es

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį patenkino Jungtinės Karalystės prašymą ir šešiems mėnesiams atidėjo „Brexit“, išgelbėdami bloką nuo galimai chaotiško Britanijos išstojimo šios savaitės pabaigoje. Po užsitęsusių derybų Briuselyje paryčiais priimtas susitarimas reiškia, kad tuo atveju, jeigu Londonas pasiliks Europos Sąjungoje po gegužės 22 dienos, britų rinkėjai turės dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį vyks į Briuselį, kur su Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiais spręs dėl galimybės atidėti Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš bendrijos. Britų premjerė Theresa May paprašė atidėti „Brexit'ą“, nes šalies parlamentas vis nepatvirtina jos Vyriausybės ir Briuselio suderėtos sutarties dėl išstojimo sąlygų. ES jau yra pratęsusi „Brexit'o“ terminą nuo kovo 29 iki balandžio 12 dienos. Dabar Th.

Dešimtys prieglobsčio prašytojų penktadienį susirinko pagrindinėje Atėnų geležinkelio stotyje, reikalaudami leidimo kirsti sieną ir išvykti į kitas ES valstybes. Protestas sutrikdė Atėnus su šalies šiauriniais regionais jungiančios Larisos geležinkelio stoties darbą ir buvo surengtas kelios valandos po panašios akcijos netoli Salonikų esančioje Diavatos migrantų stovykloje, paraugusios į susirėmimus.

 Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį balsavo dėl vadinamojo „mobilumo paketo“, kuriuo nustatomi reikalavimai ES vežėjams ir vairuotojams, vežantiems krovinius už savo šalies ribų, pranešė EP. Reformos iniciatoriai sako siekiantys užtikrinti, kad visi darbuotojai Europoje už tą pačią darbo apimtį gautų vienodą atlygį. Rytų europiečiai, tarp jų ir Lietuvos atstovai, teigia, kad vakariečiai siekia išstumti jų vežėjus iš rinkos.

Konservatorius Andrius Kubilius ir dar trys kandidatai vadovauti Europos Tarybai trečiadienį Strasbūre prisistatė šios organizacijos šalių atstovams. Buvęs premjeras, Seimo narys teigė valandą trukusiame prisistatyme Strasbūre pažadėjęs būti vienodai teisingas visoms tarybos šalims, įskaitant Rusiją. „Aš tikrai matau savo tą savybę, kad galiu išklausyti, ieškoti sprendimų ir būti vienodai teisingas visiems“, – BNS sakė A. Kubilius.

Sezoninis laiko keitimas turėtų baigtis 2021-aisiais – tokį pasiūlymą palaikė Europos Parlamento Transporto ir turizmo komitetas. Siūloma, kad paskutinį kartą laikrodžiai ES valstybėse būtų persukti paskutinį kovo sekmadienį 2021-aisiais. Šalys, pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tą padarytų 2021 m. paskutinį spalio sekmadienį.

Europos Sąjunga „darys politinį spaudimą“ Venesuelai, kad šioje šalyje būtų surengti nauji rinkimai ir būtų rasta išeitis iš dabartinės politinės aklavietės,  pareiškė Ispanijos užsienio reikalų ministras Josepas Borrellis. Beveik 50 šalių, tarp jų ir Ispanija, jau pripažino venesueliečių opozicijos lyderį Juaną Guaido laikinuoju šalies lyderiu, tačiau prezidentas Nicolas Maduro tebėra valdžioje po prieštaringų praėjusių metų rinkimų.

Jungtinei Karalystei rengiantis trauktis iš Europos Sąjungos (ES), Lietuvos Muitinės departamentas verslui pristatys tarnybų ir pareigūnų pasirengimą „Brexit“, jo poveikį prekybai, muitams. „Muitinė pristatys, kaip jie pasiruošę.

