es

Prieš dešimtmetį JAV finansų sistemos griūtį sukėlė blogos investicijos, vadintos paslaptingomis santrumpomis. Šiandien veiksniai, keliantys riziką pasaulio ekonomikos stabilumui, turi žinomus pavadinimus, kaip antai Kinija, galimas problemų išplitimas iš besivystančių rinkų, „Brexit“ ir ... Donaldas Trumpas.

Europos Sąjungos (ES) valstybės turi puoselėti Europoje veikiančias mokėjimo paslaugas teikiančias įmones, kad sustiprintų finansų sektorių bei sumažintų priklausomybę nuo trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų, pirmadienį sakė aukštas Europos Centrinio Banko (ECB) pareigūnas.

Sakartvelo premjeras Mamuka Bachtadzė ketvirtadienį pareiškė esantis įsitikinęs, kad jo šalis būtinai taps Europos Sąjungos ir NATO nare ir patikino, kad tokie ketinimai nėra prieš ką nors nukreipti. „Sakartvelo siekis „sugrįžti į Europos šeimą“ – ne tik vienos ar dviejų gruzinų kartų politinis sprendimas, Tbilisyje per bendrą spaudos konferenciją su Vokietijos kanclere Angela Merkel sakė M. Bachtadzė.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje liepos mėnesį buvo kiek didesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Lietuvoje ji siekė 2,3 proc., rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES metinė infliacija liepą siekė 2,2 proc., o tik euro zonoje – 2,1 procentai. Latvijoje kainos per metus vidutiniškai ūgtelėjo 2,7 proc., o Estijoje – 3,3 procento. Didžiausia suderinta metinė infliacija liepą buvo Rumunijoje – 4,3 procento.

Lietuvos ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu pernai, augo greičiau nei vidutiniškai 28-iose ES valstybėse, skelbia Eurostatas Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus – antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2017-ųjų balandžio–birželio mėnesiais – padidėjo 3,7 proc., o visoje ES – 2,2 proc., rodo antradienį paskelbti išankstiniai ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje metinis BVP augimas siekė 4,2 proc. ir buvo vienas sparčiausių visoje ES.

Lietuvos gyventojai taupo mažiausiai tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių gyventojų. Lietuvos bankas (LB) mano, jog tam įtakos turi gyventojų pasitikėjimas ekonomika. LB Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistė Laura Gudauskaitė sako, jog šalies žmonės dabar netaupo, o skolinasi dideliems pirkiniams. „Lietuvos gyventojų pasitikėjimo rodiklis kelerius pastaruosius metus gerėja ir yra gerokai didesnis už ilgalaikį vidurkį.

Pietų Italijoje susidūrus furgonui ir sunkvežimiui žuvo 11 migrantų, dirbusių žemės ūkyje, pranešė šalies priešgaisrinė tarnyba. Nelaimės aukos buvo ne Europos Sąjungos piliečiai, naujienų agentūrą AFP informavo ugniagesiai. Avarija įvyko Apulijos regione, netoli Fodžos miesto. Kiekvieną vasarą į šio regiono ūkius skinti pomidorų atvyksta tūkstančiai migrantų iš Europos ir Afrikos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį stengėsi išsklaidyti įtampą tarp abiejų didžiųjų ekonomikų ir susitarė mažinti tarifus bei kitas kliūtis prekybai. Nors ir nepaskelbta išsamių detalių, šis susitarimas tikriausiai reiškia, kad Vašingtonas nevykdys savo grasinimo įvesti tarifus importuojamiems automobiliams, galinčius pakenkti gamintojams Vokietijoje.

Jungtinės Karalystės vyriausybė trečiadienį išplatino rekomendacijų rinkinį, kuriame teikiami patarimai įmonėms, įdarbinusioms ES piliečių, norinčių pasilikti Didžiojoje Britanijoje po „Brexit“. „Šios rekomendacijos leis mums ištiesti ranką visiems šioje šalyje gyvenantiems ES piliečiams ir padėti jiems įgyti naują imigracijos statusą“, – pareiškime nurodė vidaus reikalų sekretorius Sajidas Javidas.

