es

Europos Komisija antradienį pasiūlė naujų priemonių, kuriomis siekiama suvaldyti energetikos krizę, bet pakete nėra Lietuvos ir dalies kitų šalių pasiūlymo įvesti dujų kainų lubas. EK pažymi, kad naujomis priemonėmis siekiama spręsti didelių dujų kainų Bendrijoje problemą ir užtikrinti patikimą tiekimą šią žiemą.

Norint, kad Europos Sąjungoje būtų įvestos dujų kainų lubos, reikia susitarti dėl jų finansavimo tvarkos, sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Tai jis BNS sakė antradienį Europos Komisijai (EK) pasiūlius dar vieną energetikos krizę turinčių suvaldyti priemonių paketą, kuriame nebuvo pasiūlymo įvesti dujų kainų lubas.  „Komisija pasilieka galimybę svarstyti dėl dujų kainų lubų.

Metų infliacija Estijoje, paskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), rugsėjo mėnesį pasiekė 24,1 procento. Estijos statistikos departamento duomenimis, metų infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą praėjusį mėnesį buvo 0,4 procentinio punkto didesnė nei pagal nacionalinį vartotojų kainų indeksą (VKI). Labiausiai per metus padidėjo išlaidos būstui (67,1 proc.), maisto produktams ir nealkoholinioams gėrimams (24,5 proc.

Šių metų kovo-rugsėjo mėnesiais beveik ketvirtadalis elektros Europos Sąjungoje buvo pagaminta iš vėjo ir saulės energijos, praneša Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi kompanijų „Ember“ ir E3G atliktų ir antradienį paskelbtų atitinkamų tyrimo rezultatais. 2021-aisiais šis rodiklis siekė 21 procentą.

Europos Sąjunga pirmadienį sustiprino savo karinę paramą Kyjivui pradėdama misiją, skirtą apmokyti 15 000 Ukrainos karių, ir ginklams skirdama dar 500 mln. eurų. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba į savo kolegas kreipėsi vaizdo įrašu iš slėptuvės Kyjive, miestui tik ką patyrus dar vieną Rusijos oro smūgių ataką, ir paragino juos sustiprinti oro gynybą bei įvesti sankcijas Iranui dėl dronų tiekimo Maskvai.

Dienos pradžia su puodeliu karštos kavos gali tapti beveik prabanga, teigia Eurostatas. Jo duomenimis, rugpjūtį kavos kaina Europos Sąjungoje (ES) vidutiniškai buvo 16,9 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu, o Lietuvoje ji augo bene labiausiai. Tuo metu šalies kavinių atstovai sako, kad kavą pamėgusių gyventojų įpročiai nepasikeitė.

Europos Sąjungai (ES) artėjant prie susitarimo dėl didelės karinės misijos, pagal kurią keliose valstybėse narėse bus apmokyta 15 tūkst. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių, Lietuvos Krašto apsaugos ministerija svarsto šalies dalyvavimo joje būdus.

Ukraina toliau talžo Rusijos kariuomenę, o pergalė kare vis labiau artėja. Ekspertai sako, kad jeigu rusų okupantams pavyks išsilaikyti iki Kalėdų, tai Kremliui bus didelis laimėjimas.

Neteisėtų Europos Sąjungos sienos kirtimų skaičius per pirmuosius devynis 2022 metų mėnesius išaugo 70 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2016 metų, ketvirtadienį pranešė Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“. Agentūra nurodė, kad iš viso užfiksuota 228 240 neteisėto sienos kirtimo atvejų, įskaitant 106 396 atvejus į Bendriją patenkant per Balkanus, o tai yra 170 proc. prieaugis palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžia būtinybę kuo skubiau prie šiandienos realijų pritaikyti ES teisinę bazę ir padėti suvaldyti besitęsiančią neteisėtos migracijos krizę prie rytinių ES išorės sienų. „Šiuo metu ES teisė nesudaro mums galimybės veiksmingai gintis nuo autoritarinių režimų keliamos grėsmės, todėl savo ir visos ES saugumo klausimą sprendžiame nacionalinėmis priemonėmis.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde sukritikavo kelių Europos valstybių monetarinę politiką, pavadindama ją neproduktyvia kovojant su aukšta infliacija. Europos Sąjungos valstybės narės, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją, pristatė keletą programų, numatančių subsidijas po Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai išaugusioms sąnaudoms energijos ištekliams padengti. Ch.

