Anot jos, sklandus integracijos procesas priklauso ne tik nuo Bendrijos, bet ir nuo to siekiančių valstybių, jose įgyvendinamų reformų.
„Labai svarbu, kad Vakarų Balkanų šalys užtikrintų gerus kaimyninius santykius ir regioninį bendradarbiavimą, o spręsdamos tarpusavio nesutarimus įsitrauktų į konstruktyvų dialogą ir vengtų vienašališkų veiksmų. Narystės ES siekiančios šalys turi laikytis bendros ES užsienio ir saugumo politikos, kurios lakmuso popierėlis šiandien yra valstybių pozicija dėl sankcijų Rusijai ir paramos Ukrainai“, – teigė parlamento vadovė.
Taip ji kalbėjo Vilniuje dalyvaudama konferencijoje „Vakarų Balkanų šalys kelyje į Europos Sąjungą – 2022“.
Bendrija po ilgų diskusijų liepą oficialiai pradėjo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija dėl šių valstybių stojimo į ES.
Šį procesą jau anksčiau yra pradėjusios Juodkalnija ir Serbija, nors pastarojoje šalyje net ir karo Ukrainoje kontekste dominuoja prokremliškos nuotaikos.
Tarp Vakarų Balkanų šalių mažiausiai pažengusios yra Bosnija ir Hercogovina bei Kosovas, kurios šiuo metu neturi net kandidatės į ES statuso.
V. Čmilytės-Nielsen teigimu, Rusijos karas Ukrainoje ir Maskvos pastangos didinti įtaką regione atskleidė ES plėtros ryšį tarp Vakarų Balkanų ir Rytų partnerystės šalių. Ji ragino Vakarų Balkanus glaudžiau bendradarbiauti su Ukraina ir Moldova, kurioms birželį blokas suteikė kandidačių į ES statusą.
„Dar prieš karą Lietuva ne kartą pabrėžė, kad į plėtrą reikia žiūrėti kaip į papildantį, o ne konkuruojantį procesą. Nes juk ir naują postūmį Albanijai ir Šiaurės Makedonijai stoti į ES suteikė ne kas kitas, kaip dėl Europos Sąjungos atsako į Rusijos agresiją susiformavusi politinė valia suteikti ES kandidatės statusą Ukrainai ir Moldovai“, – sakė Seimo pirmininkė.
Parlamento vadovė pridūrė, kad dar iki karo Lietuva nuosekliai pasisakė už ES plėtrą Vakarų Balkanuose ir toliau sieks, kad ji nestrigtų, nes tai – ne tik šių šalių ateities, bet ir Bendrijos patikimumo klausimas.
