es

Europos Sąjunga antradienį pareiškė, kad taikys sankcijas pseudoreferendumų dėl keturių okupuotų Ukrainos regionų prisijungimo prie Rusijos organizatoriams. „Visiems žmonėms, kurie dalyvauja nelegaliuose, nelegitimičiuose referendumuose, bus taikomos pasekmės“, – sakė žurnalistams ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovas spaudai Peteris Stano.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, jog Europa turi stiprinti savo ambicijas žaliosios transformacijos srityje ir užtikrinti, kad šiam tikslui būtų skiriami tinkami ištekliai. Ministrės teigimu, žalioji pertvarka yra vienintelis būdas tapti nepriklausomiems nuo Rusijos iškastinio kuro ir padidinti ekonomikos atsparumą būsimiems sukrėtimams. Tai G. Skaistė aptarė su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) direktorių valdybos nariais, pranešė Finansų ministerija.

Rusijai ketinant nuo spalio 1 dienos įvesti atsakomąsias sankcijas Europos Sąjungos (ES) vežėjams, kai kurie  Lietuvos transporto įmonių atstovai sako, kad didžiosioms įmonėms žala bus minimali, tačiau kur kas labiau nukentės smulkus ir vidutinis verslas. Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, didžiosios Lietuvos bendrovės jau nuo karo Ukrainoje pradžios sparčiau traukėsi iš Rusijos ir Baltarusijos rinkų.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sekmadienį pareiškė, kad Irane vykdomas antivyriausybinių protestų malšinimas yra „nepateisinamas“ ir „nepriimtinas“, Teheranui pažadėjus be „jokio atlaidumo“ slopinti dėl jaunos kurdės mirties šalyje kilusius neramumus. Bendrijos vardu paskelbtame pareiškime J. Borrellis pabrėžė: „Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms plačiai paplitęs ir neproporcingas jėgos naudojimas prieš nesmurtinių protestų dalyvius yra nepateisinamas ir nepriimtinas.

Jungtinė Karalystė, Ukraina ir Turkija pakviestos dalyvauti kitą mėnesį Prahoje vyksiančiame pirmajame Europos politinės bendrijos susitikime, ketvirtadienį pranešė Europos Sąjunga. Idėją sukurti politinio dialogo ir bendradarbiavimo platformą su panašiai mąstančiomis žemyno šalimis anksčiau šiais metais iškėlė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Rugsėjo 21 d. Niujorke vykusio Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos paraštinio renginio „Moterys konfliktuose“, skirto jaunoms moterims, dirbančioms konfliktiniuose ir pokonfliktiniuose regionuose, metu Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė kartu su 30 kitų valstybių lyderių prisijungė prie Briuselio deklaracijos dėl veiksmų, siekiant suteikti moterims daugiau galių konfliktų metu (angl.

Rugsėjo 21 d. JAV Prezidento J. Bideno Niujorke surengtoje Septintojoje konferencijoje dėl Pasauliniam fondui skirtų išteklių papildymo Europos Komisija paskelbė 2023–2025 m. iš ES biudžeto Fondui skirsianti naują rekordinę 715 mln. eurų sumą, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Kartu su ES valstybių narių įsipareigojimais skirti lėšų Europos komanda patvirtina savo tvirtą įsipareigojimą remti Pasaulinį fondą.

Graikija turi aktyviau kovoti su netolerancija LGBTI, romų bendruomenėms bei migrantams, ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje paragino Europos Taryba. Nepaisant vyriausybės plano iki 2025 metų padidinti mažumų integraciją, ataskaitoje teigiama, kad Graikijos LGBTI bendruomenė ir toliau susiduria su netolerancija ir diskriminacija – homofobiškus komentarus kartais išsako net mokyklų pedagogai, teigiama Europos komisijos prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI) ataskaitoje.

Europai susidūrus su energetikos krize, beveik kiekvieną savaitę kurios nors ES šalies vyriausybės paskelbia skubias priemones, skirtas apsaugoti namų ūkius ir įmones nuo Rusijos karo Ukrainoje sukeltos krizės padarinių. Nuo tada, kai Rusija vasario pabaigoje įsiveržė į savo provakarietišką kaimynę, paramai jau skirta šimtai milijardų eurų ir tai dar nėra pabaiga.

Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims bandant įtikinti kitas Europos Sąjungos (ES) nares įvesti dujų kainų lubas arba pakeisti elektros biržos kainų skaičiavimo algoritmą ir taip sumažinti rekordines kainas vartotojams, kitos savaitės pradžioje Vilniuje lankysis Bendrijos energetikos reguliuotojo vadovas Christianas Zinglersenas. Tai BNS patvirtino ES Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER). Pasak jos, Ch.

Lietuva šiemet pagal inovacijų išvystymą išlaikė 19 vietą visoje Europos Sąjungoje (ES), Latvija liko 25 vietoje, o Estija prarado dvi pozicijas ir nukrito į 12 vietą, rodo Europos Komisijos paskelbta Europos inovacijų švieslentė (angl. „European Innovation Scoreboard“). Anot Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, pagal inovacijų pažangą Lietuva pasiekė aukščiausią lygį nuo 2015 metų.

 Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai trečiadienį neeiliniame posėdyje svarstė galimybę įvesti naujas sankcijas Rusijai, šiai paskelbus dalinę mobilizaciją karui Ukrainoje, sakė bloko diplomatijos vadovas.

Dėl pastarųjų Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino veiksmų reikia naujo Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai etapo, CNN pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. Trečiadienį V. Putinas paskelbė apie dalinę mobilizaciją Rusijoje ir dar kartą pagrasino branduolinio ginklo panaudojimu. „Prezidentas V. Putinas dabar rodo savo silpnumą.

Finansų ministerijai Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT) skyrus finansavimą „Brexit“ pasekmėms vaistų registracijos srityje švelninti, šalyje bus sudarytos sąlygos didesniam vaistų prieinamumui. Kartu bus didinama konkurencija tarp vaistų registruotojų, kas turės tiesioginės įtakos vaistų kainoms mažėti, trečiadienį pranešė tarnyba.

Botsvana, svarbi jautienos eksportuotoja į Europos Sąjungą, planuoja paskersti 10 tūkst. galvijų, kad pažabotų snukio ir nagų ligos (SNL) protrūkį, pirmadienį pranešė šalies pareigūnai.  Pirmasis didelis protrūkis per dvejus metus privertė Pietų Afrikos šalį rugpjūčio 24 dieną sustabdyti visą jautienos eksportą.  Kasmet iš Botsvanos į ES eksportuojama apie 9 tūkst. tonų jautienos.

Baltijos valstybių ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai antradienį aptars, kaip veikia prieš parą pradėjęs galioti susitarimas dėl sugriežtintos į Europos Sąjungą (ES) vykstančių Rusijos piliečių kontrolės. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai posėdžiaus nuotoliniu būdu, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Taip pat bus kalbama apie tebesitęsiančius neteisėtos migracijos iššūkius pasienyje su Baltarusija.

Vokietijos centrinis bankas pirmadienį pareiškė, kad vis labiau tikėtina, jog didžiausia Europos ekonomika trauksis „ilgesnį laiką“, Rusijai stabdant energijos tiekimą žemynui.  „Vokietijos ekonomikos nuosmukio ženklų daugėja“, – sakoma Bundesbanko mėnesinėje ataskaitoje, perspėjančioje apie „platų ir užsitęsusį ekonominės veiklos nuosmukį“.  Tikėtiną recesiją visų pirma lems „pasiūlos suvaržymai“, kitaip tariant, sumažėjęs energijos tiekimas po Rusijos invazijos į Ukrainą.

ES siekia užsitikrinti nepaprastąsias galias, kurios leistų priversti įmones greitai nukreipti išteklius, kai reikės skubiai išspręsti tiekimo grandinių trikdžius, sakoma pirmadienį pristatytame teisės akto projekte.  Šis pasiūlymas – tai dalis ES atsako į jos skaudžią patirtį per COVID-19 pandemiją, kai Jungtinės Valstijos ir Kinija sustabdė vakcinų ir kitų svarbių produktų eksportą, kad galėtų aprūpinti savo piliečius.

Kariuomenės analitikai pastebi augantį dezinformacijos srautą, viena pagrindinių tokių pranešimų temų – Lietuvos siūlymas nutraukti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams, Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų sprendimai. Kaip pirmadienį informavo Lietuvos kariuomenė, rugpjūtį iš viso nustatyti 505 unikalūs, neigiamos informacinės veiklos bruožų turintys atvejai, liepą buvo identifikuoti 463 tokie atvejai.

Pirmadienį Lietuvoje pradeda galioti draudimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sienas įsileisti Rusijos turistų. Tokia pati tvarka turi pradėti veikti ir Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje.  Pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus, Lietuvos pasieniečiai į šalį įleis Rusijos diplomatus, disidentus, pervežimo bendrovių darbuotojus, ES piliečių šeimų narius, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turinčius rusus.

