es

Europos Sąjunga mano, kad Rusijos raketų atakos prieš civilius Ukrainoje „prilygsta karo nusikaltimui“, pirmadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovas spaudai. „Beatodairiškai taikantis į žmones, bailiai ir siaubingai mėtant raketas į civilius taikinius, iš tiesų dar labiau eskaluojama situacija“, – sakė atstovas spaudai Peteris Stano. „ES kuo griežčiausiai smerkia šiuos siaubingus išpuolius prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą.

Gamtinių dujų saugyklų Europos Sąjungos valstybėse narėse vidutinis užpildymas viršijo 90 proc., o jų vartojimas Bendrijoje šiemet sumažėjo dešimtadaliu, skelbia Lenkijos radijas, remdamasis Europos Komisijos duomenimis. Vasario mėnesį, kai prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, Europos dujų saugyklos buvo užpildytos vidutiniškai vos 30 procentų.

Siekiant mažinti elektros kainas, Europos Sąjungos (ES) lygiu būtina susitarti dėl dujų kainų lubų, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  Pasak jo, ieškant išeičių būtina atsižvelgti į tokių šalių kaip Lietuva, kurios importuoja didžiąją dalį elektros energijos, specifiką. „ES lygiu priimti sprendimai turi palengvinti piliečių finansinę naštą. Turime išlikti vieningi ir suprasti, kad vienašaliai sprendimai nėra pakankami sprendžiant energetikos iššūkius.

 Būsto kainų augimas Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Balandį-birželį, palyginti su tuo pačiu laiku 2021 metais, būstas Lietuvoje pabrango 22,1 procento. Labiau jis brango  Vengrijoje (22,8 proc.), Čekijoje (24,7 proc.) ir Estijoje (27,4 proc.), rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 16,5 procento.

Penktadienį Prahoje susirinkę ES lyderiai sieks įveikti nesutarimus bei surasti būdų kovoti su sparčiai didėjančiomis energijos kainomis, kurias paskatino Rusijos karas Ukrainoje.  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prisijungs prie ES lyderių iš Kyjivo vaizdo ryšio priemonėmis, blokui tikintis rasti galimybių toliau teikti ekonominę ir karinę paramą jo šaliai bei išlaikyti griežtą poziciją Maskvos atžvilgiu.

Europos Sąjunga nusiųs į Armėniją „civilinę misiją“, padėsiančią nustatyti sieną su Azerbaidžanu, penktadienį, po Prahoje įvykusio susitikimo su Prancūzija, paskelbė tarpininkai. Misija prasidės spalį ir truks daugiausia du mėnesius, sakoma bendrame pareiškime, paskelbtame po Armėnijos premjero Nikolo Pašiniano, Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo, Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Charles'io Michelio derybų.

Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrams numačius išimtį, kad eksportuojančios elektrą šalys su importuojančiomis turės pasidalinti gamintojų perteklinėmis pajamomis, Lietuvai teiksiantį jų dydį lems elektros kainos Švedijoje, sako ekspertai.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Prahoje dalyvauja neformaliajame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime, kuriame didžiausias dėmesys bus skirtas Europos Sąjungos (ES) apsirūpinimo energijos šaltiniais, kritinės infrastruktūros apsaugos ir ekonomikos klausimams. Prezidentas neformaliame vadovų susitikime planuoja pasisakyti už dujų kainų lubas, siūlydamas, kad virš jų esančią kainą Europos Sąjungą galėtų kompensuoti skolintomis lėšomis.

Europos politinės bendrijos susitikime Čekijoje dalyvaujantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragino demokratines šalis išlikti susitelkusias ir vieningas paramos Ukrainai ir sankcijų ją puolančiai Rusijai klausimais. „Saugumas ir taika Europoje priklauso nuo Ukrainos gebėjimo duoti atkirtį Rusijos agresijai. Teikdami politinę, karinę ir ekonominę paramą Ukrainai mes investuojame į visos Europos saugią ir taikią ateitį.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį įvedė naują sankcijų paketą Rusijai, išplėtusi draudimus prekybai ir asmenims dėl Maskvos įvykdytos keturių okupuotų Ukrainos regionų aneksijos. Šiomis priemonėmis, kurios įsigaliojo paskelbus jas oficialiajame bloko leidinyje, taip pat numatoma nustatyti visame pasaulyje gabenamos rusiškos naftos kainų viršutinę ribą, tačiau tik po to, kai Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupė suderins detales.