2018 metais šalies ekonomikos augimas išliko stiprus ir siekė 3,6 proc., žmonių užimtumas buvo itin aukštas, o nedarbas toliau mažėjo, tačiau stebima kritinė padėtis dėl socialinės atskirties, nelygybės ir skurdo, nurodo Europos Komisija, paskelbusi Lietuvos ekonomikos iššūkių ataskaitą. Manoma, kad šiemet ir 2020-aisiais šalies ekonomika toliau augs, tačiau kiek lėčiau – atitinkamai 2,7 proc. ir 2,4 procento.

Likus savaitei iki registracijos pabaigos, siekį dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose deklaravo 11 partijų ir keturi visuomeniniai rinkimų komitetai.

Europa niekada nepripažins aneksuoto Krymo Rusijos dalimi, antradienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. „Norėčiau pakartoti, kad Europa niekada nepripažins Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, neatsisakys sankcijų (Maskvai), kol rusai neįvykdys savo įsipareigojimų. ES nesitaikstys nė su vienu smurto aktu Azovo jūroje. Šiuo atžvilgiu ES ir toliau bus vieninga“, – per Ukrainos parlamento posėdį kalbėjo D. Tuskas.

Europai būtų „itin sunku“ priimti atgal šimtus Sirijoje nelaisvėn paimtų savo piliečių, prisijungusių prie džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS), pirmadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras, atsakydamas į atitinkamą JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimą. Repatriacija būtų įmanoma, jei „galėtumėme garantuoti, kad šie žmonės galėtų būti nedelsiant čia siunčiami stoti prieš teismą ir kad jie bus sulaikyti“, vėlai sekmadienį televizijai ARD sakė Heiko Maasas.

Lietuvių bendruomenėms pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugus turtingesnėse ES šalyse, dalį pensijų tautiečiai gaus taip pat iš ten. Tiesa, mokant socialinio draudimo įmokas per kelias valstybes, ne iš visų jų pensija emigrantus pasieks vienu metu. Kaip tv3.lt sakė „Sodros“ komunikacijos skyriaus vadovas Saulius Jarmalis, vos tik žmogus pasiekia lietuviško pensinio amžiaus ribą, jis senatvės pensiją pagal sumokėtas įmokas ir įgytą stažą iš mūsų šalies pradeda gauti nesvarbu, kur begyventų.

  Europos Sąjungos dujų direktyvos pataisas pavyko suderinti glaudaus Paryžiaus ir Berlyno bendradarbiavimo dėka, pareiškė Vokietijos kanclerė. „Iš tiesų, buvo pasiektas sutarimas dėl dujų direktyvos. Jis pasirodė tik todėl, kad Vokietija ir Prancūzija glaudžiai bendradarbiavo tarpusavyje, su pirmininkaujančia Rumunija ir, žinoma, su kitomis ES narėmis, – penktadienį žurnalistams sakė Angela Merkel.

Artėjant rinkimams suaktyvėja ne tik politikai, bet ir dezinformacijos bei propagandos skleidėjai. Netikrų žinių, alternatyvių faktų ir akivaizdaus melo skleidėjai rinkimuose „dalyvauja“ jau senokai, bet tik po „Brexit“ referendumo ir sudėtingų prezidento rinkimų JAV į juos buvo atkreiptas dėmesys.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paragino Europos Sąjungą (ES) įgyvendinti kovos su dezinformacija planą, kad būtų tinkamai pasirengta artėjantiems Europos Parlamento rinkimams. Jis pirmadienį dalyvauja ES užsienio reikalų ministrų posėdyje Briuselyje, kur aptariamas gruodį patvirtintas kovos su dezinformacija veiksmų planas.

Europos Sąjungos derybininkas Michelis Barnier trečiadienį perspėjo, kad britų parlamentui ryžtingai atmetus suderėtą „Brexit“ susitarimą išaugo rizika Didžiajai Britanijai „iškristi“ iš bloko be jokios sutarties. „Iki kovo 31-osios mums liko 10 savaičių ir... (išstojimo) be sutarties rizika dar niekada neatrodė tokia didelė“, – per Europos Parlamento plenarinę sesiją Rytų Prancūzijos Strasbūro mieste sakė M. Barnier.