Lenkijos Europos reikalų ministras trečiadienį atsistatydino, neatslūgstant nesutarimams Varšuvos santykiuose su ES ir tvyrant įtampai šalies viduje. Konrado Szymanskio pasitraukimas vertinamas kaip Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio (Mateušo Moraveckio) komandos susilpnėjimas, augant įtampai dėl energetinės krizės ir ieškant būdų, kaip kovoti su kylančia infliacija ir augančiomis pragyvenimo išlaidomis.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės suderino sankcijas, kurios bus paskelbtos Iranui dėl brutaliai malšinamų protestų, kilusių dėl Mahsos Amini mirties, trečiadienį pranešė diplomatai. Anot jų, kitą pirmadienį sankcijas patvirtins bloko užsienio reikalų ministrai. Kiek anksčiau trečiadienį Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pareiškė, jog „atėjo laikas paskelbti sankcijas atsakingiesiems už represijas prieš moteris“ Irane.

Europos Komisija trečiadienį pranešė rekomenduojanti Europos Sąjungos (ES) šalims Bosnijai ir Hercegovinai suteikti kandidatės į bloką statusą. „Komisija (Europos Vadovų) Tarybai rekomenduoja suteikti Bosnijai ir Hercegovinai kandidatės statusą, jei bus imtasi tam tikrų veiksmų“, – tviteryje parašė ES plėtros eurokomisaras Oliveris Varhelyi (Oliveris Varhelijus), paskelbęs šį pranešimą ES įstatymų leidėjams.

Iki gruodžio 19 dienos pratęstas Europos Sąjungos nustatytas terminas, per kurį Vengrija turi įrodyti, jog įgyvendino kovos su korupcija reformas, kad galėtų gauti lėšų iš bloko, trečiadienį pranešė diplomatai. Sprendimą turi oficialiai priimti ES valstybės narės. Iš pradžių Europos Komisija Budapeštui buvo davusi terminą iki spalio 18 dienos atlikti reikiamus pakeitimus, kad gautų 7,5 mlrd. eurų ES finansavimą.

Pramonės augimas Lietuvoje rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus augo 14,4 procento. Labiau ji augo tik Bulgarijoje (16,5 proc.). Visoje ES pramonė per metus augo 3,5 proc. Latvijoje pramonė smuko 0,3 proc., o Estijoje – augo 0,7 procento.  Per mėnesį – rugpjūtį, palyginti su liepa – pramonė Lietuvoje augo 3,1 proc., Latvijoje – augo 0,5 proc., o Estijoje – 5 procentais.

Energetikos ministras Dainius Kreivys trečiadienį Prahoje dalyvauja neformaliame Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrų tarybos posėdyje, kuriame bus toliau tariamasi, kaip pasirengti žiemai, pakeisti elektros rinkos struktūrą bei kaip suvaldyti augančias energijos kainas. Ministerijos teigimu, pirminiai Europos Komisijos (EK) pasiūlymai dėl papildomų priemonių praėjusią savaitę surašyti Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen laiške.

Europos Sąjunga mano, kad Rusijos raketų atakos prieš civilius Ukrainoje „prilygsta karo nusikaltimui“, pirmadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovas spaudai. „Beatodairiškai taikantis į žmones, bailiai ir siaubingai mėtant raketas į civilius taikinius, iš tiesų dar labiau eskaluojama situacija“, – sakė atstovas spaudai Peteris Stano. „ES kuo griežčiausiai smerkia šiuos siaubingus išpuolius prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą.

Gamtinių dujų saugyklų Europos Sąjungos valstybėse narėse vidutinis užpildymas viršijo 90 proc., o jų vartojimas Bendrijoje šiemet sumažėjo dešimtadaliu, skelbia Lenkijos radijas, remdamasis Europos Komisijos duomenimis. Vasario mėnesį, kai prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, Europos dujų saugyklos buvo užpildytos vidutiniškai vos 30 procentų.

