es

ES siekia užsitikrinti nepaprastąsias galias, kurios leistų priversti įmones greitai nukreipti išteklius, kai reikės skubiai išspręsti tiekimo grandinių trikdžius, sakoma pirmadienį pristatytame teisės akto projekte.  Šis pasiūlymas – tai dalis ES atsako į jos skaudžią patirtį per COVID-19 pandemiją, kai Jungtinės Valstijos ir Kinija sustabdė vakcinų ir kitų svarbių produktų eksportą, kad galėtų aprūpinti savo piliečius.

Kariuomenės analitikai pastebi augantį dezinformacijos srautą, viena pagrindinių tokių pranešimų temų – Lietuvos siūlymas nutraukti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams, Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų sprendimai. Kaip pirmadienį informavo Lietuvos kariuomenė, rugpjūtį iš viso nustatyti 505 unikalūs, neigiamos informacinės veiklos bruožų turintys atvejai, liepą buvo identifikuoti 463 tokie atvejai.

Pirmadienį Lietuvoje pradeda galioti draudimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sienas įsileisti Rusijos turistų. Tokia pati tvarka turi pradėti veikti ir Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje.  Pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus, Lietuvos pasieniečiai į šalį įleis Rusijos diplomatus, disidentus, pervežimo bendrovių darbuotojus, ES piliečių šeimų narius, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turinčius rusus.

Europos Sąjungą „labai šokiravo“ netoli išvaduoto Ukrainos Iziumo miesto rasta masinė kapavietė, penktadienį sakė bloko diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. Jo pareiškimas pasirodė ukrainiečių tyrėjams miškuose netoli Iziumo, rytinėje Charkivo srityje, ekshumavus šimtus paskubomis užkastų lavonų. „Europos Sąjungą labai šokiravo Ukrainos pareigūnų rasta masinė kapavietė, – sakė J. Borrellis. – Griežčiausiais žodžiais smerkiame šiuos žiaurius nusikaltimus.

Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ministrai penktadienį svarsto būdus, kaip įveikti kritinį trąšų trūkumą Europoje, kurį sukėlė karas Ukrainoje ir tiekimo iš Rusijos trūkumas.  Tarp svarstomų priemonių yra Europos Komisijos pasiūlymas panaikinti muitus amoniako ir karbamido importui, siekiant padėti gamintojams, kuriems reikia šių ingredientų azoto trąšoms, ir sumažinti sparčiai augančias kainas.

Europos Komisija pristatė naujų taisyklių, kuriomis siekiama užtikrinti žiniasklaidos nepriklausomumą Europoje, kylant vis daugiau būgštavimų dėl valstybės kišimosi tokiose šalyse kaip Vengrija ir Lenkija. Europos žiniasklaidos laisvės akte bus numatytos „bendros apsaugos priemonės... siekiant užtikrinti, kad mūsų žiniasklaida galėtų veikti be jokių trukdžių, nesvarbu, ar ji būtų privati, ar valstybinė“, pareiškime teigė už vidaus rinką atsakingas EK narys Thierry Bretonas.

Lietuvoje laisvų darbo vietų antrąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis Lietuvoje siekė 2 proc. visų pozicijų, arba 1 proc. punktu mažiau nei vidutiniškai ES (3 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu 2021 metais – šis rodiklis Lietuvoje paaugo 0,1 punkto, o per ketvirtį nepakito.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje rugpjūtį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 21,1 proc. ir buvo trečia pagal dydį ES, Estijoje ji siekė 25,2 proc. ir buvo didžiausia, o Latvijoje – 21,4 proc. ir buvo antroje vietoje. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 10,1 proc., o vien euro zonoje – 9,1 procento.

Narystės Europos Sąjungoje (ES) siekiančias Vakarų Balkanų šalis Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina ieškoti bendrystės ir tarpusavio sutarimo. Anot jos, sklandus integracijos procesas priklauso ne tik nuo Bendrijos, bet ir nuo to siekiančių valstybių, jose įgyvendinamų reformų.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė, kad Briuselis karo draskomą Ukrainą rems „tiek ilgai, kiek reikės“, jau beveik septynis mėnesius tęsiantis Rusijos invazijai į kaimyninę šalį. „Niekada negalėsime prilygti ukrainiečių pasiaukojimui,.. bet galime jums pasakyti, kad jūsų draugai europiečiai bus šalia tiek ilgai, kiek reikės“, – žurnalistams sakė EK vadovė per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Beveik visos Europos Sąjungos šalys, išskyrus Vengriją, ketvirtadienį susitarė prašyti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos paskirti ekspertą, kuris stebėtų padėtį Rusijoje, pranešė diplomatiniai šaltiniai. 26 ES šalys po ilgų diskusijų susitarė parengti rezoliucijos projektą, kurį pateiks Liuksemburgas ir kuriame Taryba raginama paskirti vadinamąjį specialųjį pranešėją dėl teisių padėties Rusijoje, naujienų agentūrai AFP sakė du diplomatai.