Europos Sąjungą „labai šokiravo“ netoli išvaduoto Ukrainos Iziumo miesto rasta masinė kapavietė, penktadienį sakė bloko diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. Jo pareiškimas pasirodė ukrainiečių tyrėjams miškuose netoli Iziumo, rytinėje Charkivo srityje, ekshumavus šimtus paskubomis užkastų lavonų. „Europos Sąjungą labai šokiravo Ukrainos pareigūnų rasta masinė kapavietė, – sakė J. Borrellis. – Griežčiausiais žodžiais smerkiame šiuos žiaurius nusikaltimus.

Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ministrai penktadienį svarsto būdus, kaip įveikti kritinį trąšų trūkumą Europoje, kurį sukėlė karas Ukrainoje ir tiekimo iš Rusijos trūkumas.  Tarp svarstomų priemonių yra Europos Komisijos pasiūlymas panaikinti muitus amoniako ir karbamido importui, siekiant padėti gamintojams, kuriems reikia šių ingredientų azoto trąšoms, ir sumažinti sparčiai augančias kainas.

Europos Komisija pristatė naujų taisyklių, kuriomis siekiama užtikrinti žiniasklaidos nepriklausomumą Europoje, kylant vis daugiau būgštavimų dėl valstybės kišimosi tokiose šalyse kaip Vengrija ir Lenkija. Europos žiniasklaidos laisvės akte bus numatytos „bendros apsaugos priemonės... siekiant užtikrinti, kad mūsų žiniasklaida galėtų veikti be jokių trukdžių, nesvarbu, ar ji būtų privati, ar valstybinė“, pareiškime teigė už vidaus rinką atsakingas EK narys Thierry Bretonas.

Lietuvoje laisvų darbo vietų antrąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis Lietuvoje siekė 2 proc. visų pozicijų, arba 1 proc. punktu mažiau nei vidutiniškai ES (3 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu 2021 metais – šis rodiklis Lietuvoje paaugo 0,1 punkto, o per ketvirtį nepakito.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje rugpjūtį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 21,1 proc. ir buvo trečia pagal dydį ES, Estijoje ji siekė 25,2 proc. ir buvo didžiausia, o Latvijoje – 21,4 proc. ir buvo antroje vietoje. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 10,1 proc., o vien euro zonoje – 9,1 procento.

Narystės Europos Sąjungoje (ES) siekiančias Vakarų Balkanų šalis Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina ieškoti bendrystės ir tarpusavio sutarimo. Anot jos, sklandus integracijos procesas priklauso ne tik nuo Bendrijos, bet ir nuo to siekiančių valstybių, jose įgyvendinamų reformų.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė, kad Briuselis karo draskomą Ukrainą rems „tiek ilgai, kiek reikės“, jau beveik septynis mėnesius tęsiantis Rusijos invazijai į kaimyninę šalį. „Niekada negalėsime prilygti ukrainiečių pasiaukojimui,.. bet galime jums pasakyti, kad jūsų draugai europiečiai bus šalia tiek ilgai, kiek reikės“, – žurnalistams sakė EK vadovė per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Beveik visos Europos Sąjungos šalys, išskyrus Vengriją, ketvirtadienį susitarė prašyti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos paskirti ekspertą, kuris stebėtų padėtį Rusijoje, pranešė diplomatiniai šaltiniai. 26 ES šalys po ilgų diskusijų susitarė parengti rezoliucijos projektą, kurį pateiks Liuksemburgas ir kuriame Taryba raginama paskirti vadinamąjį specialųjį pranešėją dėl teisių padėties Rusijoje, naujienų agentūrai AFP sakė du diplomatai.

Europos Parlamentas ketvirtadienį pareiškė, kad Vengrija nebėra „visavertė demokratinė valstybė“ ir kad Europos Sąjunga turi padaryti viską, kad ji vėl atitiktų Europos vertybes.

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį 505 nariams balsavus už, 92 – prieš ir 44 susilaikius priėmė naują teisės aktą dėl sąžiningo minimalaus darbo užmokesčio Europos Sąjungoje (ES), skelbiama EP tinklalapyje. Naujuoju teisės aktu siekiama užtikrinti, kad minimalus darbo užmokestis visose ES šalyse užtikrintų deramą gyvenimo ir darbo sąlygų lygį, tuo tarpu pabrėžiama, kad bloko valstybės narės turėtų skatinti kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio.

