es

Skirtinga Europos Sąjungos (ES) valstybių pozicija dėl Baltarusijos sumenkins šalies šansus tapti demokratine bei neprisidės prie stabilumo regione, sako valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį paragino Maskvą bendradarbiauti vykdant tarptautinį tyrimą dėl Rusijos opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno apnuodijimo ir sakė, kad blokas neatmes sankcijų galimybės. „Europos Sąjunga ragina Rusijos Federaciją visapusiškai bendradarbiauti su Cheminio ginklo draudimo organizacija (OPCW), kad būtų užtikrintas nešališkas tarptautinis tyrimas“, – sakoma J. Borrellio pareiškime.

Europos Sąjungos valstybės ketvirtadienį pradėjo tartis dėl savo atsako į Rusijos opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno apnuodijimą medžiaga iš tos pačios grupės kaip ir „Novičiokas“, bet perspėjo, kad, tyrimu nenustačius išpuolio kaltininko, skelbti naujas sankcijas būtų per anksti.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrams pasiekus politinį susitarimą dėl sankcijų Baltarusijos pareigūnams, šiuo metu sankcijos yra rengiamos, pirmadienį sakė bloko diplomatijos vadovo Josepo Borrellio atstovas Peteris Stano.

Europos Sąjungos šalys, svarstančios sankcijas dėl Baltarusijos krizės, nesutaria, ar jos turėtų būti taikomos ir prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, už jo veiksmus prieš opoziciją. Blokas rengia sąrašą asmenų, kuriems taikys sankcijas: turto įšaldymą ir kelionių draudimą už rugpjūčio 9-ąją įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų klastojimą arba už didžiulių opozicijos protestų, kuriuos išprovokavo šie ginčijami rinkimai, slopinimą smurtinėmis priemonėmis.

Įmonės turėtų susimąstyti apie tai, kiek anglies dvideginio išmetama gamybos procese, nes tikėtina, kad per artimiausius penkis metus Europos Komisija (EK) turėtų įvesti naują taršos mokestį, svarsto ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Europos Sąjungos ambasadoriai per susitikimą su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladzimiru Makejumi pareiškė, jog opozicijos Koordinacinės tarybos narių persekiojimas yra neleistinas.  „Europos diplomatai pažymėjo, jog Koordinacinės tarybos narių persekiojimas valdžios nurodytu pagrindu yra neleistinas“, – sakoma ES atstovybės pranešime feisbuke.

Europos Sąjungos prekybos komisaras Philas Hoganas atsistatydins, trečiadienį naujienų agentūrai AFP nurodė vienas šaltinis. Eurokomisaras nusprendė trauktis po koronaviruso prevencijos taisyklių pažeidimo, kai jis per kelionę į gimtąją Airiją dalyvavo parlamentarų golfo draugijos vakarienėje. ES šaltinis patvirtino, kad Ph. Hoganas atsistatydins dėl vadinamojos „Golfgeito“ skandalo, jau išvertusio iš postų virtinę aukšto rango airių politikų, įskaitant žemės ūkio ministrą.

Į Klaipėdos uostą atplaukė dvi milžiniškos NATO sąjungininkų fregatos iš Portugalijos ir Kanados. Iki dantų ginkluoti laivai čia sustojo pasipildyti atsargų bei pailsėti. Povandeninius laivus ir lėktuvus galintys naikinti svečiai ruošiasi pratyboms Baltijoje. Tiesa, jose užsieniečiai su Lietuvos karo jūrininkais treniruosi kaip padėti nelaimė patyrusiems laivams.

Jau porą savaičių Baltarusijoje netyla protestai už laisvę ir demokratiją. Ekonomistas pastebi, kad Baltarusija viena skurdžiausių šalių visame regione. Tad jeigu neramumai šalyje dar tęsis ir žmonių laisvės bus toliau ribojamos atotrūkis nuo kaimyninių šalių tik didės. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu minimali alga Baltarusijoje 4 kartus mažesnė negu Lietuvoje.

Prezidentūra ragina nedelsti ir jau artimiausiu metu Vyriausybei  priimti sprendimus dėl smulkųjį ir vidutinį verslą kredituosiančio Nacionalinio plėtros banko (NPB) steigimo. Jis būtų kuriamas sujungiant „Investicijų ir verslo garantijas“ („Invegą“), Viešųjų investicijų plėtros agentūrą ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondą, teigia prezidento patarėjas.