Europos Parlamentas ketvirtadienį pareiškė, kad Vengrija nebėra „visavertė demokratinė valstybė“ ir kad Europos Sąjunga turi padaryti viską, kad ji vėl atitiktų Europos vertybes.

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį 505 nariams balsavus už, 92 – prieš ir 44 susilaikius priėmė naują teisės aktą dėl sąžiningo minimalaus darbo užmokesčio Europos Sąjungoje (ES), skelbiama EP tinklalapyje. Naujuoju teisės aktu siekiama užtikrinti, kad minimalus darbo užmokestis visose ES šalyse užtikrintų deramą gyvenimo ir darbo sąlygų lygį, tuo tarpu pabrėžiama, kad bloko valstybės narės turėtų skatinti kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio.

Penkiuose šalies miestuose prasideda Finansų ministerijos organizuojamų renginių ciklas, pristatantis naujojo 2021–2027 m. laikotarpio Europos Sąjungos (ES) investicijas. Pirmasis renginys, kviečiantis tapti net 7,5 mlrd. eurų ES investicijų Lietuvoje dalininkais ir kurti pažangią Lietuvą, įvyks jau šį trečiadienį, Utenoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį paskelbė apie planus uždrausti produktus, pagamintus naudojant priverstinį darbą, stiprėjant kritikai Kinijos atžvilgiu, kad Sindziango regione gyvenantys uigūrai yra verčiami dirbti prieš jų valią. Briuselio planuose Kinija nėra konkrečiai minima, o daugiausia dėmesio bus skiriama visiems gaminiams, pagamintiems naudojant priverstinį darbą, įskaitant tuos, kurių kilmės šalis yra ES.

Europos Sąjunga planuoja „nuodugnią ir visapusišką elektros energijos rinkos reformą“, kad įveiktų Rusijos karo prieš Ukrainą sukeltą energijos krizę, trečiadienį sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).  Ji pabrėžė, kad ši reforma būtina siekiant sumažinti dujų įtaką elektros kainoms. Gamtinės dujos naudojamos pramonei, namams ir biurams šildyti bei elektrai gaminti.

Ursula von der Leyen savo metinėje kalboje pažymėjo, kad ir Europos „laukia nelengvi laikai“. Tačiau pažymėjo, kad solidarumas ir drąsa padės sužlugdyti ES vertybių griūties siekiančio V. Putino režimą. „Būsime išbandyti. Išbandyti tų, kurie nori išnaudoti bet kokį susiskaldymą tarp mūsų“, – sakė Ursula von der Leyen.

Europos Sąjunga ketina skirti daugiau pinigų Ukrainos karinėms išlaidoms, antradienį sakė bloko diplomatijos vadovas. Bendrija Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, jau yra skyrusi 2,5 mlrd. eurų paramos. Josepas Borrellis nesakė, kiek bus skirta šį kartą, bet jo biuras užsiminė, kad naujas paketas bus panašus į ankstesnius penkis paketus po 500 mln. eurų. „Netrukus pateiksime konkrečių prašymų. Judėsime prie šeštos karinės pagalbos išmokėjimo dalies.

Aukštos elektros kainos pykdo vartotojus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje (ES). Specialistai paaiškino, kodėl elektros kaina biržoje vartotojams yra nustatoma pagal didžiausią, o ne mažiausią tiekėjo kainą, kokia gali būti maksimali kaina ir kas šiuo metu vyksta elektros rinkoje. Jų teigimu, rekordines elektros kainas lemia daug aspektų, pavyzdžiui, aukštos dujų kainos, pigios elektros trūkumas, mažas Baltijos šalių rinkos dydis ar maža vėjo ir vandens generacija.