Su Europos lyderiais susitinkantis prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Prahoje pareiškė, kad parama Rusijos užpultai Ukrainai yra „prioritetas numeris vienas“. Taip jis kalbėjo Čekijoje, atvykęs į Europos politinės bendruomenės, kurią sudaro Europos Sąjunga ir dar 17 jai nepriklausančių Europos šalių, susitikimą. „Parama Ukrainai – prioritetas numeris vienas. Mūšio lauke ant kortos pastatytas ir Europos likimas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad ketvirtadienį Prahoje surengtas 44 valstybių Europos politinės bendrijos steigiamasis susitikimas parodė žemyno „vienybę“ kovojant su Rusijos karo Ukrainoje padariniais. „Pirmiausia siekiama bendrai įvertinti mūsų Europai daromą įtaką ir parengti bendrą strategiją“, – sakė E. Macronas aukščiausiojo lygio susitikimo pradžioje.

Ukrainos, Jungtinės Karalystės ir Turkijos vadovai ketvirtadienį kartu su Europos Sąjungos vadovais dalyvauja Europos politinės bendrijos viršūnių susitikime, kurio tikslas – suvienyti žemyną Rusijos agresijos akivaizdoje. Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sumanymu Prahoje vykstantį susitikimą Briuselis apibūdino kaip „politinio koordinavimo platformą“ 44 skirtingoms dalyvaujančioms šalims.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europai reikia priimti sprendimus dėl energetikos rinkos reguliavimo, bet negalima pamiršti, kad europiniai sprendimai nepakeičia nacionalinių.

Naujas Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai prezidentas Gitanas Nausėda vertina kaip „žingsnį į priekį“, jo mastą, pasak prezidento, bus galima vertinti ateityje. „Jis nuteikia, nuteikia, kad bus žengtas žingsnis į priekį, o koks didelis – pamatysime“, – žurnalistams Vilniuje trečiadienį sakė šalies vadovas. ES susitarė dėl jau aštuntojo sankcijų Rusijai paketo po to, kai Maskva aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus.

Europos Sąjunga susitarė dėl naujų sankcijų Rusijai po to, kai Maskva aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus, trečiadienį pranešė blokui pirmininkaujanti Čekija. Naujausias paketas – jau aštuntas nuo Rusijos invazijos vasarį – šiuo metu yra tvirtinamas ir, jei nebus prieštaravimų, bus paskelbtas ir įsigalios ketvirtadienį, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ES pirmininkaujanti Čekija.

Dėl ketvirtadienį Prahoje rengiamo Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimo perspektyvų ir tikslų kyla rimtų klausimų, taip pat ir dėl to, ar galimybė suburti senąjį žemyną Rusijos agresijos akivaizdoje nėra tik tuščios šnekos. Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sumanytas vienos dienos susitikimas suburs 27 Europos Sąjungos lyderius, įskaitant ir platesnę kaimynystę – Jungtinę Karalystę, Turkiją ir Ukrainą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį atmetė Europos Sąjungos (ES) kritiką dėl paskelbto 200 mlrd. eurų (198 mlrd. JAV dolerių) dydžio energetikos fondo, skirto krizės padariniams sušvelninti. „Priemonės, kurių imamės, nėra unikalios, bet jų imasi ir kitos šalys, ir teisingai“, – Berlyne vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė O. Scholzas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Europos Sąjungos (ES) šalių iš esmės pasiektas susitarimas dėl aštuntojo sankcijų paketo Rusijai yra silpnokas, bet geresnis, nei jokio. „Įvertinti reikia taip, kaip yra, kad stiprių paketų laikas jau praėjęs, skaitant pateiktus dokumentus, kartais susidaro įspūdis, kad yra daugiau išimčių, negu pačių sankcijų“, – Žinių radijui trečiadienį sakė G. Landsbergis.