Siekiant mažinti elektros kainas, Europos Sąjungos (ES) lygiu būtina susitarti dėl dujų kainų lubų, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  Pasak jo, ieškant išeičių būtina atsižvelgti į tokių šalių kaip Lietuva, kurios importuoja didžiąją dalį elektros energijos, specifiką. „ES lygiu priimti sprendimai turi palengvinti piliečių finansinę naštą. Turime išlikti vieningi ir suprasti, kad vienašaliai sprendimai nėra pakankami sprendžiant energetikos iššūkius.

 Būsto kainų augimas Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Balandį-birželį, palyginti su tuo pačiu laiku 2021 metais, būstas Lietuvoje pabrango 22,1 procento. Labiau jis brango  Vengrijoje (22,8 proc.), Čekijoje (24,7 proc.) ir Estijoje (27,4 proc.), rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 16,5 procento.

Penktadienį Prahoje susirinkę ES lyderiai sieks įveikti nesutarimus bei surasti būdų kovoti su sparčiai didėjančiomis energijos kainomis, kurias paskatino Rusijos karas Ukrainoje.  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prisijungs prie ES lyderių iš Kyjivo vaizdo ryšio priemonėmis, blokui tikintis rasti galimybių toliau teikti ekonominę ir karinę paramą jo šaliai bei išlaikyti griežtą poziciją Maskvos atžvilgiu.

Europos Sąjunga nusiųs į Armėniją „civilinę misiją“, padėsiančią nustatyti sieną su Azerbaidžanu, penktadienį, po Prahoje įvykusio susitikimo su Prancūzija, paskelbė tarpininkai. Misija prasidės spalį ir truks daugiausia du mėnesius, sakoma bendrame pareiškime, paskelbtame po Armėnijos premjero Nikolo Pašiniano, Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo, Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Charles'io Michelio derybų.

Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrams numačius išimtį, kad eksportuojančios elektrą šalys su importuojančiomis turės pasidalinti gamintojų perteklinėmis pajamomis, Lietuvai teiksiantį jų dydį lems elektros kainos Švedijoje, sako ekspertai.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Prahoje dalyvauja neformaliajame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime, kuriame didžiausias dėmesys bus skirtas Europos Sąjungos (ES) apsirūpinimo energijos šaltiniais, kritinės infrastruktūros apsaugos ir ekonomikos klausimams. Prezidentas neformaliame vadovų susitikime planuoja pasisakyti už dujų kainų lubas, siūlydamas, kad virš jų esančią kainą Europos Sąjungą galėtų kompensuoti skolintomis lėšomis.

Europos politinės bendrijos susitikime Čekijoje dalyvaujantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragino demokratines šalis išlikti susitelkusias ir vieningas paramos Ukrainai ir sankcijų ją puolančiai Rusijai klausimais. „Saugumas ir taika Europoje priklauso nuo Ukrainos gebėjimo duoti atkirtį Rusijos agresijai. Teikdami politinę, karinę ir ekonominę paramą Ukrainai mes investuojame į visos Europos saugią ir taikią ateitį.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį įvedė naują sankcijų paketą Rusijai, išplėtusi draudimus prekybai ir asmenims dėl Maskvos įvykdytos keturių okupuotų Ukrainos regionų aneksijos. Šiomis priemonėmis, kurios įsigaliojo paskelbus jas oficialiajame bloko leidinyje, taip pat numatoma nustatyti visame pasaulyje gabenamos rusiškos naftos kainų viršutinę ribą, tačiau tik po to, kai Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupė suderins detales.

Su Europos lyderiais susitinkantis prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Prahoje pareiškė, kad parama Rusijos užpultai Ukrainai yra „prioritetas numeris vienas“. Taip jis kalbėjo Čekijoje, atvykęs į Europos politinės bendruomenės, kurią sudaro Europos Sąjunga ir dar 17 jai nepriklausančių Europos šalių, susitikimą. „Parama Ukrainai – prioritetas numeris vienas. Mūšio lauke ant kortos pastatytas ir Europos likimas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad ketvirtadienį Prahoje surengtas 44 valstybių Europos politinės bendrijos steigiamasis susitikimas parodė žemyno „vienybę“ kovojant su Rusijos karo Ukrainoje padariniais. „Pirmiausia siekiama bendrai įvertinti mūsų Europai daromą įtaką ir parengti bendrą strategiją“, – sakė E. Macronas aukščiausiojo lygio susitikimo pradžioje.