Europos Sąjungos (ES) antimonopolinė tarnyba antradienį už neleistiną kainų nustatinėjimą pritaikė milijonines baudas elektronikos prietaisų gamintojams iš Japonijos, Taivano ir Nyderlandų. Europos Komisija (EK) Taivano bendrovei „Asus“, Nyderlandų „Philips“ bei japonų įmonėms „Pioneer“ ir „Denon & Marantz“ pritaikė baudų, kurių bendra suma sudaro daugiau nei 111 mln. eurų.

Europos Sąjungos (ES) finansų vadovas Pierre‘as Moscovici sukritikavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir abi besitęsiančio prekybos ginčo šalis paragino prisiminti, kad jos yra sąjungininkės. JAV ir ES nesutaria nuo tada, kai D. Trumpas papiktino savo Europos sąjungininkus, nustatęs muitus importuojamam plienui ir aliuminiui.

Europos Sąjunga (ES) šią savaitę nubaus JAV interneto milžiną milijardine bauda už tai, kad ši blokavo rinkos prieigą su „Android“ konkuruojančioms operacinėms sistemoms bei vertė išmaniųjų telefonų gamintojus į savo prietaisus diegti „Google“ paieškos variklį ir interneto naršyklę, skelbia naujienų agentūra AFP, remdamasi šaltinių informacija.

Lietuva tikisi, kad naujajame Europos Sąjungos (ES) biudžete bus numatyti pinigai geležinkeliui „Rail Baltica“, automobilių kelių ir kitos infrastruktūros vystymui, kad ji atitiktų karinius poreikius. Europos Komisija pavasarį pasiūlė 2021–2027 metų ES daugiamečiame biudžete numatyti lėšų dvigubos paskirties susisiekimo infrastruktūros objektams tam, kad šalyse narėse būtų palengvintas karinės technikos judėjimas.

Europos Sąjunga (ES) perspėjo Vašingtoną, kad bandymai taikyti didelius muitų tarifus iš Europos importuojamiems automobiliams gali išprovokuoti griežtą atsaką ir padaryti rimtą žalą JAV ekonomikai. JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasino iš ES importuojamus automobilius apmokestinti 20 proc. muito tarifu. Be to, D. Trumpas pareiškė, kad Europa prekybos klausimu esą „yra tokia pat bloga, kaip Kinija“. „Europos Sąjunga galimai yra tokia pat bloga kaip Kinija, tik mažesnė.

ES lyderiai priėmė bendrą sprendimą dėl migracijos krizės, tačiau konkretaus pavienių valstybių indėlio nustatymo dar reikės palaukti. Nepaisant to, skelbiama, kad progresas pasiektas ir labiausiai pastaruoju metu dėl susidariusios situacijos pykusi Italija sveikina priimtus sprendimus. Dėl ko buvo sutarta: – stiprinti išorinės sienos kontrolę, didinti Turkijos ir Šiaurės Afrikos šalių finansavimą migrantų sulaikymo klausimais. – ištirti „regioninių išlaipinimų platformų“ galimybę.

Europos Sąjunga (ES) tęs dialogą su Jungtinėmis Valstijomis dėl muitų, kad išvengtų tolesnių žingsnių, kurie galėtų dar paaštrinti nesutarimus dėl prekybos, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Norime palaikyti dialogą su JAV, kad galėtume išvengti tolesnių žingsnių link prekybos karo“, – pareiškė ji Vokietijos parlamente. Pasak Vokietijos kanclerės, ES mano, kad JAV muitai plieno ir aliuminio importui yra neteisėti. Birželio 22 dieną ES įsigaliojo 25 proc.

Devynios Europos Sąjungos šalys, įskaitant Didžiąją Britaniją, pirmadienį pasirašė Prancūzijos pasiūlytą planą sukurti naują Europos gynybos grupę, galinčią vykdyti karines intervencijas už Bendrijos ribų. Jungtinė Karalystė prisidėjo prie šios iniciatyvos, kad užsitikrintų galimybę išsaugoti tvirtus saugumo ryšius su bloku po šalies išstojimo iš Europos Sąjungos.