Vokietijos energetikos milžinė RWE antradienį pranešė apie planus paankstinti tikslą nutraukti anglių naudojimą elektros gamyboje, sustiprėjus nerimui, kad Vokietijos ketinimams atsisakyti iškastinio kuro pakenks Rusijos karo Ukrainoje sukelta energetikos krizė. Rusijai apribojus dujų eksportą į Vokietiją, Berlynas buvo priverstas imtis radikalaus sprendimo bent jau laikinai iš naujo įjungti anglimis kūrenamas jėgaines.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai šią savaitę įvyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime rengiasi paprašyti Europos Komisijos (EK) parengti pasiūlymą dėl importuojamų dujų kainos viršutinės ribos nustatymo, kad būtų galima pažaboti kainas, rašoma pareiškimo projekte, su kuriuo pirmadienį susipažino naujienų agentūra AFP.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis antradienį pasmerkė Šiaurės Korėjos sprendimą paleisti vidutinio nuotolio balistinę raketą virš Japonijos teritorijos ir pareiškė, kad blokas solidarizuojasi su Tokijumi ir Seulu. „Griežtai smerkiame Šiaurės Korėjos sąmoningą bandymą kelti pavojų regiono saugumui, paleidžiant balistinę raketą virš Japonijos. Tai nepateisinama agresija ir akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas“, – per „Twitter“ parašė Ch. Michelis.

Europos Sąjungos (ES) šalims reikėtų sumažinti dujų vartojimą 9–13 proc., kad per šildymo sezoną nebūtų išnaudotos visos saugyklose laikomos atsargos, jei tiekimas iš Rusijos nuo lapkričio 1 dienos visiškai nutrūktų, rašoma pirmadienį paskelbtoje Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) dujų rinkų ketvirčio ataskaitoje, kurią cituoja „Deutsche Welle“. TEA skaičiavimais, jeigu ES šalys per šildymo sezoną sumažins dujų vartojimą 9 proc.

Bulgarijoje sekmadienį įvykusių visuotinių rinkimų negalutiniai rezultatai rodo, kad buvusio premjero Boiko Borisovo konservatorių partija atsidūrė pirmoje vietoje, tačiau, analitikų teigimu, mažai tikėtina, kad šie rinkimai užbaigs blogiausią šalies politinį periodą nuo komunizmo eros pabaigos.

Lietuvos ir dar 12 Europos Sąjungos (ES) valstybių parlamentų užsienio reikalų komitetų pirmininkai pasmerkė fiktyvius Rusijos „referendumus“ okupuotose Ukrainos teritorijose. Pareiškimą penktadienį paskelbė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Ispanijos, Rumunijos, Prancūzijos, Slovakijos, Vokietijos, Suomijos, Danijos ir Nyderlandų parlamentinių komitetų vadovai, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Europos Sąjungos šalys pasiekė pirminį susitarimą dėl aštuntojo bloko sankcijų Rusijai dėl karo prieš Ukrainą paketo, penktadienį, remdamasi diplomatiniais šaltiniais, pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Europos Komisija anksčiau šią savaitę pasiūlė įvesti naujas, prieš Rusijos eksportą nukreiptas sankcijas, naftos kainų apribojimą, išplėsti kelionių „juodąjį sąrašą“ ir turto įšaldymą.

Euro zonoje vartotojų kainos rugsėjį augo rekordiniais 10 proc., parodė penktadienį paskelbti oficialūs duomenys. Dviženklį infliacijos rodmenį lėmė energijos kainos, šovusios į aukštumas po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.  Remiantis Eurostato duomenimis, metų infliacija 19 narių turinčioje bendros valiutos zonoje, paskatinta net 40,8 proc. padidėjusių energijos kainų, rugsėjį pasiekė aukščiausią lygį nuo pat duomenų stebėjimo pradžios.

Nedarbas rugpjūtį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 1,5 punkto, o per mėnesį nepasikeitė ir rugpjūtį siekė 5,2 proc. Rugpjūtį darbo neturėjo 79 tūkst. žmonių, iš jų 11 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 1,7 punkto iki 11,5 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,5 proc. – 0,9 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepasikeitė, Estijoje – 5,8 proc.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) planuoja Lietuvos vadovaujamų šešių Europos Sąjungos (ES) valstybių Kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų pagalbą Moldovai. Kaip pranešė ministerija, planai padėti Moldovai užtikrinti šalies kibernetinės erdvės atsparumą buvo suderinti šią savaitę Krašto apsaugos ministerijoje vykusiame ES Kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų projekto dalyvių susitikime.