Penkiuose šalies miestuose prasideda Finansų ministerijos organizuojamų renginių ciklas, pristatantis naujojo 2021–2027 m. laikotarpio Europos Sąjungos (ES) investicijas. Pirmasis renginys, kviečiantis tapti net 7,5 mlrd. eurų ES investicijų Lietuvoje dalininkais ir kurti pažangią Lietuvą, įvyks jau šį trečiadienį, Utenoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį paskelbė apie planus uždrausti produktus, pagamintus naudojant priverstinį darbą, stiprėjant kritikai Kinijos atžvilgiu, kad Sindziango regione gyvenantys uigūrai yra verčiami dirbti prieš jų valią. Briuselio planuose Kinija nėra konkrečiai minima, o daugiausia dėmesio bus skiriama visiems gaminiams, pagamintiems naudojant priverstinį darbą, įskaitant tuos, kurių kilmės šalis yra ES.

Europos Sąjunga planuoja „nuodugnią ir visapusišką elektros energijos rinkos reformą“, kad įveiktų Rusijos karo prieš Ukrainą sukeltą energijos krizę, trečiadienį sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).  Ji pabrėžė, kad ši reforma būtina siekiant sumažinti dujų įtaką elektros kainoms. Gamtinės dujos naudojamos pramonei, namams ir biurams šildyti bei elektrai gaminti.

Ursula von der Leyen savo metinėje kalboje pažymėjo, kad ir Europos „laukia nelengvi laikai“. Tačiau pažymėjo, kad solidarumas ir drąsa padės sužlugdyti ES vertybių griūties siekiančio V. Putino režimą. „Būsime išbandyti. Išbandyti tų, kurie nori išnaudoti bet kokį susiskaldymą tarp mūsų“, – sakė Ursula von der Leyen.

Europos Sąjunga ketina skirti daugiau pinigų Ukrainos karinėms išlaidoms, antradienį sakė bloko diplomatijos vadovas. Bendrija Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, jau yra skyrusi 2,5 mlrd. eurų paramos. Josepas Borrellis nesakė, kiek bus skirta šį kartą, bet jo biuras užsiminė, kad naujas paketas bus panašus į ankstesnius penkis paketus po 500 mln. eurų. „Netrukus pateiksime konkrečių prašymų. Judėsime prie šeštos karinės pagalbos išmokėjimo dalies.

Aukštos elektros kainos pykdo vartotojus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje (ES). Specialistai paaiškino, kodėl elektros kaina biržoje vartotojams yra nustatoma pagal didžiausią, o ne mažiausią tiekėjo kainą, kokia gali būti maksimali kaina ir kas šiuo metu vyksta elektros rinkoje. Jų teigimu, rekordines elektros kainas lemia daug aspektų, pavyzdžiui, aukštos dujų kainos, pigios elektros trūkumas, mažas Baltijos šalių rinkos dydis ar maža vėjo ir vandens generacija.

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrams penktadienį pasiekus politinį sutarimą dėl 5 mlrd. eurų paramos Ukrainai, finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, Lietuva yra pasiruošusi skubiai suteikti garantiją Europos Komisijai siekiant, kad parama Ukrainą pasiektų kuo greičiau. „Turime bendromis pajėgomis užtikrinti, kad tęsiantis karui būtų išlaikytas Ukrainos makroekonominis stabilumas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė penktadienį dalyvaus Euro grupės ir neformalios „Ecofin“ Tarybos posėdžiuose Prahoje, kur tikimasi pasiekti politinį sutarimą dėl papildomos Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos Ukrainai. Neformaliame Tarybos posėdyje ministrai tarsis dėl lengvatinių paskolų Ukrainai trumpuoju laiku ir sprendimų ilgesniu laikotarpiu, siekiant prisidėti prie šalies atstatymo po karo, pranešė Finansų ministerija.

Jungtinė Karalystė, Ukraina ir Turkija turėtų būti kelios iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių, pakviestų dalyvauti kitą mėnesį Prahoje vyksiančiame pirmajame Europos politinės bendrijos viršūnių susitikime, trečiadienį pranešė šaltiniai Bendrijoje.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys siūlo Europos Sąjungos (ES) valstybėms užsitikrinti racionalesnį COVID-19 vakcinų paskirstymą išvengiant jų pertekliaus, sutartyse reikalauti gamintojų kurti adaptuotas vakcinas. Neformaliame (ES) sveikatos apsaugos ministrų susitikime Prahoje dalyvaujantis A. Dulkys pabrėžė, kad tokie pakeitimai padėtų lanksčiau reaguoti į besikeičiančią COVID-19 situaciją konkrečiose valstybėse.