Dėl importo muitų, kuriuos Europos Sąjunga (ES) nustatė dėl JAV įvestų plieno ir aliuminio importo muitų, „Harley-Davidson“ motociklai ES šalyse pabrangs vidutiniškai 2,2 tūkst. JAV dolerių. Tačiau „Harley-Davidson“ tvirtina, jog nedidins didmeninių ir rekomenduojamų mažmeninių savo motociklų kainų, kad kompensuotų naujuosius muitus. Vietoj to įmonė bus priversta dalį Europos šalims skirtų motociklų gamybos iš JAV perkelti į užsienį.

Vidaus reikalų ministras patvirtino priemonę, pagal kurią bus finansuojami projektai, prisidėsiantys prie palankių sąlygų verslo plėtrai sudarymo ir kūrimo savivaldybėse. Priemonei finansuoti skirtas 1 mln. eurų. „Važinėdami po savivaldybes ir bendraudami su merais, verslininkais matome, kad verslo augimui ir kūrimuisi regionuose potencialo tikrai yra. Deja, dažnai investicijoms kelią užkerta nesutvarkyta infrastruktūra, nepravestos susisiekimo komunikacijos ir inžineriniai tinklai.

Lietuva yra pirmaujančiose pozicijose Europos Sąjungoje (ES) pagal civilinių ir komercinių bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teismuose trukmę, o pagal administracinių bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmę yra pirmoje vietoje. Tai rodo Europos Komisijos pirmadienį paskelbta ES teisingumo rezultatų suvestinė.

Naujame Europos Sąjungos (ES) biudžete nuo 2021 metų vadinamoji sanglaudos parama Lietuvai gali sumažėti maždaug penktadaliu. Pagal Briuselio siūlomas formules, 2021–2027 metais šalis iš sanglaudos politikos gali gauti nuo 5,5 iki 6 mlrd. eurų. Tokias projekcijas BNS pirmadienį pateikė kelių skirtingų institucijų pareigūnai, susipažinę su Europos Komisijos projektu. Jie kalbėjo anonimiškai, nes nėra įgalioti komentuoti viešai dar nepaskelbto projekto.

Lietuva lyderiauja Europoje ne tik pagal suvartojamo alkoholio kiekį, bet ir pagal žmogžudysčių skaičių. Mūsų tautiečiai 6 kartus lenkia sąjungos vidurkį, 100-ui tūkstančių gyventojų tenka beveik aštuoni kraupūs nusikaltimai per metus. Psichiatrai aiškina, kad tokią šiurpinančią statistiką lemia kelios priežastys. Esą šalis per mažai rūpinasi psichologinių problemų turinčiais asmenimis, alkoholikais, narkomanais, negana to, aukštą nužudymų skaičių lemia ir skurdas.

Kalbos apie svorį daugeliui nėra pačios maloniausios. Tačiau akivaizdu, kad, remiantis kai kuriais kriterijais, galime sužinoti, kiek turėtume sverti. Pažiūrėkite žemiau pateiktą diagramą ir sužinokite, koks yra jūsų idealus svoris. Nutukimas – vienas iš rimčiausių XXI amžiaus iššūkių žmonių sveikatai, nes antsvoris turi reikšmingą poveikį sergamumui ir mirtingumui visame pasaulyje.

Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse penktadienį pradedamos taikyti naujos Europos Sąjungos (ES) duomenų apsaugos taisyklės. Bendrajame duomenų apsaugos reglamente numatytus pokyčius pajus visi – internautai ar įvairių paslaugų vartotojai įgauna naujų teisių, o verslas ir viešasis sektorius turės atsakingiau žvelgti į duomenų tvarkymą bei priežiūrą.