2018 m. lapkričio mėn. atliktos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, pasitikėjimas Europos Sąjunga išlieka stabilus (42 proc.) ir yra didžiausias nuo 2010 m. rudens. Net septyniolikoje valstybių narių dauguma respondentų pasitiki ES. Pasitikėjimas Europos Sąjunga yra didžiausias Lietuvoje (65 proc.), Danijoje (60 proc.) ir Švedijoje (59 proc.). Pasitikėjimas ES tebėra didesnis nei pasitikėjimas nacionalinėmis vyriausybėmis ar parlamentais. 42 proc.

 Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May pirmadienį skelbdama savo naujametinę kalbą pabrėžė, kad jos šalis 2019 metais gali įveikti sunkumus ir optimistiškai judėti pirmyn“, jei parlamentas pritars jos planui dėl „Brexit“ sąlygų. „Naujieji metai yra laikas žvelgti į ateitį. 2019-aisiais JK atvers naują puslapį“, – pareiškė vyriausybės vadovė, Didžiajai Britanijai ruošiantis išstoti iš bloko kovo 29-ąją.

Europos Sąjungoje penktadienį įsigaliojo griežtesnės kovos su nusikalstamumu ir terorizmu priemonės, 28 valstybių blokui siekiant pagerinti saugumą ir veiksmingiau dalytis informacija. Šengeno informacinę sistemą (SIS) stiprinančios naujos priemonės turėtų padėti sienų apsaugos pareigūnams ir teisėsaugos agentūroms, taip pat užtikrinti geresnę dingusių vaikų ir negalią turinčių suaugusių asmenų apsaugą, sakoma Europos Komisijos pareiškime.

Vyriausybė ketvirtadienį nusprendė teikti buvusio premjero konservatoriaus Andriaus Kubiliaus kandidatūrą į Europos Tarybos generalinio sekretoriaus pareigas. Pasak Vyriausybės vicekanclerio Deivido Matulionio, šis postas būtų aukščiausios pareigos, kurias užimtų Lietuvos atstovas. D. Matulionis BNS teigė, kad svarstant A. Kubiliaus kandidatūrą atsiribota nuo to, kad jis priklauso opozicinei partijai.

Didžiajai Britanijai iš Europos Sąjungos (ES) pasitraukus be susitarimo, Vokietiją gali užgriūti papildoma finansinė našta, įspėjo už biudžetą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Guentheris Oettingeris. Jeigu Londonas iki 2019 finansinių metų pabaigos neįvykdys savo, kaip ES biudžeto mokėtojo, įsipareigojimų, Vokietijai kitais metais gali tekti papildomai sumokėti kelis šimtus milijonų eurų, pareiškė Komisijos narys interviu Vokietijos žiniasklaidos grupės „Funke“ leidiniams.

 Vyriausybė ketvirtadienį svarstys, ar pritarti siūlymui kelti konservatoriaus ekspermjero Andriaus Kubiliaus kandidatūrą į Europos Tarybos generalinio sekretoriaus pareigas. „Vyriausybė turi svarstyti ir turi iš esmės teikti kandidatūrą Europos Tarybos svarstymui“, – BNS sakė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis. Generalinis sekretorius renkamas penkerių metų kadencijai balsavimu Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje.

Seimas svarstys siūlymą plačiau atverti partijas Europos Sąjungos (ES) piliečiams. Parlamentas šią savaitę po pateikimo 41 balsu „už“, dviem Seimo nariams balsavus prieš ir 24 susilaikius pritarė tokioms Teisingumo ministerijos inicijuotoms pataisoms. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai. Pataisos ES piliečiams leistų tapti lietuviškų partijų nariais pragyvenus šalyje pusę metų. Šiuo metu norėdami stoti į partiją ES šalių piliečiai turi be pertraukos pragyventi Lietuvoje penkerius metus.

