Europos parlamento biure vykusios konferencijos apie iššūkius rinkimų metu prezidentas Valdas Adamkus pareiškė, kad dabar yra laikas, kai Europoje atsiranda ne tik jungiančių, bet ir skiriančių dalykų. Pasak prezidento, mūsų pasaulyje vis daugiau homofobijos, antisemitizmo, esame stumiami į fobijų glėbį.
„Tai kuria neapykantos atmosferą, skatina nepasitikėjimą ir chaosą. Gdansko tragedija primena, kokios pasekmės gali būti, ką Lietuvoje pajutome seniai, tai pamatė ir Vakarai“, – sakė prezidentas. Anot jo, dezinformacijos jėgą ir visuomenių skaldymo pavojų pajuto ir Didžioji Britanija, JAV, Prancūzija.
Melas tampa protestu
Su dezinformacija ir melo skleidimu kovoja visas pasaulis ir ši kova nėra lengva ar paprastai paaiškinama, tikino Bristolio universiteto profesorius Stephan’as Lewandowsky, kuris eksperimentais tyrinėjo, kaip melas veika žmonės ir kada jie pradeda tikėti „alternatyviais“ faktais.
Pasak jo, „Brexit“ referendumo ir JAV rinkimų metu buvo galima stebėti dezinformacijos, kuri pati sau prieštarauja srautą, bet tai neglumino žmonių. Jie tikėjo tuo, kas jiems sakoma, nes kai žmogus patiki vienu dalyku, jam yra sunku persiorientuoti.
„Brexit“ buvo motyvuotas nerimo dėl migrantų. Paradoksas tas, kad kuo daugiau migrantų gyveno tam tikrame rajone ar mieste, tuo mažiau žmonės balsavo už „Brexit“ ir atvirkščiai“, – sakė profesorius.
Anot jo, meluoti akivaizdžius dalykus politikams tampa protesto forma, kuri reiškia būti „paprasto žmogaus“ pusėje, būtent taip daro JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Elitą ir „paprastą žmogų“ ėmė skirti skirtingas supratimas, kas yra tiesa ir kas yra melas. Melas politikoje tampa ėjimu prieš sistemą. Pasak S. Lewandowskio, kovoti su propaganda ir troliais nėra lengva, bet žinant kaip jie veikia – įmanoma.
„Propaganda ir dezinformacija būna netikra ir gali pati sau prieštaraujanti: tarkime, pasakymas, kad migrantai vagia darbus ir tuo pačius gyvena iš socialinių pašalpų, arba akivaizdus mokslo neigimas“, – tikino mokslininkas, aiškindamas, kaip galima išsyk pažinti trolį ar melagį.
Anot, jo, trolių tikslas supriešinti visuomenę ir įsiūbuoti konfliktą. „Rusų troliai JAV kalba abiejose pusėse. Taip siekiama padidinti visuomenės susipriešinimą. Pavyzdžiui, jie kalba už ir prieš skiepus“, – sakė profesorius. Kovoti su tuo įmanoma, bet reikia keisti technologijas ir versti žmones ilgiau palaukti prieš publikuojant komentarą.
„Norint palikti komentarą viename iš Norvegijos naujienų portalų reikia atlikti testą. Tai sulėtina žmones ir tai yra gerai“, – sakė jis.
Trolių fabrikai klesti
Projekto demaskuok.lt, kovojančio su propaganda, vadovas Viktoras Daukšas sako, kad Rusijoje veikia tūkstančiai trolių ir daugybė didelių redakcijų, kurios kasdien parašo tūkstančius žinučių ir pranešimų socialinėje medijoje.
„Jie turi strategijas ir jas vykdo <<..>> Dezinformaciją kurti yra pigu, pagauti ją yra brangu. Dekonstruoti (melagingą informaciją) užtrunka labai ilgai. Informuoti žmones taip pat sunku, o kartais neįmanoma“, – sakė V. Daukšas.
Anot jo, apie 60 proc. lietuvių dalijasi informacija jos nepatikrinę. Kasdien į socialinius tinklus pakliūva apie 20 tūkst. žinučių, kurios gali būti melagingos. Jis taip pat tikino, kad tautinės mažumos yra ta grupė, kuriai lengviau daryti įtaką, nes ji skaito spaudą užsienio kalba, o žiniasklaidos lygis provincijoje yra daug žemesnis.
Propaganda plūsta bangomis, todėl prieš rinkimus Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, jaučiasi jos pakilimas ir suaktyvėjimas. Visgi jau prieš kelis metus buvo užfiksuota dešimtys tūkstančių kibernetinių ir dezinformacijos atakų, o šiais metais jų galime sulaukti dar daugiau.
