es

Nedarbas liepą Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 1,2 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir liepą siekė 5,2 proc. Liepą darbo neturėjo 78 tūkst. žmonių, iš jų 11 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 3,4 punkto iki 11,6 proc. Latvijoje nedarbas siekė 6,5 proc. – atitinkamai 1,2 ir 0,1 punkto mažiau, Estijoje – 5,8 proc. – atitinkamai 0,2 ir 0,1 punkto mažiau.

Požeminės gamtinių dujų saugyklos Europos Sąjungos šalyse paskutinę rugpjūčio dieną buvo užpildytos vidutiniškai daugiau kaip 80 proc. – Bendrijos narėms pavyko užsibrėžtą tikslą pasiekti dviem mėnesiais anksčiau, skelbia Lenkijos radijas, cituodama ES energetikos komisarę Kadri Simson. Didžiausias saugyklų užpildymas, siekiantis 100 proc. – Portugalijoje ir Lenkijoje, pažymi transliuotojas.

Euro zonoje nedarbo lygis liepos mėnesį nusileido į istorines žemumas ir siekė 6,6 proc. ekonomiškai aktyvių gyventojų, ketvirtadienį paskelbė Eurostatas. Anksčiau buvo pranešta apie nekintančius darbo ieškančiųjų skaičius balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais, tačiau vėliau Eurostatas šiek tiek pakoregavo savo duomenis. Prieš metus analogišku laikotarpiu nedarbas siekė 7,7 proc, o visoje ES darbo neturėjo 12,96 mln. gyventojų. Birželį nedarbas visoje ES siekė 6 proc.

Vengrija trečiadienį pranešė, kad Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ rugsėjo ir spalio mėnesiais dar labiau padidins gamtinių dujų tiekimą šiai Europos Sąjungos narei. Šis Vengrijos užsienio reikalų ministro Peterio Szijjarto pranešimas pasirodė Maskvai sumažinus arba visiškai sustabdžius tiekimą daugeliui Europos valstybių, kurios Rusijai taiko sankcijas dėl jos pajėgų invazijos į Ukrainą. Tai gerokai pakėlė dujų ir energijos kainas.

Europos Sąjungos (ES) sutarimas apsunkinti vizų išdavimą rusams yra kompromisinis ir turėtų būti vertinamas kaip „įžanga į ryžtingesnius sprendimus“, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Ta priemonė, apie kurią mes kalbame, na, ji yra, švelniai tariant, pusinė, kompromisinė, ir ją vertinčiau nebent kaip įžangą į tvirtesnius ir ryžtingesnius sprendimus Rusijos atžvilgiu“, – žurnalistams trečiadienį sakė prezidentas.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis trečiadienį pareiškė, kad tikisi, jog Irano branduolinį susitarimą bus galima atnaujinti „artimiausiomis dienomis“, nes iš Irano ir Jungtinių Valstijų sulaukė „racionalių“ atsakymų į jo pasiūlytą tekstą. „Tikiuosi, kad artimiausiomis dienomis neprarasime šio postūmio ir galėsime užbaigti susitarimą“, – sakė J. Borrellis po neoficialaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Prahoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį paragino Europos Sąjungą (ES) atsieti elektros ir dujų kainas, siekiant sustabdyti smarkų jų augimą. Jis teigė antradienį Kopenhagoje tai aptaręs su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ir kitų Baltijos jūros šalių atstovais.

Europos Sąjungai (ES) apsisprendus stabdyti susitarimą, lengvinantį vizų išdavimą Rusijos piliečiams, Baltijos šalys su Lenkija sieks atskirų sprendimų reikšmingai riboti rusų turistų srautus, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai trečiadienį sutarė sustabdyti 2007 metų susitarimo, kuriuo rusams palengvinamas kelias prašyti vizų kelionėms į bloką, galiojimą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo Arūno Paulausko kandidatūrai į Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos (Interpolo) Vykdomojo komiteto nario viceprezidento Europai pareigas. „Mums yra labai svarbu turėti Lietuvos atstovus. Nežinau, kaip pavyks, bet mes tikrai padarysime viską, kad kandidatas gerai pasirodytų.

Šį pusmetį rotacine tvarka Europos Sąjungai pirmininkaujanti Čekija antradienį susidūrė su griežtu kai kurių valstybių narių pasipriešinimu siūlymui uždrausti Rusijos turistams lankytis bloke dėl Maskvos agresijos prieš Ukrainą.      Čekija nori sustabdyti 2007 metų susitarimo, kuriuo buvo palengvintas vizų išdavimas Rusijos turistams, galiojimą, o kai kurios ES narės ragina visiškai uždrausti išduoti vizas.

