es

Nuo sekmadienio įsigaliojantis bevizis ES režimas Ukrainai įrodo, kad šalies piliečiai yra laukiami Europoje, jie grįžta į savo tėvynę, sako Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Volodymyras Jacenkivskis. Tai jis pabrėžė Vilniaus oro uoste leidžiantis iš Kijevo atskridusiam lėktuvui su 180 ukrainiečių, kurie pirmąkart turi teisę keliauti Lietuvoje ir Europoje be vizų.

Nors Lietuvoje už mobilųjį ryšį mokame vieną mažiausių kainų visoje Europos Sąjungoje, išvykę į užsienį tautiečiai priversti taupyti - ieško nemokamo bevielio ryšio arba labai mažai kalba ir naršo, perka vietines SIM korteles. Europos Komisija nusprendė, kad keliaudami ir dirbdami visose ES šalyse turime jaustis kaip namie ir už pokalbius mobiliuoju telefonu bei internetą mokėti tiek pat, kaip skambindami savo namo kaimynui.

Europos Sąjunga ketvirtadienį išplėtė sankcijas Šiaurės Korėjai, kurios šiai izoliuotai komunistinei valstybei taikomos dėl jos branduolinės ir raketų programų. ES pranešė, kad bus įšaldytas dar 14-os fizinių asmenų turtas, be to, jiems bus uždrausta atvykti į Europą. ES į „juodąjį sąrašą“ taip pat įtrauks dar keturis juridinius asmenis – įmones at valstybės institucijas. Iš viso sankcijos paskelbtos jau 94 Šiaurės Korėjos piliečiams ir 53 Šiaurės Korėjos juridiniams asmenims.

Šešiose iš septynių Lietuvos maudyklų vandens kokybė atitinka griežčiausius Europos Sąjungos (ES) standartus - pagal šį rodiklį Lietuva siekia Europos Sąjungos (ES) vidurkį, rodo Europos aplinkos agentūros tyrimas. 97-iose, arba 85 procentuose Lietuvos maudyklų 2016-aisiais vandens kokybė įvertinta puikiai, dar 13 - pakankamai. Pagal vandens kokybės rodiklius Lietuvą lenkia 10 ES valstybių. Iš viso tyrime 2016-aisiais buvo vertina daugiau nei 21 tūkst.

Lietuva prašo užsienio šalių diplomatų palaikymo, šaliai bandant sustabdyti Baltarusijos Astravo atominės elektrinės (AE) projektą bei keliant klausimus dėl jėgainės saugumo Espo konvencijos šalių susitikime. Penktadienį Vilniaus rajone, Buivydžiuose, netoli sienos su Baltarusija, surengtame išvažiuojamajame posėdyje Lietuvos atstovai daugiau nei 20 valstybių diplomatų prašė palaikymo birželį vyksiančiame Espo susitikime Minske.

Europos Sąjungos (ES) pajėgumų prieš hibridines grėsmes stiprinimas turi būti vienas bendrijos prioritetų, per ES gynybos ministrų susitikimą Briuselyje teigė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. „Nuolatinės kibernetinės atakos, įskaitant praėjusios savaitės atvejį, taip pat prieš sąjungininkų karius nukreiptos „fake news“ tik patvirtina, jog tikslingas ES pajėgumų stiprinimas prieš hibridines grėsmes turi būti tarp svarbiausių ES gynybos politikos prioritetų“, – pabrėžė ministras.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vienas sparčiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu 2016 metais, augo 4,1 proc., rodo antradienį paskelbti išankstiniai ES statistikos tarnybos duomenys. Spartesnis augimas fiksuotas tik Rumunijoje (5,6 proc.). Latvijoje metinis BVP augimas šiemet siekė 3,9 proc., Estija duomenų Eurostatui dar nėra pateikusi.

NATO oficiali atstovė Oana Lungescu sekmadienį pareiškė, jog pastarasis Šiaurės Korėjos balistinės raketos paleidimas yra dar vienas ciniškas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų nepaisymas, keliantis grėsmę taikai ir saugumui pasaulyje. „Dabar yra metas deaskalavimui, o ne provokacijoms“, – teigiama NATO atstovės spaudai komunikate.