Programišiai, kurie tikriausiai yra susiję su Kinija, gavo tūkstančius slapto pobūdžio Europos Sąjungos diplomatinių pranešimų, trečiadienį paskelbė JAV laikraštis „The New York Times“. Tai naujausias nesmagus tokio pobūdžio incidentas, įtraukęs kurią nors svarbią tarptautinę organizciją. Pranešimai iš ES diplomatinių misijų visame pasaulyje atskleidžia nerimą dėl to, kaip elgtis su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, ir, taip pat, susirūpinimą dėl Kinijos, Rusijos ir Irano.

Daugiau Lietuvos gyventojų norėtų, kad Europos Sąjungoje (ES) atsisakius kasmetinio laiko sukiojimo šalyje liktų vasaros laikas, rodo pirmadienį skelbiama Susisiekimo ministerijos užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Anot jos, nuolatinį vasaros laiką būtų linkę pasirinkti 62 proc. gyventojų. Tokį pasirinkimą labiausiai palaiko vyresni nei 50 metų žmonės, rajonų centrų ar mažesnių miestų gyventojai. Tuo metu žiemos laiko norėtų 26 proc. apklaustųjų.

Gruodžio 3 d.  visose ES šalyse įsigaliojo naujos kovos su vadinamuoju geografiniu blokavimu taisyklės.  Europiečiams nebereikės nerimauti dėl to, kad interneto svetainė jiems gali būti užblokuota arba kad juos nukreips į kitą svetainę vien dėl to, kad jie iš kitos šalies arba kad jų kredito kortelė išduota kitoje šalyje. Prekių ir paslaugų internetu jie galės įsigyti būdami bet kurioje ES vietoje.

Gyventojų perlaidos iš užsienio į Lietuvą 2017 metais siekė 1,109 mlrd. eurų, tuo tarpu Lietuvos gyventojų perlaidos į užsienį – 398 mln. eurų, skelbia Eurostatas. Iš visų į Lietuvą gautų perlaidų 460 mln. eurų sudarė perlaidos iš Europos Sąjungos (ES) valstybių, 649 mln. eurų – iš trečiųjų šalių, rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. 125 mln. eurų iš Lietuvos pervestų lėšų buvo pervestos į ES valstybes, 273 mln. eurų – į trečiąsias šalis.

 Didžioji Britanija ir Europos Sąjunga pasiekė susitarimą dėl „Brexit“, kurį JK vyriausybė svarstys specialiame posėdyje, antradienį pranešė britų ir airių žiniasklaida. Londono ir Briuselio derybininkai „techniniu lygiu“ susitarė dėl „Brexit“ sąlygų, o susitarimo projektą trečiadienį svarstys britų vyriausybė, paskelbė naujienų agentūra „Press Association“ ir BBC, „The Guardian“ bei „The Financial Times“, remdamiesi šaltiniu vyriausybėje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį perspėjo dėl nacionalizmo grėsmių ir pavojaus dėl žmonių, abejojančių „Europos taikos projektu“. „Nerimauju, kad netinkamos nacionalistinės pažiūros gali vėl tapti populiarios“, – sakė Paryžiaus taikos forume dalyvaujanti kanclerė. Šis forumas rengiamas minint Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtąsias metines.

ES šalys trečiadienį pritarė siūlymui uždrausti tam tikrų vienkartinių plastikinių gaminių naudojimą, o blokas dar vienu žingsniu priartėjo prie visiško plastikinės produkcijos, lemiančios didžiulę pasaulio vandenynų taršą, draudimo. Tokį sprendimą 28 valstybės narės priėmė po Europos Parlamento didele balsų persvarą neseniai priimto raginimo uždrausti vienkartinius plastikinius daiktus, tokius kaip gėrimų šiaudeliai, ausų krapštukai ir lazdelės balionams.

Europos Komisija antradienį atmetė Italijos pasiūlytą biudžetą, pirmą kartą žengdama tokį žingsnį kurios nors valstybės narės atžvilgiu, ir nurodė, kad italų populistų vyriausybės išlaidų planai ateinantiems metams yra netinkami, prieštaraujantys pažadams mažinti valstybės skolą. EK nori, kad Italijos vyriausybė parengtų naują biudžeto pasiūlymą, taip eskaluodama ginčą su šia šalimi.