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrams penktadienį pasiekus politinį sutarimą dėl 5 mlrd. eurų paramos Ukrainai, finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, Lietuva yra pasiruošusi skubiai suteikti garantiją Europos Komisijai siekiant, kad parama Ukrainą pasiektų kuo greičiau. „Turime bendromis pajėgomis užtikrinti, kad tęsiantis karui būtų išlaikytas Ukrainos makroekonominis stabilumas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė penktadienį dalyvaus Euro grupės ir neformalios „Ecofin“ Tarybos posėdžiuose Prahoje, kur tikimasi pasiekti politinį sutarimą dėl papildomos Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos Ukrainai. Neformaliame Tarybos posėdyje ministrai tarsis dėl lengvatinių paskolų Ukrainai trumpuoju laiku ir sprendimų ilgesniu laikotarpiu, siekiant prisidėti prie šalies atstatymo po karo, pranešė Finansų ministerija.

Jungtinė Karalystė, Ukraina ir Turkija turėtų būti kelios iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių, pakviestų dalyvauti kitą mėnesį Prahoje vyksiančiame pirmajame Europos politinės bendrijos viršūnių susitikime, trečiadienį pranešė šaltiniai Bendrijoje.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys siūlo Europos Sąjungos (ES) valstybėms užsitikrinti racionalesnį COVID-19 vakcinų paskirstymą išvengiant jų pertekliaus, sutartyse reikalauti gamintojų kurti adaptuotas vakcinas. Neformaliame (ES) sveikatos apsaugos ministrų susitikime Prahoje dalyvaujantis A. Dulkys pabrėžė, kad tokie pakeitimai padėtų lanksčiau reaguoti į besikeičiančią COVID-19 situaciją konkrečiose valstybėse.

Lietuva ragina Europos Sąjungos (ES) lygiu griežtinti dvigubos paskirties prekių eksportą į Rusiją, kuri jau daugiau nei pusmetį yra užpuolusi Ukrainą. Apie tai trečiadienį pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Kaune susitikęs su Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto (NB8) užsienio reikalų ministrais.

Europos Sąjungos sveikatos institucijos antradienį rekomendavo atnaujintomis vakcinomis nuo COVID-19, taip pat apsaugančiomis nuo koronaviruso omikron atmainos, pirmiausia skiepyti vyresnio amžiaus žmones ir didelės rizikos pacientus.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, kuris vadovauja pastangoms išsaugoti ant plauko pakibusį Irano branduolinį susitarimą, pirmadienį pareiškė, kad pastaruoju metu įvykę pasikeitimai nuomonėmis jam kelia mažesnį užtikrintumą dėl pakto ateities.

Europos Sąjungos (ES) vizų ribojimas Rusijos piliečiams būtų veiksminga ir teisinga priemonė, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Europa jau priėmė nemažai svarbių sprendimų, siekdama pažaboti Rusijos agresiją Ukrainoje, tačiau jie nėra pakankami ir privalome judėti toliau. Karas turi tapti nepakeliama našta agresoriui. Turistinių vizų į ES ribojimas Rusijos piliečiams būtų veiksminga ir teisinga priemonė dabartiniame kontekste“, – sako šalies vadovas.

Europos Sąjunga pirmadienį pasirašė susitarimą su karo draskoma Ukraina dėl papildomos 500 mln. eurų vertės paramos, kurią šį kartą planuojama išskirti būsto, švietimo ir žemės ūkio sektoriams. Europos Komisija paskelbė apie šį paketą, Briuselyje prasidėjus ES ir Ukrainos asociacijos tarybos susitikimui. Jame dalyvauja aušto rango Bendrijos pareigūnai ir Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

Ginklų atsargos Europos Sąjungoje senka, nes valstybės narės toliau siunčia ginklus ir šaudmenis Ukrainai, pirmadienį perspėjo Bendrijos užsienio politikos vadovas ir paragino bloko šalis geriau koordinuoti savo išlaidas karinei įrangai. „Daugumos valstybių narių ginklų atsargos, nepasakyčiau, kad išsekusios, bet smarkiai apmažėjusios, nes mes perdavėme daug jų ukrainiečiams“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis per debatus su Europos įstatymų leidėjais.

Europos Sąjungos (ES) vizų ribojimas Rusijos piliečiams būtų veiksminga ir teisinga priemonė, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Europa jau priėmė nemažai svarbių sprendimų, siekdama pažaboti Rusijos agresiją Ukrainoje, tačiau jie nėra pakankami ir privalome judėti toliau. Karas turi tapti nepakeliama našta agresoriui. Turistinių vizų į ES ribojimas Rusijos piliečiams būtų veiksminga ir teisinga priemonė dabartiniame kontekste“, – sako šalies vadovas.