Europos Sąjungos gynybos ir saugumo politika toliau sėkmingai stiprinama, greitai Bendrijos lyderiams bus pristatytas pluoštas iniciatyvų, susijusių su gynybos sritimi, penktadienį interviu naujienų agentūrai BNS sakė ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini. „Pradėjome šį procesą birželio pabaigoje priimdami ES užsienio ir saugumo politikos globalią strategiją.

  Kalbėdamas Airijos parlamente M.Barnier perspėjo, kad Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos turės „pasekmių“, ypač Airijai, kuriai gresia muito kontrolės įvedimas pasienyje su Šiaurės Airija. „Jeigu viską sustatysime tinkama tvarka, jeigu derėsimės gerbdami vieni kitus ir be jokio agresyvumo... ir jeigu norėsime ieškoti sprendimų, nėra nė vienos priežasties, dėl kurios mūsų stipri Europa negalėtų išsaugoti stiprių santykių su Jungtine Karalyste“, – kalbėjo M.Barnier.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) antradienį perspėjo Europos Sąjungą, kad Ankara trauksis iš jau seniai vykstančio narystės proceso, jeigu nebus atverti nauji stojimo į ES derybų skyriai.  „Nėra kito varianto, tik atidaryti skyrius, kurių jūs dar neatidarėte; jeigu atidarysite, tuomet puiku; jeigu neatidarysite, tuomet – viso gero“, – sakė R.T.Erdoganas, sugrįžęs į valdančiąją partiją. „Turkija nėra jų (ES) durininkė“, – pridūrė jis.

Europos Sąjungos lyderiai šeštadienį vienbalsiai pritarė griežtoms gairėms, kaip turi būti vedamos dvejus metus truksiančios derybos dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš Bendrijos. Tokiu būdu 27 Bendrijoje pasiliekančios šalys pademonstravo neįprastą vienybę artėjant daug prieštaravimų kurstančiam „Brexit“. „Gairės priimtos vienbalsiai.

Daug žmonių buvo sužeisti prasiveržus smurtui prie Makedonijos parlamento, kai nacionalistai protestuotojai šturmavo pastatą, įtūžę dėl naujo jo pirmininko rinkimų, penktadienį pranešė vidaus reikalų ministras. Ketvirtadienio vakarą sostinės Skopjės centre kilo didelė sumaištis: dešimtys demonstrantų, tarp kurių buvo grupė kaukėtų vyrų, prasiveržė per parlamentą apsupusius policininkus ir įžengė į pastatą, kur mojavo Makedonijos vėliavomis, šūkavo ir giedojo nacionalinį himną.

Europos Sąjungos lyderiai šį savaitgalį vyksiančiame viršūnių susitikime tarsis, ar Šiaurės Airijai galėtų būti automatiškai grąžinta narystė Bendrijoje, jeigu šis regionas kada nors susivienytų su Airijos Respublika, penktadienį nurodė šaltiniai. Bendrijos lyderiai šeštadienį susitiks Briuselyje be Didžiosios Britanijos, kad priimtų „Brexit“ derybų gaires. Prognozuojama, kad Airija prašys 27 ES šalių lyderių pritarti minėtai idėjai dėl Šiaurės Airijos.

Europos Sąjungos ir Turkijos santykiams smarkiai pakenkė veiksmai, kurių ėmėsi prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) vyriausybė, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Pastarųjų savaičių įvykiai smarkiai pakenkė Vokietijos ir Turkijos ryšiams, taip pat Europos ir Turkijos santykiams“, – sakė ji Vokietijos parlamentui.

Teisininkai ragina pasaulio lietuvius nebijoti referendumo dėl dvigubos pilietybės, pabrėždami, kad tai vienintelis įmanomas kelias, bet išeivijos atstovai ir toliau laikosi pozicijos, jog pakaktų Pilietybės įstatyme papildyti dvigubą pilietybę leidžiančių išimčių sąrašą.

Prancūzijos politikas Emmanuelis Macronas, patekęs į antrąjį prezidento rinkimų turą, pirmadienį sukritikavo Turkijos kelią, kuriuo ji pasuko po prieštaringai vertinamo referendumo, kai gyventojai pritarė pasiūlymui smarkiai išplėsti valstybės vadovo Recepo Tayyipo Erdogano galias.