Likus dienai iki naujų Europos Sąjungos (ES) duomenų apsaugos taisyklių taikymo pradžios, Lietuva nespėjo priimti tam reikalingų įstatymų. Vis dėlto Europos Komisija (EK) teigia, kad Lietuva naująsias taisykles vėluos taikyti ne itin smarkiai, tačiau žada stebėti situaciją ir esant poreikiui imtis veiksmų.

Devynios Europos Sąjungos (ES) valstybės, turinčios ES išorės sausumos sieną, Vilniuje pritarė Lietuvos iniciatyvai siekti didesnio finansavimo sienų apsaugai, kurti sienos stebėjimo standartą. Kaip informavo VRM, Lietuvos pasiūlymams pritarė Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Norvegija, Rumunija, Slovakija, Suomija, Vengrija.

Lietuva šiemet užėmė aukštesnę poziciją seksualinių mažumų teises vertinančiame tyrime, tačiau atsilieka nuo daugelio Europos Sąjungos šalių. Seksualinių mažumų teises ginančios asociacijos „ILGA-Europe“ ataskaitoje Lietuvai šiemet skirta 37 vieta iš 49 šalių. Pernai vadinamajame „Vaivorykštės indekse“ Lietuva užėmė 39 vietą. Lietuvos kaimynė Lenkija indekse užima 38-tą, Latvija – 40 vietą, Estija lenkia Baltijos šalis būdama 21-oje vietoje.

Alytaus rajono Daugų miestelio žmonės pakraupę: rajono valdžia elgiasi kaip privačioje bendrovėje. Prieš šešerius metus rekonstruota sena irklavimo bazė. Už Europos Sąjungos pinigus įrengtas viešbutis, konferencijų salės, ežero pakrantėje padarytos vaikų žaidimo aikštelės. Žmonės džiaugėsi, kad turės moderniai ir gražiai įrengtą vietą, kur galės leisti laiką. Džiaugsmas baigėsi Tačiau džiaugsmas truko neilgai.

Nuo klausos sutrikimų ES kenčia kas šeštas žmogus. Nors įprasta manyti, kad ši negalia dažniau kamuoja senyvo amžiaus asmenis, tačiau sutrikusi klausa vargina ir nemažai vaikų bei jaunuolių, o maždaug pusė neprigirdinčiųjų yra darbingo amžiaus. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau kaip milijardui paauglių ir jaunų žmonių gresia klausos sutrikimai.

Lietuvoje birželį su valstybiniu vizitu lankysis Nyderlandų karalius Willemas-Alexanderis su karaliene Maxima. Karališkoji pora Lietuvos vadovės Dalios Grybauskaitės kvietimu Lietuvoje viešės birželio 13–15 dienomis, informavo prezidentės spaudos tarnyba. Per vizitą didelis dėmesys bus skiriamas Lietuvos ir Nyderlandų ryšiams verslo, prekybos, kultūros srityse, bendradarbiavimui NATO ir Europos Sąjungoje.

Vyriausybei siūloma ratifikuoti tarptautinį protokolą, kuriuo užtikrinamas glaudesnis JAV ir Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimas oro transporte. Susisiekimo ministerijos parengtą nutarimo projektą ministrų kabinetas svarstys trečiadienį. Liuksemburge 2010 metų birželį priimtu protokolu siekiama suteikti užsienio investuotojams papildomų galimybių investuoti į oro susisiekimo sektorių.

Didelę ir reikšmingą paramą suteikiantys asmenys galės pretenduoti į mecenato vardą bei gauti specialų mecenato ženklą, siūlo Kultūros ministerija. Ketvirtadienį po pateikimo Seimas pritarė ministerijos parengtam Mecenavimo įstatymo projektui – už jį balsavo 56 parlamentarai, prieš – keturi, 32 susilaikė. Pagal projektą, nacionalinio mecenato vardą siūloma suteikti asmeniui, skyrusiam ne mažiau nei 1 mln. eurų dydžio paramą, savivaldybės mecenato vardą – skyrusiam ne mažiau nei 250 tūkst.