Europos Komisijos atstovas Ericas Mameris turbinos gedimą pavadino „melagingu pretekstu“, kuriuo pasinaudodamas „Gazprom“ vengia savo įsipareigojimų, rašo UNIAN.  Apie tai jis rašė socialiniame tinkle „Twitter“. „Gazprom pareiškimas, kad ji vėl uždaro „Nord Stream 1“ dėl melagingų priežasčių, yra dar vienas jos, kaip tiekėjos, nepatikimumo patvirtinimas. Tai taip pat rodo Rusijos cinizmą, nes ji mieliau kūrena dujas, o ne vykdo sutartis“, – sakė Europos Komisijos atstovas.

Vykdydamos „antirusišką politiką“ Latvija, Lietuva ir Estija „verčia Rusiją pradėti jų demilitarizaciją“, pareiškė Rusijos Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Andrejus Klimovas. Jo įsitikinimu, Ryga, Vilnius ir Talinas „savanaudiškai“ trukdo Rusijos tranzitui ir viskam, kas rusiška, rašo news.ru. „Baltijos kaimynai akivaizdžiai daro viską, kad mes juos taip pat demilitarizuotume“, – socialiniuose tinkluose parašė jis.

Europos Sąjunga ketvirtadienį paskelbė sankcijas dar trims Rusijos parlamentarams dėl jų vaidmens invazijoje į Ukrainą. Kaip per platformą „Telegram“ penktadienį pranešė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas, į „juodąjį“ sąrašą įtraukti žemųjų parlamento rūmų – Valstybės Dūmos – deputatai Ala Poliakova ir Antonas Tkačiovas, taip pat senatorius Valerijus Ponomariovas.

Nedarbas liepą Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 1,2 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir liepą siekė 5,2 proc. Liepą darbo neturėjo 78 tūkst. žmonių, iš jų 11 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 3,4 punkto iki 11,6 proc. Latvijoje nedarbas siekė 6,5 proc. – atitinkamai 1,2 ir 0,1 punkto mažiau, Estijoje – 5,8 proc. – atitinkamai 0,2 ir 0,1 punkto mažiau.

Požeminės gamtinių dujų saugyklos Europos Sąjungos šalyse paskutinę rugpjūčio dieną buvo užpildytos vidutiniškai daugiau kaip 80 proc. – Bendrijos narėms pavyko užsibrėžtą tikslą pasiekti dviem mėnesiais anksčiau, skelbia Lenkijos radijas, cituodama ES energetikos komisarę Kadri Simson. Didžiausias saugyklų užpildymas, siekiantis 100 proc. – Portugalijoje ir Lenkijoje, pažymi transliuotojas.

Euro zonoje nedarbo lygis liepos mėnesį nusileido į istorines žemumas ir siekė 6,6 proc. ekonomiškai aktyvių gyventojų, ketvirtadienį paskelbė Eurostatas. Anksčiau buvo pranešta apie nekintančius darbo ieškančiųjų skaičius balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais, tačiau vėliau Eurostatas šiek tiek pakoregavo savo duomenis. Prieš metus analogišku laikotarpiu nedarbas siekė 7,7 proc, o visoje ES darbo neturėjo 12,96 mln. gyventojų. Birželį nedarbas visoje ES siekė 6 proc.

Vengrija trečiadienį pranešė, kad Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ rugsėjo ir spalio mėnesiais dar labiau padidins gamtinių dujų tiekimą šiai Europos Sąjungos narei. Šis Vengrijos užsienio reikalų ministro Peterio Szijjarto pranešimas pasirodė Maskvai sumažinus arba visiškai sustabdžius tiekimą daugeliui Europos valstybių, kurios Rusijai taiko sankcijas dėl jos pajėgų invazijos į Ukrainą. Tai gerokai pakėlė dujų ir energijos kainas.