Nors proeuropietiškų pažiūrų centristas Emmanuelis Macronas laimėjo pirmąjį Prancūzijos prezidento rinkimų turą, ultradešiniųjų lyderė Marine Le Pen  iš kovos neiškrito, perspėjo pirmadienį Europos Sąjungos ekonomikos reikalų komisaras Pierre'as Moscovici. E.Macronas laikomas gegužės 7 dieną įvyksiančio antrojo rinkimų turo favoritu. Sekmadienį pirmajame rinkimų etape jis surinko 23,75 proc. rinkėjų balsų, aplenkdamas 21,35 proc. rinkėjų palaikymo sulaukusią Nacionalinio fronto (NF) lyderę.

Didžiojoje Britanijoje birželį vyksiantys pirmalaikiai rinkimai Europoje pakurstė viltis, kad derybos dėl „Brexit“ gali būti sklandesnės, jei bus vedamos su lyderiu, turinčiu tvirtą mandatą, sako analitikai ir diplomatai. Briuselyje laikomasi tokios nuomonės: jei Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May birželio 8-osios rinkimuose užsitikrins aiškią daugumą, jai nebereikės taip smarkiai sukti galvos dėl to, kad gali suerzinti griežtojo kurso šalininkus savo Konservatorių partijoje.

Didžiosios Britanijos parlamentas trečiadienį balsų dauguma pritarė ministrės pirmininkės Theresa'os May (Terezos Mei) siūlymui surengti pirmalaikius rinkimus, atverdamas kelią birželio 8 dienos balsavimui, kuris, kaip tikisi premjerė, suteiks jai „mandatą užbaigti „Brexit“ procesą.

Naujų automobilių pardavimų augimas Lietuvoje šiemet pirmąjį ketvirtį buvo vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje (ES), skelbia Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA). Lietuvoje sausį-kovą, palyginti su 2016-ųjų tuo pat metu, automobilių pardavimai išaugo 20 proc. iki 5524, rodo trečiadienį paskelbti ACEA duomenys. Latvijoje automobilių pardavimai per metus išaugo 4,6 proc. iki 4064, Estijoje - 8,1 proc.

Džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS) paskelbė kreipimąsi į amerikiečius, kuriame, be kitų dalykų, sakoma, kad Amerika „nusibaigs nuo pykčio“, pranešė politinių naujienų portalas „The Hill“. „Jūs bankrutavot ir jūsų mirties ženklai matomi visų akims“, – sakoma IS atstovo Abi al Hassan o al Muhajer  pareiškime, kuris buvo išplatintas per džihadistų programėlę „Telegram“. „The Hill“ atkreipia dėmesį, kad IS pirmą kartą po JAV prezidento Donaldo Trumpo išrinkimo jį paminėjo.

Lietuvos žvalgyba užkirto kelią devynių pabėgėlių priėmimui pagal Europos Sąjungos (ES) programą, nes nustatė, kad jų buvimas Lietuvoje keltų grėsmę nacionaliniam saugumui, pranešė Valstybės saugumo departamentas. 2016 metų ataskaitoje departamentas pranešė Graikijoje ir Turkijoje apklausęs 74 Sirijos ir Irako pabėgėlius, kuriuos buvo planuojama perkelti į Lietuvą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagyrė Europos Sąjungą, atlikusią „labai gerą darbą“, kai blokas tapo vieningesnis Didžiajai Britanijai nusprendus palikti Bendriją, sakoma sekmadienį dienraščio „Financial Times“ paskelbtame interviu. „Kai tai nutiko, galvojau, kad daugiau (šalių) paseks šiuo pavyzdžiu, bet iš tikrųjų manau, kad Europos Sąjunga imasi veikti kartu“, – sakė D.Trumpas, kalbėdamas apie Britanijos sprendimą pasitraukti iš ES.