Vokietija antradienį pasiūlė kompromisą pastaruoju metu ES svarstomu klausimu, ar rusų turistams turi būti uždrausta keliauti į bloką. „Manau, kad Prahoje galime rasti gerą sprendimą“ per antradienį prasidėsiantį dviejų dienų trukmės ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, sakė Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock.

Europos Sąjungos ministrai antradienį aptarė būdus padidinti ginkluotės gamybą ir išplėsti Ukrainos karių mokymus, nuo vasario tęsiantis Rusijos sukeltam karui, kurio pabaigos vis dar nematyti. „Mūsų atsargos senka. Ukrainai suteikiame tiek pajėgumų, kad turime papildyti savo pačių atsargas“, – Prahoje žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Kremlius antradienį įspėjo, kad reaguos, jei Europos Sąjunga, reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje, apsunkins rusų keliones į bloką. ES valstybės susiskaldžiusios dėl siūlymo uždrausti išduoti vizas rusams: vienos jį visiškai palaiko, kitos baiminasi, kad tai užvers duris į užsienį bėgantiems rusų disidentams. Bloko užsienio reikalų ministrai šį klausimą aptars Prahoje antradienį prasidėsiančiame dviejų dienų susitikime. „Žinome, kad europiečių nuomonės šiuo klausimu skiriasi.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį Prahoje su Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovais tarsis dėl turistinių vizų politikos Rusijos piliečiams. Lietuva, Estija, Latvija, Lenkija ir Suomija ragina papildyti sankcijas Maskvai dėl agresijos prieš Ukrainą ir visiškai uždrausti Rusijos turistams gauti vizas į ES bendrąją Šengeno erdvę. Šios šalys neatmeta, kad nepriėmus bendro ES sprendimo, galėtų taikyti regioninius draudimus atvykti Rusijos piliečiams.

Europos Sąjungos energetikos ministrai rugsėjo 9 dieną surengs skubias derybas, pirmadienį pareiškė Čekijos pramonės ir prekybos ministras Jozefas Sikela. Susitikimas rengiamas po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Europoje sparčiai augant energijos kainoms. „Šaukiu neeilinį Energetikos tarybos posėdį. Susitiksime Briuselyje rugsėjo 9 dieną. Turime sutvarkyti energetikos rinką.

Europos Sąjunga planuoja sustabdyti susitarimo, kuriuo rusams palengvinamas kelias prašyti vizų kelionėms į bloką, galiojimą, pirmadienį žurnalistams sakė vienas bloko diplomatas. „Negalime tęsti ligšiolinės vizų politikos“, – prieš Prahoje rengiamą ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, skirtą aptarti Rusijos invaziją į Ukrainą, sakė diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį pareiškė pritariantis tam, kad būtų panaikinta Europos Sąjungos šalių veto teisė svarstant užsienio politikos ir mokesčių Tsričių klausimus, taip siekiant paspartinti bendrų sprendimų priėmimą.

Kiaulių supirkimo kaina pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse didėjo. Lietuvos skerdyklose buvo paskersta 424,3 tūkst. kiaulių – 6,8 proc. mažiau nei prieš metus. Vidutinė kiaulių supirkimo kaina pagal skerdenas siekė 158,9 euro už 100 kilogramų ir buvo 10,1 proc. didesnė nei prieš metus. Kaina pagal gyvąjį svorį buvo 117 eurų – 10,9 proc. daugiau.  Kiaulių vidutinė E klasės supirkimo kaina Europos Sąjungos rinkoje siekė 166,5 euro – 12,3 proc.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmadienį su Europos Sąjungos (ES) kolegomis Prahoje tarsis dėl bendros europinės Ukrainos karių apmokymo misijos. ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis praėjusią savaitę sakė, jog tai galėtų būti didelė misija, o mokymai vyktų netoli Ukrainos esančiose šalyse. Lietuva yra apmokiusi ukrainiečius karius naudotis jos perduota ginkluote, įskaitant prieštakines sistemas.

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris  sekmadienį paragino Europos Sąjungą atsieti elektros energijos ir gamtinių dujų kainas, kad jos toliau nedidėtų dėl karo Ukrainoje padarinių. „Elektros kainos turi mažėti“, – pareiškime pabrėžė K. Nehammeris. „Negalime leisti, kad [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas kasdien spręstų“, kiek kainuoja energija Europoje, pridūrė kancleris.