Europos Sąjunga praktiškai apsisprendė, kad skelbs sankcijas Baltarusijos režimui. Tai pranešė prezidentas Gitanas Nausėda po neeilinio Europos Vadovų Tarybos posėdžio. Šalies vadovas sprendimą vadina istoriniu ir viliasi, kad Lukašenkai „užteks sveiko proto“ nutraukti smurtą. Šįryt į Europos vadovus kreipėsi ir Sviatlana Cichanouskaja, kuriai, beje, Lietuvoje jau atliktas ir Covid-19 testas. Tiesa, ką mano apie Europos lyderių diskusijas, pasisakė ir pats Lukašenka.

Lietuvos Seimas rezoliucija ruošiasi kreiptis į tarptautinę bendruomenę su raginimais nepripažinti Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų, o Aliaksandro Lukašenkos – legitimiu vadovu bei įvesti sankcijas atsakingiems už rezultatų klastojimą ir žmogaus teisių pažeidimus pareigūnams.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrelis penktadienį paskelbė, kad Bendrija nepripažįsta oficialių Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų ir pradeda darbą rengiant sankcijas prieš asmenis, kurie pažeidė demokratinius principus. „Baltarusija: ES nesutinka su rinkimų rezultatais. Prasideda darbas siekiant nubausti asmenis, atsakingus už smurtą ir falsifikavimą“, – parašė jis tviteryje penktadienį po ES užsienio reikalų ministrų vaizdo konferencijos.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai palaiko individualių sankcijų už smurtą ir suklastotus rinkimus atsakingiems Baltarusijos pareigūnams įvedimą, BNS po penktadienį vykusios ES užsienio reikalų ministrų tarybos sakė Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius.

Europos Sąjungos atstovybės Baltarusijoje vadovas Dirkas Schuebelis (Dirkas Šiūbelis) ketvirtadienį paragino šios šalies valdžią gerbti tautos teisę į taikų protestą, susilaikyti nuo smurto ir išlaisvinti visus anksčiau sulaikytus demonstracijų dalyvius. „Pastarosiomis dienomis mes su kolegomis gauname pranešimų apie žmonių aukas, kančias, žmogiškojo orumo ir teisingumo žeminimą Baltarusijoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda bei žemės ūkio ministras Andrius Palionis ketvirtadienį sutarė dėl 100 tūkst. eurų tiesioginių Europos Sąjungos išmokų žemdirbiams lubų. Tikimasi, kad įvedus lubas žemės ūkio verslas taps skaidresnis, be to, smulkūs ir vidutiniai ūkiai gaus maždaug 25 proc. didesnes nei vidurkis išmokas.  Po susitikimo taip pat pranešta, kad svarstoma išmokoms pritaikyti progresinį mokestį bei taip sukaupti fondą remti smulkesnius ūkius bei inovacijas.

Vyriausybė trečiadienį svarstys ministerijų siūlymus netaikyti draudimų dėl koronaviruso pandemijos atvykti užsienio studentams ir investuotojams. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nurodo, kad artėjant mokslo metų pradžiai gaunama „daug paklausimų dėl studentų atvykimo“, o išimtys dėl laisvesnio judėjimo šiai grupei numatomos ir Europos Sąjungos rekomendacijose.

Europos Sąjunga antradienį pareiškė, kad savaitgalį vykę Baltarusijos prezidento rinkimai „nebuvo nei laisvi, nei teisingi“. „2015 metais paleidus politinius kalinius santykiai tarp ES ir Baltarusijos pagerėjo. Tačiau be pažangos žmogaus teisių ir teisinės valstybės srityje santykiai tarp ES ir Baltarusijos gali tik blogėti“, – sakoma ES vardu paskelbtame užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio  pareiškime.

Vasara – atostogų metas, tačiau ne visi gali atostogauti tiek, kiek norėtųsi. Lietuvoje kasmetinės atostogos mažiausiai trunka 20 darbo dienų, bet yra Europos Sąjungos (ES) šalių, kur darbuotojai gali leisti pailsėti sau gerokai ilgiau. Pačios ilgiausios įstatymu įtvirtintos kasmetinės atostogos yra Liuksemburge. Čia darbuotojai turi teisę į 26 darbo dienas trunkančias atostogas.

Lietuvos ekonomikos smukimas – mažiausias iš paskelbtų ES Vilnius, liepos 31 d. (BNS). Lietuvos ekonomikos smukimas šių metų antrąjį ketvirtį buvo mažiausias iš dešimt duomenis jau paskelbusių Europos Sąjungos valstybių. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio–birželio laikotarpiu smuko 5,1 proc., palyginti su pirmaisiais trimis šių metų mėnesiais. Metinis smukimas, palyginti su 2019-ųjų antruoju ketvirčiu, buvo 3,7 procento.