Ukrainos, Jungtinės Karalystės ir Turkijos vadovai ketvirtadienį kartu su Europos Sąjungos vadovais dalyvauja Europos politinės bendrijos viršūnių susitikime, kurio tikslas – suvienyti žemyną Rusijos agresijos akivaizdoje. Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sumanymu Prahoje vykstantį susitikimą Briuselis apibūdino kaip „politinio koordinavimo platformą“ 44 skirtingoms dalyvaujančioms šalims.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europai reikia priimti sprendimus dėl energetikos rinkos reguliavimo, bet negalima pamiršti, kad europiniai sprendimai nepakeičia nacionalinių.

Naujas Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai prezidentas Gitanas Nausėda vertina kaip „žingsnį į priekį“, jo mastą, pasak prezidento, bus galima vertinti ateityje. „Jis nuteikia, nuteikia, kad bus žengtas žingsnis į priekį, o koks didelis – pamatysime“, – žurnalistams Vilniuje trečiadienį sakė šalies vadovas. ES susitarė dėl jau aštuntojo sankcijų Rusijai paketo po to, kai Maskva aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus.

Europos Sąjunga susitarė dėl naujų sankcijų Rusijai po to, kai Maskva aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus, trečiadienį pranešė blokui pirmininkaujanti Čekija. Naujausias paketas – jau aštuntas nuo Rusijos invazijos vasarį – šiuo metu yra tvirtinamas ir, jei nebus prieštaravimų, bus paskelbtas ir įsigalios ketvirtadienį, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ES pirmininkaujanti Čekija.

Dėl ketvirtadienį Prahoje rengiamo Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimo perspektyvų ir tikslų kyla rimtų klausimų, taip pat ir dėl to, ar galimybė suburti senąjį žemyną Rusijos agresijos akivaizdoje nėra tik tuščios šnekos. Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sumanytas vienos dienos susitikimas suburs 27 Europos Sąjungos lyderius, įskaitant ir platesnę kaimynystę – Jungtinę Karalystę, Turkiją ir Ukrainą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį atmetė Europos Sąjungos (ES) kritiką dėl paskelbto 200 mlrd. eurų (198 mlrd. JAV dolerių) dydžio energetikos fondo, skirto krizės padariniams sušvelninti. „Priemonės, kurių imamės, nėra unikalios, bet jų imasi ir kitos šalys, ir teisingai“, – Berlyne vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė O. Scholzas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Europos Sąjungos (ES) šalių iš esmės pasiektas susitarimas dėl aštuntojo sankcijų paketo Rusijai yra silpnokas, bet geresnis, nei jokio. „Įvertinti reikia taip, kaip yra, kad stiprių paketų laikas jau praėjęs, skaitant pateiktus dokumentus, kartais susidaro įspūdis, kad yra daugiau išimčių, negu pačių sankcijų“, – Žinių radijui trečiadienį sakė G. Landsbergis.

Vokietijos energetikos milžinė RWE antradienį pranešė apie planus paankstinti tikslą nutraukti anglių naudojimą elektros gamyboje, sustiprėjus nerimui, kad Vokietijos ketinimams atsisakyti iškastinio kuro pakenks Rusijos karo Ukrainoje sukelta energetikos krizė. Rusijai apribojus dujų eksportą į Vokietiją, Berlynas buvo priverstas imtis radikalaus sprendimo bent jau laikinai iš naujo įjungti anglimis kūrenamas jėgaines.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai šią savaitę įvyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime rengiasi paprašyti Europos Komisijos (EK) parengti pasiūlymą dėl importuojamų dujų kainos viršutinės ribos nustatymo, kad būtų galima pažaboti kainas, rašoma pareiškimo projekte, su kuriuo pirmadienį susipažino naujienų agentūra AFP.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis antradienį pasmerkė Šiaurės Korėjos sprendimą paleisti vidutinio nuotolio balistinę raketą virš Japonijos teritorijos ir pareiškė, kad blokas solidarizuojasi su Tokijumi ir Seulu. „Griežtai smerkiame Šiaurės Korėjos sąmoningą bandymą kelti pavojų regiono saugumui, paleidžiant balistinę raketą virš Japonijos. Tai nepateisinama agresija ir akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas“, – per „Twitter“ parašė Ch. Michelis.