Norvegija tapo gamtinių dujų tiekimo Europos Sąjungai lydere, perimdama šį titulą iš Rusijos, kuri jį drastiškai sumažino, kaip agresorė reaguodama į Vakarų akcijas dėl invazijos į Ukrainą bei paramos Kijevui šiame kare, rašo „Business Insider“. Leidinys cituoja Norvegijos Karalystės naftos ir energetikos ministrą Terję Aslandą, kuris pabrėžė, jog jo šalis pasiryžusi išlaikyti dabartinį aukštą gamtinių dujų gavybos lygį, kol Europa kovoja su energetikos krize, kuri gali pakenkti jos pramonei.

Rasti Europos Sąjungos valstybių sutarimą dėl vizų ribojimo bus sunku, tačiau ir regioninė sąjunga dėl šios priemonės taikymo būtų didelis indėlis į sankcijų taikymą, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. „Kaip dabar atrodo, tą sutarimą rasti bus sunku, nes yra valstybių, kurios iš karto pasakė savo poziciją – nemato reikalo to daryti. Tačiau viskas kinta, viskas yra procesas.

Nuo Vakarų komponentų tiekimo dėl karo Ukrainoje įvestų sankcijų atkirsta Rusijos automobilių pramonė gamybą šiemet sumažino beveik dviem trečdaliais. Rusijos federalinės statistikos tarnybos („Rosstat“) duomenimis, per septynis šių metų mėnesius šalyje pagaminta apytikriai 300 tūkst. lengvųjų automobilių – 64 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai.

Lietuvos muitinė, užtikrindama ES sankcijų įgyvendinimo kontrolę, stiprina muitinės patikros procedūras. Tam tikslui numatoma pasitelkti papildomus analitinius pajėgumus, taip pat suaktyvinti fizinio tikrinimo metodus. Į tikrinimo procesą ketinama įtraukti didesnį muitinės pareigūnų skaičių, esant poreikiui, jiems į pagalbą bus kviečiami kitų valstybinių institucijų pareigūnai.

Galutinis tikslas turėtų būti išduotų Rusijos piliečiams vizų galiojimo stabdymas bei naujų neišdavimas visos Europos Sąjungos (ES) mastu, bet kol to siekiama, verta svarstyti apie regioninius sprendimus, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Baltijos šalių parlamentų vadovai sako, kad pritartų regioninei iniciatyvai neįsileisti rusų su turistinėmis vizomis, nors prioritetu laikytų sprendimą Europos Sąjungos (ES) lygiu. Lietuvos Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį žurnalistams teigė, kad dėl vizų išdavimo ribojimo kalbėta ir jos kvietimu Kaune organizuotame Šiaurės ir Baltijos valstybių parlamentų pirmininkų susitikime.

Ukraina visiškai pasirengti narystei Europos Sąjungoje (ES) planuoja iki 2024-ųjų pabaigos, pareiškė šalies ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis. Apie tai jis kalbėjo pradėdamas Vyriausybės posėdį, praneša „Ukrinform“. „Europos integracijos darbas nesustojo nė vienai dienai. O iki 2024 m. pabaigos planuojame būti visiškai pasirengę įstoti į ES. Tai mūsų vertybių ir civilizacijos kelias“, – teigė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pažadėjo, kad Europos Sąjunga „ilgą laiką“ rems Ukrainą, kovojančią su Rusijos karine invazija“. Praėjus šešiems mėnesiams nuo konflikto pradžios „mūsų ryžtas nepasikeitė, ir esame pasiruošę išlaikyti šias pastangas ilgą laiką“, E. Macronas sakė savo vaizdo kreipimesi į Kyjive vykstančios konferencijos „Krymo platforma“ dalyvius.

Europos Sąjunga svarstys galimybę pradėti didelę Ukrainos pajėgų mokymo programą kaimyninėse šalyse, pirmadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Atitinkamas pasiūlymas bus aptartas kitą savaitę vyksiančiame ES gynybos ministrų susitikime Prahoje, J. Borrellis sakė per spaudos konferenciją Ispanijos šiauriniame Santandero mieste.  „Tikiuosi, kad jam bus pritarta“, – pridūrė jis. „Žinoma, kad tai būtų didelė misija.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį vykusiame kabineto posėdyje nusprendė kreiptis į Europos Komisiją, oficialiai siūlydama priimti aštuntąjį sankcijų Rusijai paketą. Pasak užsienio reikalų ministro Urmas Reinsalu (Urmo Reinsalaus), labai svarbu paspartinti kito sankcijų paketo priėmimą, siekiant sugriežtinti ir sustiprinti apribojimus Rusijai ir sistemingai dirbti, nuosekliai didinant agresijos kainą Maskvai.