Lietuva turėtų pasinaudoti galimybe iš naujojo Europos gaivinimo fondo pasiskolinti iki 3 mlrd. eurų, tačiau lėšas būtina nukreipti į tas sritis, kurios duotų ilgalaikės grąžos, teigia ekonomistai. Europos Sąjungos (ES) lyderiams patvirtinus ekonomikos gaivinimo fondą padėti nuo koronaviruso krizės nukentėjusioms šalims, Lietuvai jame numatyta skirti 2,4 mlrd. eurų subsidijų bei iki 3 mlrd. eurų paskolų.

Apie bent savaitės trukmės atostogas užsienyje pagalvoja daugelis, tačiau statistika rodo, kad beveik trečdalis Europos Sąjungos gyventojų 2019 m. negalėjo sau to leisti. Lietuvoje negalinčių išvykti kasmetinių savaitės atostogų buvo beveik 40 proc. Naujausi „Eurostat“ duomenys atskleidė, kad praėjusiais metais 29 proc. 16 metų ir vyresnių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių gyventojų negalėjo sau leisti mokėti už kasmetines savaitės trukmės atostogas ne namuose.

Europos Parlamentas ketvirtadienį svaria balsų dauguma nubalsavo, kad būtų pareikalauta atlikti pakeitimų daugiamečio Europos Sąjungos biudžeto projekte, suderintame Bendrijos 27 narių lyderių. EP priimtoje rezoliucijoje perspėjama, kad europarlamentarai vėliau šiais metais nepatvirtins sunkiai iškovoto projekto dėl 1,074 trln.

ES milijardai – ar sugebėsime juos tinkamai panaudoti ir neištaškyti? Pokalbis apie tai su ekonomistu Žygimantu Mauricu. ES vadovai padalino įspūdingą beveik 2 trilijonų eurų ES biudžetą. Tiesa, Lietuvai iš jo teks mažiau nei procentas, bet vis tiek įspūdinga suma – 15 milijardų eurų. Ekonomistų teigimu, Lietuvai tai yra milžiniški pinigai, ir milžiniškas išbandymas – mat didžiausiu iššūkiu taps jų neištaškyti.

Europos Sąjungos vadovams sutarus dėl ekonomikos gaivinimo fondo, diskusijos dėl jo trečiadienį keliasi į Lietuvos Seimą. Europos šalių parlamentai artimiausiais mėnesiais turės apsispręsti, ar leisti Europos Komisijai tarptautinėse rinkose skolintis 750 mlrd. eurų, kad šiomis lėšomis būtų teikiama pagalba nuo koronaviruso sukeltos krizės nukentėjusioms šalims.

Europos Sąjungos lyderių sutarimas dėl ekonomikos gaivinimo plano ir naujojo bendrijos biudžeto yra reikšmingas pasiekimas, tačiau lėšų skirstymo kriterijus kai kuriais atvejais nulėmė siauri nacionalinės politikos interesai, sako profesorius Ramūnas Vilpišauskas. Eksperto teigimu, Lietuvos prezidentas derybose laikėsi daugelio metų nuoseklios pozicijos, tačiau kritikai gali pasigesti jo dėmesio toms sritims, kur ES lėšų investavimas atneša didžiausią grąžą.

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams patvirtinus ekonomikos gaivinimo fondą ir naująjį Bendrijos biudžetą, politologas Linas Kojala sako, jog pasiektas susitarimas – svarbus signalas visuomenei ir rinkoms, kad ES geba imtis ryžtingų veiksmų krizės akivaizdoje. Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovo teigimu, Bendrija pademonstravo ambiciją peržengti įprastą finansavimo lygį.

Europos Sąjungos šalių lyderiams sutarus iki 2027 metų Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui skirti 490 mln. eurų – mažiau nei prašė Lietuva, energetikos ministras sako, kad gera žinia yra mažesnė nei anksčiau numatyta Lietuvos finansavimo dalis. Tuo metu europarlamentaras Petras Auštrevičius, Lietuvai stojant į ES derėjęsis dėl Ignalinos AE uždarymo sąlygų, mano, kad toks Ignalinos AE uždarymo finansavimas yra nepakankamas.

Europos Sąjungos lyderiai antradienį patvirtino 2021-2027 metų Europos Sąjungos biudžetą ir ekonomikos gaivinimo fondą po koronaviruso krizės. Bendra europinės paramos suma Lietuvai naujoje finansinėje perspektyvoje siekia 14,5 mlrd. eurų. Tai yra 1,7 mlrd. eurų daugiau nei 2014-2020 metais. Remdamasi dokumentais ir Lietuvos institucijų informacija, naujienų agentūra BNS pristato Lietuvai aktualiausius rodiklius: 1. Atsigavimo fondas.