Europos Sąjungos (ES) šalims reikėtų sumažinti dujų vartojimą 9–13 proc., kad per šildymo sezoną nebūtų išnaudotos visos saugyklose laikomos atsargos, jei tiekimas iš Rusijos nuo lapkričio 1 dienos visiškai nutrūktų, rašoma pirmadienį paskelbtoje Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) dujų rinkų ketvirčio ataskaitoje, kurią cituoja „Deutsche Welle“. TEA skaičiavimais, jeigu ES šalys per šildymo sezoną sumažins dujų vartojimą 9 proc.

Bulgarijoje sekmadienį įvykusių visuotinių rinkimų negalutiniai rezultatai rodo, kad buvusio premjero Boiko Borisovo konservatorių partija atsidūrė pirmoje vietoje, tačiau, analitikų teigimu, mažai tikėtina, kad šie rinkimai užbaigs blogiausią šalies politinį periodą nuo komunizmo eros pabaigos.

Lietuvos ir dar 12 Europos Sąjungos (ES) valstybių parlamentų užsienio reikalų komitetų pirmininkai pasmerkė fiktyvius Rusijos „referendumus“ okupuotose Ukrainos teritorijose. Pareiškimą penktadienį paskelbė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Ispanijos, Rumunijos, Prancūzijos, Slovakijos, Vokietijos, Suomijos, Danijos ir Nyderlandų parlamentinių komitetų vadovai, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Europos Sąjungos šalys pasiekė pirminį susitarimą dėl aštuntojo bloko sankcijų Rusijai dėl karo prieš Ukrainą paketo, penktadienį, remdamasi diplomatiniais šaltiniais, pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Europos Komisija anksčiau šią savaitę pasiūlė įvesti naujas, prieš Rusijos eksportą nukreiptas sankcijas, naftos kainų apribojimą, išplėsti kelionių „juodąjį sąrašą“ ir turto įšaldymą.

Euro zonoje vartotojų kainos rugsėjį augo rekordiniais 10 proc., parodė penktadienį paskelbti oficialūs duomenys. Dviženklį infliacijos rodmenį lėmė energijos kainos, šovusios į aukštumas po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.  Remiantis Eurostato duomenimis, metų infliacija 19 narių turinčioje bendros valiutos zonoje, paskatinta net 40,8 proc. padidėjusių energijos kainų, rugsėjį pasiekė aukščiausią lygį nuo pat duomenų stebėjimo pradžios.

Nedarbas rugpjūtį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 1,5 punkto, o per mėnesį nepasikeitė ir rugpjūtį siekė 5,2 proc. Rugpjūtį darbo neturėjo 79 tūkst. žmonių, iš jų 11 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 1,7 punkto iki 11,5 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,5 proc. – 0,9 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepasikeitė, Estijoje – 5,8 proc.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) planuoja Lietuvos vadovaujamų šešių Europos Sąjungos (ES) valstybių Kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų pagalbą Moldovai. Kaip pranešė ministerija, planai padėti Moldovai užtikrinti šalies kibernetinės erdvės atsparumą buvo suderinti šią savaitę Krašto apsaugos ministerijoje vykusiame ES Kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų projekto dalyvių susitikime.

Vokietijos federalinė statistikos tarnyba (Destatis) ketvirtadienį paskelbė išankstinius infliacijos rugsėjį duomenis, rodančius, jog vartojimo kainų šuolis per metus pasiekė naujas aukštumas. Su Europos Sąjungos standartais suderinta metų (12-os mėnesių) infliacija išaugo nuo 8,8 proc. rugpjūtį iki 10,9 proc. rugsėjį, o šis infliacijos rodiklis pagal nacionalinius vertinimus – nuo 7,9 proc. iki 10 procentų.

Jei Sakartvelas ir Kazachstanas uždarys sienas nuo mobilizacijos bėgantiems rusams, jie gali patraukti prie Europos Sąjungos (ES) sienų, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras. „Visko gali būti, vertiname situaciją, palaikome ryšį ir su Sakartvelo vyriausybe, kalbamės, kaip jie vertina saugumo padėtį, taip pat – su Kazachstanu.

Europos Sąjunga mano, kad šią savaitę dviejuose Rusijos ir Vokietijos povandeniniuose dujotiekiuose įvykę nuotėkiai „nėra atsitiktinumas“ – esama požymių, kad tai buvo „tyčinis veiksmas“, trečiadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.