Turistinių vizų rusams ribojimas turėtų prasmės tik Europos Sąjungos lygiu, pati Lietuva neturėtų priimti tokių vienašališkų sprendimų, sako opozicinių demokratų lyderis Saulius Skvernelis. „Kalbant apie vizas, kartais bandome šokti patys pirmi į vandenį arba į dilgėles – esame Šengeno zonos nariai, yra Šengeno teisynas ir juo reikia vadovautis.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje liepą buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 20,9 proc. ir buvo trečia pagal dydį ES, Estijoje ji siekė 23,2 proc. ir buvo didžiausia, o Latvijoje – 21,3 proc. ir buvo antroje vietoje. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 9,8 proc., o vien euro zonoje – 8,9 procento.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad Lietuva su Europos Komisija (EK) jau ne kartą bandė aptarti elektros biržos „NordPool“ kainų nustatymo algoritmo keitimą, tačiau palaikymo nesulaukė.  „Energetikos ministerija ne kartą susitikimuose su EK kėlėme šį klausimą, ar nereikėtų peržiūrėti biržų veikimo ir algoritmo principų. Matome, kad dujomis varomi generatoriai formuoja kainą. Ar tai teisinga? Šiuos klausimus kėlėme EK.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė abejoja, ar Europos Sąjungai (ES) pavyktų vieningai sutarti dėl turistinių vizų rusams apribojimo. Pasak jos, tokią idėją skeptiškai vertina ne tik Vokietija, bet ir Pietų Europos šalys.

Regioninės varžovės Serbija ir Kosovas ketvirtadienį ruošiasi susėsti derybų, kurios, kaip tikisi tarpininkai iš Europos Sąjungos, padės sumažinti augančią įtampą Balkanuose, kur Rusija, tęsiantis karui Ukrainoje, bando dar labiau padidinti savo įtaką. Viltys, kad retas tiesioginis Serbijos prezidento Aleksandro Vučičiaus ir Kosovo ministro pirmininko Albino Kurti (Albino Kurčio) susitikimas Briuselyje, gali baigtis reikšmingu proveržiu, yra menkos.

Lietuvos ekonomikos augimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 2,8 procento. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 4 proc., o tik euro zonoje – 3,9 procento. Latvijoje BVP per metus augo 2,5 proc., Estija naujausių duomenų kol kas nepateikė. Antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, Lietuvos BVP mažėjo 0,4 proc.

Seimo nariai išleido daugiau kaip du trečdalius šiemet komandiruotėms skirtų lėšų, parlamento vadovė teigia, kad metų pabaigoje gali tekti smarkiai sumažinti išvykų skaičių. „Gali atsitikti, kad metų pabaigoje reikės atsisakyti daugiau komandiruočių, vertinant sekantį biudžetą“, – BNS sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Šiemet Seimo narių komandiruotėms numatyta pusę milijono eurų. Seimo kanceliarija BNS informavo, kad iš jų panaudoti 355 tūkst. 108 eurai arba 71 proc. viso biudžeto.

Daugiau nei 40 šalių ES ir visame pasaulyje paragino Rusiją nedelsiant išvesti savo karius iš Zaporižios AE ir visos Ukrainos teritorijos. Kaip pranešė „Ukrinform“, atitinkamas rugpjūčio 12 d. bendras pareiškimas dėl padėties Zaporižios AE buvo paskelbtas sekmadienį.

Europos Sąjunga sekmadienį pareiškė esanti itin susirūpinusi dėl blogėjančių moterų ir mergaičių gyvenimo sąlygų Afganistane, šalį valdančiam Talibanui šūviais į orą išvaikius retą moterų protestą Kabule. Maždaug 40 moterų, skandavusių „Duonos, darbo ir laisvės“, šeštadienį žygiavo priešais Švietimo ministeriją Kabule, bet Talibano kovotojų grupė jas išvaikė šaudydama į orą.