Briuselyje po penkias paras vykusių diskusijų baigėsi paskutinis derybų dėl  ES daugiametės finansinės perspektyvos ir Europos gaivinimo ir atsparumo fondo, skirto kovai su koronaviruso pandemijos pasekmėmis,  etapas, rašoma prezidentūros pranešime.  Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, vadovavęs Lietuvos derybų delegacijai, pažymėjo, jog ES daugiametis biudžetas įgalins įgyvendinti Gerovės valstybės raidos kelią.

Europos Sąjungos vadovai po keturias dienas trukusių derybų antradienį susitarė dėl ekonomikos gaivinimo fondo ir naujojo Bendrijos biudžeto. „Sutarta!“, – tviteryje parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis. Briuselyje patvirtintas sprendimas pagalbą nuo koronaviruso nukentėjusioms šalims skirti iš bendros 750 mlrd. eurų paskolos yra istorinis žingsnis gilesnės ES fiskalinės integracijos link.

Europos Sąjungos vadovai po keturias dienas trukusių derybų antradienį artėja link susitarimo dėl ekonomikos gaivinimo fondo ir naujojo Bendrijos biudžeto, pranešė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Mes artėjame link susitarimo. Nors šią minutę turbūt šimtaprocentinės garantijos nėra, bet (...) visų nusiteikimas yra rasti tą kompromisą trūks plyš“, – sakė G. Nausėda žiniasklaidai paryčiais išplatintame komentare.

Naujame Europos Sąjungos biudžete siūloma sparčiau didinti tiesiogines išmokas Lietuvos žemdirbiams, rodo naujienų agentūros BNS gautas dokumentas, pirmadienį pateiktas bendrijos viršūnių susitikime. „Visose valstybėse narėse 2022 metais išmokų lygis bus mažiausiai 200 eurų už hektarą“, – rašoma projekte, kurį pristatė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja sako, kad nėra garantijų, jog šią savaitę Europos Sąjungos viršūnių susitikime pavyks susitarti dėl naujojo bendrijos biudžeto ir atsigavimo nuo koronaviruso krizės fondo. Praeitą savaitę pateiktus pasiūlys šalies vadovo patarėja Asta Skaisgirytė pavadino „žingsniu į priekį“, tačiau teigė, kad Lietuva dar tikisi sulaukti papildomos paramos.

BNS pateikia svarbiausių penktadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Viruso plitimas. Per parą nustatyti keturi nauji koronaviruso atvejai – po du Vilniaus ir Kauno apskrityse. UžsikrėtėRespublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės slaugytoja, Rūdiškių gyventoja. Kaune užsikrėtė pedagogė, taip pat užfiksuotas įvežtinis atvejis iš Uzbekijos.

Europos Sąjungos biudžeto projektą atnaujinęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas pasiūlė palikti Lietuvai kompensaciją dėl emigracijos atneštų nuostolių. Tai rodo ES vadovų susitikimams pirmininkaujančio Belgijos politiko Charleso Michelio penktadienį pristatytas dokumentas, kurio kopiją gavo BNS.

Nuteistųjų asmenų perdavimo iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių funkcijas turėtų atlikti ne Teisingumo ministerija, o Kalėjimų departamentas. Tokioms įstatymų pataisoms buvo pritarta Vyriausybės posėdyje. Seimui priėmus šias pataisas, nuo kitų metų liepos 1 dienos Kalėjimų departamentas būtų kompetentinga institucija gauti kitų Europos Sąjungos valstybių narių siunčiamus dokumentus dėl nuteistųjų – Lietuvos piliečių, kurie perduodami Lietuvai atlikti likusią bausmės dalį.

Europos Komisija (EK) pateikė kompromisinį siūlymą dėl elektros energijos pirkimo iš Astravo atominės elektrinės diskutuojančioms Baltijos šalims, kuriuo remiantis Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupė turėtų atlikti papildomą šios jėgainės saugumo vertinimą, Estijos visuomeniniam transliuotojui ERR pareiškė ekonomikos ir komunikacijų ministras Taavi Aas.

Viešųjų pastatų atnaujinimui finansuoti prašoma beveik 100 mln. eurų, nors šiuo kvietimu buvo numatyta mažesnė – apie 24 mln. eurų – ES parama.  Energetikos ministerija praneša, kad per du mėnesius planuojama baigti paraiškų vertinimą ir nustatyti galutinį lėšų poreikį. Kartu ieškoma lėšų visoms pateiktoms paraiškoms finansuoti. „Sukūrėme naują finansinį modelį viešojo sektoriaus pastatams atnaujinti, kuris davė akivaizdų teigiamą rezultatą.