 Lietuva buvo vienintelė Europos Sąjungos (ES) šalis, kur dirbančių asmenų skaičius per metus sumažėjo, skelbia Eurostatas. Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su 2016 metų spalio–gruodžio mėnesiais, užimtumas Lietuvoje sumažėjo 0,5 proc., rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje užimtumas per metus išaugo 0,9 proc., Estijoje – 5,7 procento.

Europos Sąjungos vyriausiasis derybininkas „Brexit“ klausimais Michelis Barnier trečiadienį pristatė pirmojo Bendrijos teisinio susitarimo su Didžiąja Britanija dėl ateinančiais metais numatyto jos pasitraukimo iš bloko projektą. M. Barnier sakė, kad „jeigu mes norime, kad šios derybos būtų sėkmingos, o aš noriu, kad taip būtų, turime paspartinti“ procesą. Jis priminė, kad iki numatyto Britanijos pasitraukimo iš 28 valstybių bloko liko vos vieneri metai.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas Didžiosios Britanijos vyriausybės planus dėl šalies santykių su Europos Sąjunga po „Brexit“ penktadienį pavadino „paremtais gryna iliuzija“. Jis kalbėjo Didžiosios Britanijos premjerei Theresai May (Terezai Mei) ketvirtadienį per aštuonias valandas trukusį posėdį aptarus su ministrų kabineto nariais pasitraukimo iš Bendrijos planą. Šiuos planus ji turi paskelbti kitą savaitę.

 Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) kitą mėnesį Bulgarijos Varnos mieste turi susitikti su Europos Sąjungos vadovais, antradienį pranešė pareigūnai, nurodydami, kad tai bus bandymas taisyti įtemptus santykius. Susitikimas rengiamas įstrigus deryboms dėl Turkijos narystės ES, Ankarai tęsiant griežtas priemones po 2016 metų bandymo įvykdyti perversmą ir vykdant puolimą prieš kurdų kovotojus Sirijoje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį paskelbtame interviu atmeta partnerystės su Europos Sąjunga pasiūlymus ir tvirtina, kad vienintelis pasirinkimas yra visapusiška narystė bloke. Sausio mėnesį priimdamas R. T. Erdoganą Paryžiuje, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas užsiminė, jog būtų „veidmainystė sakyti“, kad galima padaryti pažangą dėl Turkijos narystės ES, ir pateikė partnerystės idėją.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Europos Sąjungai pačiai reikia reformų dar šiais metais, kad ji galėtų konkuruoti su didžiosiomis galybėmis – Kinija ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Savo kalboje Pasauliniame ekonomikos forume Davose jis sakė, kad „ambicingesnės“ ES šalys turi būti pajėgios judėti didesnės integracijos Europoje link, net jeigu kitos Europos šalys nenori prie to prisidėti.

Prieš kiek daugiau nei metus nusprendusi atsiskirti Didžioji Britanija Europos Sąjungą paliko ne tik nežinioje, bet ir davė peno kitų valstybių apmąstymams. Senąjį žemyną kamuojanti pabėgėlių krizė bei kai kurių valstybių vairą perėmusios populistinės jėgos kelia grėsmę, jog dešimtmečius gyvavusi vienybė ims aižėti. „Eurobarometro“ duomenimis, ES narių pasitikėjimas Sąjunga siekia 41 proc., 18 valstybių narių dauguma respondentų pasitiki ES.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas perspėjo, kad Lenkijos dešiniojo sparno vyriausybė gali mėginti išvesti šalį iš Europos Sąjungos, jei ji neteks Bendrijos finansavimo, sakoma trečiadienį paskelbtame interviu.

Vyriausybė priversta griežtinti socialinių įmonių finansavimą, nes pritrūko pinigų. Radikalios reformos šalininkai aiškina, kad dalis socialinių įmonių savininkų išmoko iš sistemos pelnytis, todėl reikia siekti, kad kuo daugiau žmonių su negalia gautų galimybę įsidarbinti atviroje rinkoje. Socialinių įmonių savininkai save pateikia kaip darbuotojų interesų gynėjus ir aiškina, jog nėra garantijų, kad sugriovus veikiančią sistemą naujoji veiks efektyviai.

