti.  Tai rodo BNS penktadienį gauti jų laiškai Lietuvos valdžios atstovams.

Šeštadienį priverstinai dėl kuro trūkumo Vilniaus oro uoste nusileidęs sraigtasparnis neturėjo teisės skristi Europos Sąjungos oro erdvėje, nes yra įtrauktas į Eurokontrolės administruojamą „juodąjį sąrašą“, teigia „Oro Navigacija“. „Skrydžio metu iš Eurokontrolės buvo gauta informacija, kad orlaivis neturi teisės tūpti ES. Tuo metu orlaivis jau skrido Lietuvos oro erdvėje.

Europos Sąjunga nepasiduos Turkijos „šantažui“, ir jos sienos toliau bus uždarytos migrantams, nepaisant Ankaros grasinimų juos praleisti, trečiadienį pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Yves'as Le Drianas.

Įvertinus sausį gautas gyventojų paraiškas nedidelės galios saulės elektrinėms įsirengti bei seniems šildymo katilams pasikeisti, Energetikos ministerija du kartus – iki 24,5 mln. eurų – padidino Europos Sąjungos (ES) paramą šiems projektams. Pinigai bus išmokėti beveik 9,7 tūkst. gyventojų.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kai kurie komentarai dėl Europos Sąjungos (ES) biudžeto derybų gali būti nulemti nežinojimo, ir kritiką palygino su anekdotine situacija, kai vienam dirbant penki aplinkiniai tik žiūri ir dalija beprasmius patarimus. Tai jis kalbėjo, žurnalistų paklaustas apie netiesioginę kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką – ji praeitą savaitę pareiškė, kad Briuselyje derybos žlugo, todėl kalbėti apie tarpinius laimėjimus negalima.

Europos Komisija (EK) pirmadienį pasmerkė kaip „prieštaraujantį“ Europos Sąjungos vertybėms vieną Belgijos paradą, per kurį buvo demonstruojamos daugelio antisemitinėmis laikomos platformos. Alsto karnavalas – ne vieną šimtmetį centrinėje Belgijoje organizuojamas renginys, per kurį išjuokiami įvairūs visuomenės veikėjai, – pastaraisiais metais sulaukė kaltinimų dėl žydus įžeidžiančių ir žeminančių vaizdų.

Europos Sąjungos (ES) šalių vadovams nepavyko susitarti dėl 2021-2027 metų bendrijos biudžeto, išsiskyrus nuomonėms dėl jo dydžio ir prioritetų. Valstybės narės penktadienio vakarą atmetė Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charleso Michelio pateiktą pasiūlymą. Lietuvai derybose atstovavęs prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad biudžetas bus patvirtintas per artimiausius porą mėnesių.

Europos Sąjungos vadovai penktadienį Briuselyje pradėjo derinti kompromisinį pasiūlymą dėl naujojo 2021-2027 metų bendrijos biudžeto, tačiau kol kas lieka neaišku, ar artimiausiomis dienomis pavyks jį patvirtinti. BNS žiniomis, galimą kompromisą penktadienio popietę Baltijos šalių vadovai atskirame susitikime aptarė su premjerais iš Austrijos, Danijos, Nyderlandų ir Švedijos – „taupiuoju ketvertu“ vadinamų valstybių, kurios griežčiausiai reikalauja sumažinti išlaidas.

Tarptautiniai donorai pažadėjo skirti 1,15 mlrd. eurų Albanijai, nukentėjusiai nuo pernai smogusio smarkaus žemės drebėjimo, pranešė Europos Komisija. Ši suma – daugiau kaip dvigubai didesnė negu Tirana tikėjosi gauti. „Gera žinia Albanijos žmonėms: viršijome savo tikslą Albanijos atstatymui ir pasiekėme iš viso 1,15 mlrd. eurų, įskaitant 400 mln.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų tarybos posėdyje Briuselyje pirmadienį dalyvavęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius išreiškė tvirtą paramą Albanijos ir Šiaurės Makedonijos narystei bendrijoje. „Tikimės, kad kovo mėnesį bus priimtas sprendimas pradėti ES derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija“, – ministerijos pranešime cituojamas L. Linkevičius. Šalių diplomatijos vadovai pirmadienį susitiko su Albanijos ministru pirmininku.