Lietuva ragina Europos Sąjungos (ES) lygiu griežtinti dvigubos paskirties prekių eksportą į Rusiją, kuri jau daugiau nei pusmetį yra užpuolusi Ukrainą. Apie tai trečiadienį pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Kaune susitikęs su Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto (NB8) užsienio reikalų ministrais.

Europos Sąjungos sveikatos institucijos antradienį rekomendavo atnaujintomis vakcinomis nuo COVID-19, taip pat apsaugančiomis nuo koronaviruso omikron atmainos, pirmiausia skiepyti vyresnio amžiaus žmones ir didelės rizikos pacientus.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, kuris vadovauja pastangoms išsaugoti ant plauko pakibusį Irano branduolinį susitarimą, pirmadienį pareiškė, kad pastaruoju metu įvykę pasikeitimai nuomonėmis jam kelia mažesnį užtikrintumą dėl pakto ateities.

Europos Sąjungos (ES) vizų ribojimas Rusijos piliečiams būtų veiksminga ir teisinga priemonė, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Europa jau priėmė nemažai svarbių sprendimų, siekdama pažaboti Rusijos agresiją Ukrainoje, tačiau jie nėra pakankami ir privalome judėti toliau. Karas turi tapti nepakeliama našta agresoriui. Turistinių vizų į ES ribojimas Rusijos piliečiams būtų veiksminga ir teisinga priemonė dabartiniame kontekste“, – sako šalies vadovas.

Europos Sąjunga pirmadienį pasirašė susitarimą su karo draskoma Ukraina dėl papildomos 500 mln. eurų vertės paramos, kurią šį kartą planuojama išskirti būsto, švietimo ir žemės ūkio sektoriams. Europos Komisija paskelbė apie šį paketą, Briuselyje prasidėjus ES ir Ukrainos asociacijos tarybos susitikimui. Jame dalyvauja aušto rango Bendrijos pareigūnai ir Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

Ginklų atsargos Europos Sąjungoje senka, nes valstybės narės toliau siunčia ginklus ir šaudmenis Ukrainai, pirmadienį perspėjo Bendrijos užsienio politikos vadovas ir paragino bloko šalis geriau koordinuoti savo išlaidas karinei įrangai. „Daugumos valstybių narių ginklų atsargos, nepasakyčiau, kad išsekusios, bet smarkiai apmažėjusios, nes mes perdavėme daug jų ukrainiečiams“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis per debatus su Europos įstatymų leidėjais.

Europos Sąjungos (ES) vizų ribojimas Rusijos piliečiams būtų veiksminga ir teisinga priemonė, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Europa jau priėmė nemažai svarbių sprendimų, siekdama pažaboti Rusijos agresiją Ukrainoje, tačiau jie nėra pakankami ir privalome judėti toliau. Karas turi tapti nepakeliama našta agresoriui. Turistinių vizų į ES ribojimas Rusijos piliečiams būtų veiksminga ir teisinga priemonė dabartiniame kontekste“, – sako šalies vadovas.

Europos Komisijos atstovas Ericas Mameris turbinos gedimą pavadino „melagingu pretekstu“, kuriuo pasinaudodamas „Gazprom“ vengia savo įsipareigojimų, rašo UNIAN.  Apie tai jis rašė socialiniame tinkle „Twitter“. „Gazprom pareiškimas, kad ji vėl uždaro „Nord Stream 1“ dėl melagingų priežasčių, yra dar vienas jos, kaip tiekėjos, nepatikimumo patvirtinimas. Tai taip pat rodo Rusijos cinizmą, nes ji mieliau kūrena dujas, o ne vykdo sutartis“, – sakė Europos Komisijos atstovas.

Vykdydamos „antirusišką politiką“ Latvija, Lietuva ir Estija „verčia Rusiją pradėti jų demilitarizaciją“, pareiškė Rusijos Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Andrejus Klimovas. Jo įsitikinimu, Ryga, Vilnius ir Talinas „savanaudiškai“ trukdo Rusijos tranzitui ir viskam, kas rusiška, rašo news.ru. „Baltijos kaimynai akivaizdžiai daro viską, kad mes juos taip pat demilitarizuotume“, – socialiniuose tinkluose parašė jis.