ES struktūrinių fondų paramos kranelis per artimiausius kelerius metus bus pradėtas užsukinėti. Kad ir kaip pripratę prie jo buvome. Kokio dydžio parama Lietuvą pasieks po 2020 metų iki šiol nežinoma, tačiau realu, kad parama tuomet ženkliai sumažės. Bet ar esame pasiruošę šios paramos sumažėjimui? ES parama, Lietuvą pradėjusi pasiekti po įstojimo į sąjunga, 2004 – 2006 metais buvo gauta beveik 1,7 milijardai eurų. 2007 – 2013 metų laikotarpiu daugiau kaip 6,775 mlrd. eurų.

Derybos dėl prekybos susitarimo tarp Europos Sąjungos ir Bendriją paliekančios Didžiosios Britanijos bus unikalios: tokių derybų tarp artimų sąjungininkių šiuolaikinėje istorijoje dar nėra buvę, sako pareigūnai ir analitikai. Neseniai pasirašytiems ES laisvosios prekybos susitarimams su Kanada ir Pietų Korėja pasiekti prireikė mažiausiai penkerių metų. Derybininkų pastangos strigo ir dėl mažiausių smulkmenų, ir dėl opiausių problemų.

Estijos parlamente ketvirtadienį prasideda trijų dienų konferenciją, per kurią bus aptariami NATO ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo klausimai dabartinėje tarptautinio saugumo aplinkoje. Kaip nurodė Estijos ir NATO draugija (EATA), per šias diskusijas prie apskritojo stalo bus nagrinėjami klausimai, susiję su pasikeitusia saugumo aplinka, taip pat ES ir Aljanso karinio bendradarbiavimo aspektai.

Kaip daugeliu skyrybų atvejų, Didžiosios Britanijos premjerės Theresos May inicijuotą „Brexit“ procesą netrukus gali komplikuoti derybos dėl pinigų. Briuselis reikalauja, kad Britanija apmokėtų savo sąskaitas prieš pradėdama dėl ko nors tartis, tačiau Londonas sako, kad jis dar turi aptarti savo būsimus santykius su ES.

Jungtinė Karalystė (JK) oficialiai pranešė apie savo sprendimą palikti Europos Sąjungą (ES) ir Lisabonos sutarties 50-ojo straipsnio aktyvavimą. Nors prognozuoti ir tiksliai apskaičiuoti konkretų „Brexit“ poveikį Lietuvos ekonomikai ir atskiroms pramonės šakoms vis dar yra sudėtinga, galimas poveikis priklausys nuo būsimojo santykių tarp ES ir JK modelio, kuris kristalizuosis netrukus prasidėsiančių derybų metu.

Lenkija iki 2020 metų pasitrauks iš Europos korpuso pajėgų, antradienį pranešė šio daugiašalio Strasbūre įsikūrusio karinio dalinio atstovas. NATO narės Lenkijos, turinčios asocijuotos narės statusą Europos korpuse, pasitraukimas yra „lenkų vyriausybės sprendimas“, naujienų agentūrai AFP sakė pulkininkas Vincentas Dalmau. Europos korpusas (Eurocorps) buvo įkurtas 1992 metais prancūzų ir vokiečių iniciatyva, siekiant sukurti Europos Sąjungos ginkluotųjų pajėgų sistemą.

Centrinės Europos lyderiai antradienį atmetė Europos Sąjungos planą visoms narėms priimti migrantus, protestuodami užuominoms, kad kiekvienos dalyvavimo lygis gali būti siejamas su jų prieinamumu prie ES fondų. Vadinamosios Višegrado grupės antradienio susitikime dalyvauja Lenkijos premjerė Beata Szydlo ir jos kolegos iš Vengrijos, Slovakijos bei Čekijos. Aptariama ES migrantų problemos sprendimo politika ir planas, kaip ES narės pasidalintų apie 160 tūkst.

Provakarietiškai nusiteikusi Gruzija įsigaliojus susitarimui su Europos Sąjunga antradienį švenčia „istorinę“ pirmąją bevizio režimo su ES dieną. Naujosios taisyklės leidžia gruzinams keliauti po ES ne darbo tikslais iki 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Vis dėlto norintieji keliauti į Jungtinę Karalystę ar Airiją vis dar turės gauti vizą.

Europos sąjunga, mininti 60 Romos sutarties jubiliejų, stokoja vieningumo, o kur dar išorinės problemos, tikina ekspertai, vertindami paskutinių kelių metų ES plėtrą.