Europos Komisija pasiūlė naują ekonomikos gaivinimo priemonę, kuri siektų 750 mlrd. eurų. Didžioji šių lėšų dalis atiteks valstybėms narėms, o Lietuva papildomai galėtų gauti apie 6,3 mlrd. eurų. Koronaviruso pandemija padarė didelę įtaką viso pasaulio ekonomikai. Gegužės pabaigoje Europos Komisija pasiūlė sukurti naują ekonomikos gaivinimo priemonę „Next Generation EU“, kuri apima daugiametį ES biudžetą ir skolintomis lėšomis sukurtą Atsigavimo Fondą.

Europos Sąjunga antradienį sutiko atverti savo sienas 15-ai valstybių, iš kurių keliautojai į bloką galės atvykti nuo liepos 1-osios, bet Jungtinių Valstijų, kuriose koronavirusas tebeplinta, tarp šių šalių nėra. Į sąrašą, kuris bus koreguojamas kas dvi savaites, pateko Kinija. Tačiau ES nurodė, kad Kinija turi panaikinti visus suvaržymus Europos piliečiams, atvykstantiems į jos teritoriją, ir tik tada Bendrija vėl leis atvykti kinams.

Europos Komisija (EK) patvirtino 50 mln. eurų vertės Lietuvos priemones, skirtas dėl koronaviruso COVID-19 krizės nukentėjusioms kelionių sektoriaus įmonėms remti. Priemonės patvirtintos pagal kovo 19 dienos EK priimtą laikinąją valstybės pagalbos sistemą su pakeitimais, padarytais balandžio 3 ir gegužės 8 dienomis, teigiama EK pranešime.

Gyventojai vis pasipiktina, kad Lietuvoje įvairios prekės ir paslaugos yra brangios. Visgi bent jau statistiškai Lietuva yra viena iš penkių Europos Sąjungos (ES) šalių, kuriose kainų lygis yra žemiausias. Pas mus jis daugmaž trečdaliu mažesnis už bendrijos vidurkį, nors kai kurių kategorijų prekės ir kainuoja tiek pat. Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, pigiausia ES šalis yra Bulgarija, kurioje prekių ir paslaugų kainų lygis yra 47 proc. žemesnis nei ES vidurkis.

Europos Sąjungos šalys, vėl atveriančios savo ekonomikas turizmui, gali uždrausti atvykti keliautojams iš Jungtinių Valstijų, nes ši valstybė nėra pakankamai suvaldžiusi koronaviruso epidemiją, antradienį pranešė dienraštis „The New York Times“ remdamasis neįvardytais Europos pareigūnais. Vienas pareigūnas, susijęs su ES narių derybomis, kam turėtų būti leidžiama atvykti į Bendriją, pasidalijo šalių, kuriose padėtis yra priimtina, sąrašais, bet JAV į juos nebuvo įtrauktos.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė perspėja, kad Lietuva, pasinaudojusi  Europos Sąjungos (ES) atsigavimo fondo parama nuo krizės nukentėjusiai ekonomikai, šią naštą perkels ant ateities kartų pečių.   Ji pabrėžė, kad daugiau nei 6 mlrd. eurų, kuriuos gautų Lietuva iš Europos atsigavimo fondo, yra skolintos lėšos, už kurias reikės mokėti, įvedant naujus mokesčius.  „Turime nepamiršti, kad viską atstatinėjame skolintomis lėšomis.

Europos Sąjunga pirmadienį perspėjo Kiniją, jog jai gresia „labai neigiamos pasekmės“, jeigu bus toliau stengiamasi prastumti naująjį Honkongo saugumo įstatymą, didindama spaudimą Pekinui dėl šio prieštaringai vertinamo teisės akto.

Europos Sąjunga penktadienį paragino Baltarusijos valdžią paleisti į šios šalies prezidentus kandidatuojantį buvusį bankininką Viktorą Babariką ir jo sūnų Eduardą, sulaikytus galimo sukčiavimo byloje. „Vakar vienas iš galimų kandidatų į prezidentus Viktoras Babarika ir jo sūnus Eduardas Babarika buvo sulaikyti baudžiamojoje byloje.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį paragino kuo skubiau susitarti dėl Europos Sąjungos biudžeto ir kuriamo ekonomikos gaivinimo fondo, ir pabrėžė būtinybę sudaryti vienodą galimybę jais pasinaudoti visoms valstybėms narėms. Tokią šalies vadovo poziciją Prezidentūra išplatino po Europos Vadovų Tarybos vaizdo konferencijos.