Birželio mėnesį vykusiame NATO viršūnių susitikime Madride Šiaurės Atlanto sutarties organizacija sutiko patvirtinti Baltijos šalių gynybos planą, sutvirtinantį tai, kas iki šiol buvo labiau trikdymas nei rimtas kovinis pajėgumas. Deja, šio įsipareigojimo realybėje yra mažiau, nei atrodo.

Europos Komisija pranešė penkeriems metams įvedanti antidempingo muitus korozijai atspariam plienui iš Rusijos ir Turkijos. Sprendimas priimtas atlikus antidempingo tyrimą, kuris apėmė laikotarpį nuo 2020 metų sausio 1-osios iki gruodžio 31 dienos.Tyrimas atliktas Europos plieno pramonės asociacijos prašymu. Tyrimo objektas buvo valcuotas plienas su cinko, magnio ar aliuminio danga. Antidempingo muitas Rusijoje pagamintam nerūdijančiajam plienui sudarys 10,3-37,4 proc.

Čekija, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai, penktadienį pareiškė, kad draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams galėtų papildyti Bendrijos paskelbtas sankcijas Maskvai dėl karo Ukrainoje. „Rusų vizų visuotinis sustabdymas visose ES valstybėse narėse galėtų būti dar viena labai veiksminga sankcija“, – sakoma naujienų agentūros AFP gautame Čekijos užsienio reikalų ministro Jano Lipavsky pranešime.

ES pareiškė esanti „labai susirūpinusi“ dėl JAV žingsnių suteikti amerikiečių vairuotojams mokesčių lengvatų įsigyjant Šiaurės Amerikoje surinktas elektrines transporto priemones, pažymėdama, kad tai diskriminuoja Europos automobilių gamintojus.  „Manome, kad tai yra diskriminacija, tai yra užsienio gamintojų diskriminacija suteikiant pirmenybę JAV gamintojams.

Europos Sąjungoje trečiadienio vidurnaktį įsigaliojo draudimas importuoti anglis iš Rusijos, įvestas kaip dalis sankcijų už Maskvos invaziją į Ukrainą, nors šis žingsnis dar labiau aštrina bloką apėmusią energijos krizę. 27 ES šalių lyderiai dėl anglių embargo susitarė balandį, imdamiesi pirmųjų priemonių prieš Rusijai labai svarbų energijos išteklių eksportą. Draudimas turėjo įsigalioti praėjus 120 dienų nuo jos oficialaus paskelbimo, kad būtų galima išpildyti galiojančias sutartis.

Trečiadienį, pasibaigus penktojo Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketo Rusijai pereinamajam laikotarpiui, įsigalioja draudimas per Bendrijos teritoriją vežti rusiškas anglis ir kietąjį kurą.  Tačiau šiam draudimui Lietuvoje pagal Europos Komisijos (EK) išaiškinimą taikoma išimtis: geležinkeliais leidžiama pervežti limituotą kiekį sankcionuotos produkcijos.

Įtampa tarp Lenkijos ir Europos Komisijos šią savaitę vėl išaugo, lenkų konservatyvios valdančiosios partijos vadovams apkaltinus Briuselį nevykdant įsipareigojimų Varšuvai ir pagrasinus atsakomaisiais veiksmais. Vienas EK atstovas antradienį atsakė, kad Lenkija vis dar nepakankamai padarė, kad užtikrintų demokratinį teismų nepriklausomumo principą.

Europos Sąjungos planas 15 proc. sumažinti dujų vartojimą visame bloke, priimtas mėginant išspręsti energijos kainų krizę, paaštrintą Rusijos karo Ukrainoje, bus pradėtas vykdyti nuo antradienio Šį planą nustatantis ES reglamentas, dėl kurio 27 šalių blokas susitarė prieš dvi savaites, pirmadienį buvo paskelbtas Bendrijos oficialiajame leidinyje. Jame numatyta, kad planą įgyvendinti bus pradėta nuo antradienio.

Europos uostuose yra įstrigę milijonai dėžių su apelsinais, o vaisiai genda, kol Pietų Afrikos Respublika (PAR) ir Europos Sąjunga (ES) ginčijasi dėl importo taisyklių, pranešė citrusinių vaisių augintojai.  PAR, antra pagal dydį pasaulyje šviežių citrusinių vaisių eksportuotoja po Ispanijos, praėjusį mėnesį pateikė skundą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), kai ES įvedė naujus augalų ir sveikatos saugos reikalavimus, kurie, anot apelsinų augintojų, kelia grėsmę jų išlikimui.