Europos Sąjungos vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier pasiūlė vienais metais pratęsti pereinamąjį laikotarpį po Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Bendrijos, siekiant išeiti iš aklavietės, į kurią, nesutariant dėl Airijos sienos, pateko derybos, trečiadienį pranešė ES diplomatai.

Prieš dešimtmetį JAV finansų sistemos griūtį sukėlė blogos investicijos, vadintos paslaptingomis santrumpomis. Šiandien veiksniai, keliantys riziką pasaulio ekonomikos stabilumui, turi žinomus pavadinimus, kaip antai Kinija, galimas problemų išplitimas iš besivystančių rinkų, „Brexit“ ir ... Donaldas Trumpas.

Europos Sąjungos (ES) valstybės turi puoselėti Europoje veikiančias mokėjimo paslaugas teikiančias įmones, kad sustiprintų finansų sektorių bei sumažintų priklausomybę nuo trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų, pirmadienį sakė aukštas Europos Centrinio Banko (ECB) pareigūnas.

Sakartvelo premjeras Mamuka Bachtadzė ketvirtadienį pareiškė esantis įsitikinęs, kad jo šalis būtinai taps Europos Sąjungos ir NATO nare ir patikino, kad tokie ketinimai nėra prieš ką nors nukreipti. „Sakartvelo siekis „sugrįžti į Europos šeimą“ – ne tik vienos ar dviejų gruzinų kartų politinis sprendimas, Tbilisyje per bendrą spaudos konferenciją su Vokietijos kanclere Angela Merkel sakė M. Bachtadzė.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje liepos mėnesį buvo kiek didesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Lietuvoje ji siekė 2,3 proc., rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES metinė infliacija liepą siekė 2,2 proc., o tik euro zonoje – 2,1 procentai. Latvijoje kainos per metus vidutiniškai ūgtelėjo 2,7 proc., o Estijoje – 3,3 procento. Didžiausia suderinta metinė infliacija liepą buvo Rumunijoje – 4,3 procento.

Lietuvos ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu pernai, augo greičiau nei vidutiniškai 28-iose ES valstybėse, skelbia Eurostatas Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus – antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2017-ųjų balandžio–birželio mėnesiais – padidėjo 3,7 proc., o visoje ES – 2,2 proc., rodo antradienį paskelbti išankstiniai ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje metinis BVP augimas siekė 4,2 proc. ir buvo vienas sparčiausių visoje ES.

Lietuvos gyventojai taupo mažiausiai tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių gyventojų. Lietuvos bankas (LB) mano, jog tam įtakos turi gyventojų pasitikėjimas ekonomika. LB Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistė Laura Gudauskaitė sako, jog šalies žmonės dabar netaupo, o skolinasi dideliems pirkiniams. „Lietuvos gyventojų pasitikėjimo rodiklis kelerius pastaruosius metus gerėja ir yra gerokai didesnis už ilgalaikį vidurkį.

Pietų Italijoje susidūrus furgonui ir sunkvežimiui žuvo 11 migrantų, dirbusių žemės ūkyje, pranešė šalies priešgaisrinė tarnyba. Nelaimės aukos buvo ne Europos Sąjungos piliečiai, naujienų agentūrą AFP informavo ugniagesiai. Avarija įvyko Apulijos regione, netoli Fodžos miesto. Kiekvieną vasarą į šio regiono ūkius skinti pomidorų atvyksta tūkstančiai migrantų iš Europos ir Afrikos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį stengėsi išsklaidyti įtampą tarp abiejų didžiųjų ekonomikų ir susitarė mažinti tarifus bei kitas kliūtis prekybai. Nors ir nepaskelbta išsamių detalių, šis susitarimas tikriausiai reiškia, kad Vašingtonas nevykdys savo grasinimo įvesti tarifus importuojamiems automobiliams, galinčius pakenkti gamintojams Vokietijoje.