Europos Sąjungos (ES) sutarimas apsunkinti vizų išdavimą rusams yra kompromisinis ir turėtų būti vertinamas kaip „įžanga į ryžtingesnius sprendimus“, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Ta priemonė, apie kurią mes kalbame, na, ji yra, švelniai tariant, pusinė, kompromisinė, ir ją vertinčiau nebent kaip įžangą į tvirtesnius ir ryžtingesnius sprendimus Rusijos atžvilgiu“, – žurnalistams trečiadienį sakė prezidentas.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis trečiadienį pareiškė, kad tikisi, jog Irano branduolinį susitarimą bus galima atnaujinti „artimiausiomis dienomis“, nes iš Irano ir Jungtinių Valstijų sulaukė „racionalių“ atsakymų į jo pasiūlytą tekstą. „Tikiuosi, kad artimiausiomis dienomis neprarasime šio postūmio ir galėsime užbaigti susitarimą“, – sakė J. Borrellis po neoficialaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Prahoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį paragino Europos Sąjungą (ES) atsieti elektros ir dujų kainas, siekiant sustabdyti smarkų jų augimą. Jis teigė antradienį Kopenhagoje tai aptaręs su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ir kitų Baltijos jūros šalių atstovais.

Europos Sąjungai (ES) apsisprendus stabdyti susitarimą, lengvinantį vizų išdavimą Rusijos piliečiams, Baltijos šalys su Lenkija sieks atskirų sprendimų reikšmingai riboti rusų turistų srautus, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai trečiadienį sutarė sustabdyti 2007 metų susitarimo, kuriuo rusams palengvinamas kelias prašyti vizų kelionėms į bloką, galiojimą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo Arūno Paulausko kandidatūrai į Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos (Interpolo) Vykdomojo komiteto nario viceprezidento Europai pareigas. „Mums yra labai svarbu turėti Lietuvos atstovus. Nežinau, kaip pavyks, bet mes tikrai padarysime viską, kad kandidatas gerai pasirodytų.

Šį pusmetį rotacine tvarka Europos Sąjungai pirmininkaujanti Čekija antradienį susidūrė su griežtu kai kurių valstybių narių pasipriešinimu siūlymui uždrausti Rusijos turistams lankytis bloke dėl Maskvos agresijos prieš Ukrainą.      Čekija nori sustabdyti 2007 metų susitarimo, kuriuo buvo palengvintas vizų išdavimas Rusijos turistams, galiojimą, o kai kurios ES narės ragina visiškai uždrausti išduoti vizas.

Vokietija antradienį pasiūlė kompromisą pastaruoju metu ES svarstomu klausimu, ar rusų turistams turi būti uždrausta keliauti į bloką. „Manau, kad Prahoje galime rasti gerą sprendimą“ per antradienį prasidėsiantį dviejų dienų trukmės ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, sakė Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock.

Europos Sąjungos ministrai antradienį aptarė būdus padidinti ginkluotės gamybą ir išplėsti Ukrainos karių mokymus, nuo vasario tęsiantis Rusijos sukeltam karui, kurio pabaigos vis dar nematyti. „Mūsų atsargos senka. Ukrainai suteikiame tiek pajėgumų, kad turime papildyti savo pačių atsargas“, – Prahoje žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Kremlius antradienį įspėjo, kad reaguos, jei Europos Sąjunga, reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje, apsunkins rusų keliones į bloką. ES valstybės susiskaldžiusios dėl siūlymo uždrausti išduoti vizas rusams: vienos jį visiškai palaiko, kitos baiminasi, kad tai užvers duris į užsienį bėgantiems rusų disidentams. Bloko užsienio reikalų ministrai šį klausimą aptars Prahoje antradienį prasidėsiančiame dviejų dienų susitikime. „Žinome, kad europiečių nuomonės šiuo klausimu skiriasi.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį Prahoje su Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovais tarsis dėl turistinių vizų politikos Rusijos piliečiams. Lietuva, Estija, Latvija, Lenkija ir Suomija ragina papildyti sankcijas Maskvai dėl agresijos prieš Ukrainą ir visiškai uždrausti Rusijos turistams gauti vizas į ES bendrąją Šengeno erdvę. Šios šalys neatmeta, kad nepriėmus bendro ES sprendimo, galėtų taikyti regioninius draudimus atvykti Rusijos piliečiams.

Europos Sąjungos energetikos ministrai rugsėjo 9 dieną surengs skubias derybas, pirmadienį pareiškė Čekijos pramonės ir prekybos ministras Jozefas Sikela. Susitikimas rengiamas po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Europoje sparčiai augant energijos kainoms. „Šaukiu neeilinį Energetikos tarybos posėdį. Susitiksime Briuselyje rugsėjo 9 dieną. Turime sutvarkyti energetikos rinką.