Deklaracija, kurią ketinama paskelbti šeštadienį Romoje vyksiančiame viršūnių susitikime, skirtame paminėti 60-ąsias Europos Sąjungos įkūrimo metines, yra priimtina visoms bloko narėms, penktadienį pareiškė Lenkijos vyriausybės vadovė. Diena anksčiau premjerė Beata Szydlo įspėjo, kad Lenkija gali nepasirašyti susitikimo deklaracijos, „jei nebus konsensuso“ ir jei į dokumentą nebus įtraukti dalykai, kuriuos Varšuva laiko esminiais.

Europos Sąjunga (ES) ras būdus, kaip taikiai ir draugiškai išsiskirti su Jungtine Karalyste, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Surasime būdus, kaip taikiai ir draugiškai, ir naudingai abiem pusėm išsiskirti“, – penktadienį transliuotame interviu LRT televizijai sakė šalies vadovė. Ji tvirtino, kad „Jungtinė Karalystė išliks mūsų partnerė, ji niekada nebus mūsų priešė“. Britai pernai referendume nusprendė, kad šalis turi palikti Europos Sąjungą.

Europos Sąjungai rengiant būsimo Romos viršūnių susitikimo deklaraciją, Lenkija užsiminė, kad gali jai nepritarti, o šalies premjerė Beata Szydlo (Beata Šydlo) ketvirtadienį perspėjo, kad „skirtingų greičių“ Europa atneš chaosą.

 Didžioji Britanija privalo susitarti, ką ji yra skolinga Europos Sąjungai, taip pat koks likimas laukia Bendrijos piliečių po „Brexit“, kad būtų galima pradėti derybas dėl būsimos prekybos sutarties, trečiadienį pareiškė ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė). Šie prancūzo M.Barnier komentarai yra pirmasis svarbus Briuselio pareiškimas dėl „Brexit“ nuo pirmadienio, kai Britanija paskelbė kovo 29 dieną inicijuosianti iki dvejų metų galintį užsitęsti „skyrybų“ procesą...

Europos Sąjunga savo 60-metį mini skirdamasi su Didžiąja Britanija ir išgyvendama kitas amžiaus vidurio krizes, tad dažniau vietoje klausimo, kaip blokas galėtų atsigauti, keliamos abejonės, ar jam apskritai pavyks išlikti. Dabartinę Europos Sąjungą suformavo pastangos po Antrojo pasaulinio karo atnešti žemynui taiką, kurioms vadovavo Prancūzija ir Vokietija.

Už Europos Sąjungos plėtrą atsakingas komisaras pareiškė, kad Turkijos narystė bloke taps „vis mažiau reali“, jei Ankara artimiausiu metu nepakeis savo kurso. Turkija derybas dėl narystės Bendrijoje veda nuo 2005 metų, tačiau Europos šalims vis didesnį susirūpinimą kelia ryškėjančios autoritarizmo tendencijos šioje šalyje.

Europos Sąjunga visiškai pasiruošusi deryboms dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš Bendrijos, pirmadienį pranešė Europos Komisija, kai Londonas paskelbė kovo 29 dieną inicijuosiantis „Brexit“ procesą. „Šioje pusėje viskas parengta“, – per spaudos konferenciją sakė Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio atstovas Margaritis Schinas. „Taip, buvome informuoti iš anksto. Esame pasiruošę pradėti derybas. Laukiame to dokumento. Dabar žinome, kad jis bus kovo 29 dieną“, – sakė jis.

Europos Sąjungoje kilus kai kurių šalių pasipiktinimui dėl didžiųjų gamintojų taikomų dvigubų standartų maisto produktams turtingesnėse Europos šalyse ir naujose bendrijos narėse – Lietuva taip pat nusprendė, kad reikia patikrinti produktus mūsų parduotuvių lentynose. O mums savo ruožtu pavyko įsitikinti, kad net ir Lietuvoje parduodami, iš pirmo žvilgsnio tokie patys produktai gali smarkiai skirtis.