Jungtinės Karalystės vyriausybė trečiadienį išplatino rekomendacijų rinkinį, kuriame teikiami patarimai įmonėms, įdarbinusioms ES piliečių, norinčių pasilikti Didžiojoje Britanijoje po „Brexit“. „Šios rekomendacijos leis mums ištiesti ranką visiems šioje šalyje gyvenantiems ES piliečiams ir padėti jiems įgyti naują imigracijos statusą“, – pareiškime nurodė vidaus reikalų sekretorius Sajidas Javidas.

Europos Sąjungos (ES) antimonopolinė tarnyba antradienį už neleistiną kainų nustatinėjimą pritaikė milijonines baudas elektronikos prietaisų gamintojams iš Japonijos, Taivano ir Nyderlandų. Europos Komisija (EK) Taivano bendrovei „Asus“, Nyderlandų „Philips“ bei japonų įmonėms „Pioneer“ ir „Denon & Marantz“ pritaikė baudų, kurių bendra suma sudaro daugiau nei 111 mln. eurų.

Europos Sąjungos (ES) finansų vadovas Pierre‘as Moscovici sukritikavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir abi besitęsiančio prekybos ginčo šalis paragino prisiminti, kad jos yra sąjungininkės. JAV ir ES nesutaria nuo tada, kai D. Trumpas papiktino savo Europos sąjungininkus, nustatęs muitus importuojamam plienui ir aliuminiui.

Europos Sąjunga (ES) šią savaitę nubaus JAV interneto milžiną milijardine bauda už tai, kad ši blokavo rinkos prieigą su „Android“ konkuruojančioms operacinėms sistemoms bei vertė išmaniųjų telefonų gamintojus į savo prietaisus diegti „Google“ paieškos variklį ir interneto naršyklę, skelbia naujienų agentūra AFP, remdamasi šaltinių informacija.

Lietuva tikisi, kad naujajame Europos Sąjungos (ES) biudžete bus numatyti pinigai geležinkeliui „Rail Baltica“, automobilių kelių ir kitos infrastruktūros vystymui, kad ji atitiktų karinius poreikius. Europos Komisija pavasarį pasiūlė 2021–2027 metų ES daugiamečiame biudžete numatyti lėšų dvigubos paskirties susisiekimo infrastruktūros objektams tam, kad šalyse narėse būtų palengvintas karinės technikos judėjimas.

Europos Sąjunga (ES) perspėjo Vašingtoną, kad bandymai taikyti didelius muitų tarifus iš Europos importuojamiems automobiliams gali išprovokuoti griežtą atsaką ir padaryti rimtą žalą JAV ekonomikai. JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasino iš ES importuojamus automobilius apmokestinti 20 proc. muito tarifu. Be to, D. Trumpas pareiškė, kad Europa prekybos klausimu esą „yra tokia pat bloga, kaip Kinija“. „Europos Sąjunga galimai yra tokia pat bloga kaip Kinija, tik mažesnė.

ES lyderiai priėmė bendrą sprendimą dėl migracijos krizės, tačiau konkretaus pavienių valstybių indėlio nustatymo dar reikės palaukti. Nepaisant to, skelbiama, kad progresas pasiektas ir labiausiai pastaruoju metu dėl susidariusios situacijos pykusi Italija sveikina priimtus sprendimus. Dėl ko buvo sutarta: – stiprinti išorinės sienos kontrolę, didinti Turkijos ir Šiaurės Afrikos šalių finansavimą migrantų sulaikymo klausimais. – ištirti „regioninių išlaipinimų platformų“ galimybę.

Europos Sąjunga (ES) tęs dialogą su Jungtinėmis Valstijomis dėl muitų, kad išvengtų tolesnių žingsnių, kurie galėtų dar paaštrinti nesutarimus dėl prekybos, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Norime palaikyti dialogą su JAV, kad galėtume išvengti tolesnių žingsnių link prekybos karo“, – pareiškė ji Vokietijos parlamente. Pasak Vokietijos kanclerės, ES mano, kad JAV muitai plieno ir aliuminio importui yra neteisėti. Birželio 22 dieną ES įsigaliojo 25 proc.