Už Europos Sąjungos diplomatinius santykius atsakinga Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) išsakė susirūpinimą dėl pastaruoju metu pablogėjusios situacijos Donbase (Rytų Ukrainoje). „Humanitarinė ir saugumo padėtis Rytų Ukrainoje staiga pablogėjo – čia fiksuojama daugiausiai paliaubų pažeidimų nuo 2017 metų vasario, dėl kurių žūva žmonės ir naikinama nuosavybė“, – rašoma trečiadienį vakare EIVT atstovo išplatintame pareiškime.

Darbo jėgos kainos augimas Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku pernai, buvo vienas iš sparčiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Lietuvoje valandos darbo sąnaudos per metus padidėjo 7,9 proc., rodo naujausi ES statistikos tarnybos duomenys. Sparčiau darbo sąnaudos augo tik Rumunijoje (16,5 proc.), Vengrijoje (12,6 proc.), Bulgarijoje (10,7 proc.) ir Estijoje (8,6 proc.). Latvijoje darbo jėga per metus pabrango 5,2 procento.

Europos Sąjungai (ES) nuo spalio atsisakius cukraus gamybos kvotų, Lietuvoje bus panaikinti cukraus gamybos ir pertekliaus mokesčiai. Žemės ūkio ministerijos pasiūlymą svartys Vyriausybė ir Seimas. Šiemet iš cukraus mokesčių valstybė planuoja gauti 1,08 mln. eurų pajamų, per dešimt mėnesių jos siekė 771 tūkst. eurų.

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai ketvirtadienį sutarė dar pusmečiui pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai dėl jos įsitraukimo į konfliktą Ukrainoje, pranešė Lietuvos prezidentūra. Vadinamųjų sektorinių sankcijų terminas anksčiau buvo numatytas iki 2018 metų sausio pabaigos, jas pratęsus, sankcijos galios iki kitų metų liepos. Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad sankcijos bus tęsiamos, kol nebus visiškai įgyvendinti Minsko susitarimai ir atkurta taika Ukrainos teritorijoje.

 Žemdirbių šių metų vasarą dėl liūčių patirti nuostoliai yra per maži Europos Sąjungos (ES) paramai gauti, todėl gamtos stichijos padaryta žala valstybei bus perskaičiuojama, sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. „Ministerijų atstovams buvo pasakyta, kad pasižiūrėtų lietaus sukeltas žalas. (...) Jeigu yra reali žala, tikrai galima dėti į vieną krepšelį.

Mažesnes nei vairuotojų algas gaunantiems dėstytojams trūko kantrybė. Vilniaus universiteto langus jie padabino gedulo kaspinais ir surengė protestą, kurį pavadino „aukštojo mokslo laidotuvėmis“ ir reikalauja atlyginimus didinti dvigubai. Ir tuojau pat. Esą mokslininkams net gėda viešai prisipažinti, kiek uždirba. Kitų metų biudžetas turėtų būti patvirtintas jau rytoj, tačiau valdžia dėstytojus stato į vietą – algos negali didėti tokiais tempais, pinigų laukia ir medikai, ir pensininkai.

Praėjusią savaitę Baltijos šalyse budintys NATO oro policijos naikintuvai penkis kartus kilo atpažinti ir palydėti tarptautinėje oro erdvėje skridusių Rusijos karinių orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Tris kartus palydėti virš Baltijos jūros skridę žvalgybiniai orlaiviai „Il-20“ ir transporto lėktuvas „Il-76“, kitus du kartus – keleiviniai lėktuvai „Tu-134“ bei juos lydėję naikintuvai „Su-27“. Daugelis šių orlaivių skrido neįsijungę automatinių atsakiklių.

Praėjusią savaitę oro policijos misiją Baltijos šalyse atliekantys NATO naikintuvai vieną kartą kilo atpažinti ir palydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Lapkričio 29 dieną NATO naikintuvai atpažino ir palydėjo transporto lėktuvą „ Il-76“. Jis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, skrydžio planu ir palaikė radijo ryšį su regioniniu skrydžio valdymo centru.