Lietuvos jautienos gamybos ir perdirbimo įmonės netrukus galės eksportuoti produkciją į Japoniją, sako Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) vadovas. Anot Egidijaus Mackevičiaus, didžiausias iššūkis - produkcijos pritaikymas šalies poreikiams. Tuo metu į Čilę, kurios rinka ES šalims atverta praėjusią savaitę, Lietuvos įmonės sako neketinančios eksportuoti. „Dabar vyksta pasiruošimo darbai ir įmonės tikisi teigiamo rezultato iš Japonijos. Bus bandomi sudaryti kontraktai.

Europos Sąjunga paragino Turkiją vengti „perdėtų pareiškimų“ ir veiksmų, galinčių padidinti įtampą jos konflikte su Nyderlandais ir Vokietija dėl šių šalių sprendimo neleisti turkų ministrams dalyvauti agitaciniuose mitinguose. „Europos Sąjunga ragina Turkiją susilaikyti nuo perdėtų pareiškimų ir veiksmų, galinčių dar pabloginti situaciją“, – rašoma ES užsienio politikos vadovės Federicos Mogherini ir plėtros eurokomisaro Johanneso Hahno bendrame pareiškime.

Lietuvoje veikiančių įmonių pelnai sparčiau nei pajamos auga jau antrus metus iš eilės. Naujausiais duomenimis, pernai šalies įmonių pajamos padidėjo 2,6 proc., o pelnas ūgtelėjo net 16,9 proc. Tokią situaciją didele dalimi nulemia atpigusios žaliavos, energetiniai ištekliai, kurie sudaro didelę sąnaudų dalį tokiuose sektoriuose kaip cheminių, maisto produktų, trąšų, plastikų gamyba, taip pat transporto sektoriuje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį įspėjo Nyderlandus, kad jiems teks sumokėti už tai, kad neleido turkų ministrams dalyvauti mitinguose, kuriuose šie ketino agituoti referendume balsuoti už jo galių išplėtimą. Šį pareiškimą R.T.Erdoganas paskelbė aštrėjant santykių krizei su svarbia Turkijos partnere iš Europos Sąjungos.

Europos Sąjunga (ES) nutraukė bendrų nuotraukų viršūnių susitikimuose tradiciją, siekdama modernesnio Bendrijos įvaizdžio, pranešė diplomatiniai šaltiniai. Iki pernai metų pabaigos į reguliarius susitikimus rinkdavęsi politikai kartu pozuodavo fotografams, kurdami vienybės įspūdį. Tačiau ES viršūnių susitikimus organizuojanti Europos Vadovų Taryba žiniasklaidos priemonėms nurodė, kad įprastos galimybės padaryti bendrą vadovų nuotrauką nebebus.

Europos Sąjungos lyderiai penktadienį susirėmė dėl planų atkurti Bendrijos vienybę, iš jos pasitraukus Britanijai, kai išvakarėse Donaldo Tusko perrinkimas Europos Vadovų Tarybos pirmininku ir ginčas su Lenkija išryškino susiskaldymą Bendrijoje. Didžiosios ES ekonomikos – Vokietija ir Prancūzija – palaiko „skirtingų greičių“ Europos Sąjungos integraciją po skyrybų su Britanija, nors šiai idėjai priešinasi daugiausia rytinės Bendrijos narės.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris penktadienį išreiškė viltį, kad vieną dieną Didžioji Britanija sugrįš į Europos Sąjungą, nors britų dauguma balsavo už pasitraukimą iš jos. „Man nepatinka „Brexit“, nes norėčiau su britais būti viename laive; ateis diena, kai britai sugrįš į laivą, tikiuosi“, – sakė J.-C.Junckeris po 27 ES šalių vadovų susitikimo, kuriame svarstyta Bendrijos ateitis, Britanijai pasitraukus iš jos.

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje trečiadienį buvo paskelbti rezoliucijos pakeitimai, pagal kuriuos į šalių, galinčių ES lankytis be vizų, sąrašą įtraukta Gruzija, pranešė Gruzijos Užsienio reikalų ministerija. „Sveikiname visus Gruzijos piliečius su šiuo svarbiu sprendimu. Bevizio režimo įvedimas su ES šalimis prisidės prie turizmo plėtros, verslo ryšių gilinimo, studentų mainų programų suaktyvinimo“, – sakoma Gruzijos URM pranešime.