Vokietijos federalinė statistikos tarnyba (Destatis) ketvirtadienį paskelbė išankstinius infliacijos rugsėjį duomenis, rodančius, jog vartojimo kainų šuolis per metus pasiekė naujas aukštumas. Su Europos Sąjungos standartais suderinta metų (12-os mėnesių) infliacija išaugo nuo 8,8 proc. rugpjūtį iki 10,9 proc. rugsėjį, o šis infliacijos rodiklis pagal nacionalinius vertinimus – nuo 7,9 proc. iki 10 procentų.

Jei Sakartvelas ir Kazachstanas uždarys sienas nuo mobilizacijos bėgantiems rusams, jie gali patraukti prie Europos Sąjungos (ES) sienų, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras. „Visko gali būti, vertiname situaciją, palaikome ryšį ir su Sakartvelo vyriausybe, kalbamės, kaip jie vertina saugumo padėtį, taip pat – su Kazachstanu.

Europos Sąjunga mano, kad šią savaitę dviejuose Rusijos ir Vokietijos povandeniniuose dujotiekiuose įvykę nuotėkiai „nėra atsitiktinumas“ – esama požymių, kad tai buvo „tyčinis veiksmas“, trečiadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Kyjivas trečiadienį paragino Vakarus reikšmingai padidinti savo karinę pagalbą Ukrainai, Maskvos primestiems pareigūnams keturiuose okupuotuose Ukrainos regionuose paskelbus pergalę „referendumuose“ dėl prisijungimo prie Rusijos. „Ukraina ragina Europos Sąjungą, NATO ir Didįjį septynetą nedelsiant reikšmingai padidinti spaudimą Rusijai, įskaitant griežtų sankcijų įvedimą, ir reikšmingai padidinti savo karinę pagalbą Ukrainai“, – sakoma ukrainiečių Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Europos Sąjunga antradienį pareiškė, kad taikys sankcijas pseudoreferendumų dėl keturių okupuotų Ukrainos regionų prisijungimo prie Rusijos organizatoriams. „Visiems žmonėms, kurie dalyvauja nelegaliuose, nelegitimičiuose referendumuose, bus taikomos pasekmės“, – sakė žurnalistams ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovas spaudai Peteris Stano.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, jog Europa turi stiprinti savo ambicijas žaliosios transformacijos srityje ir užtikrinti, kad šiam tikslui būtų skiriami tinkami ištekliai. Ministrės teigimu, žalioji pertvarka yra vienintelis būdas tapti nepriklausomiems nuo Rusijos iškastinio kuro ir padidinti ekonomikos atsparumą būsimiems sukrėtimams. Tai G. Skaistė aptarė su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) direktorių valdybos nariais, pranešė Finansų ministerija.

Rusijai ketinant nuo spalio 1 dienos įvesti atsakomąsias sankcijas Europos Sąjungos (ES) vežėjams, kai kurie  Lietuvos transporto įmonių atstovai sako, kad didžiosioms įmonėms žala bus minimali, tačiau kur kas labiau nukentės smulkus ir vidutinis verslas. Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, didžiosios Lietuvos bendrovės jau nuo karo Ukrainoje pradžios sparčiau traukėsi iš Rusijos ir Baltarusijos rinkų.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sekmadienį pareiškė, kad Irane vykdomas antivyriausybinių protestų malšinimas yra „nepateisinamas“ ir „nepriimtinas“, Teheranui pažadėjus be „jokio atlaidumo“ slopinti dėl jaunos kurdės mirties šalyje kilusius neramumus. Bendrijos vardu paskelbtame pareiškime J. Borrellis pabrėžė: „Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms plačiai paplitęs ir neproporcingas jėgos naudojimas prieš nesmurtinių protestų dalyvius yra nepateisinamas ir nepriimtinas.

Jungtinė Karalystė, Ukraina ir Turkija pakviestos dalyvauti kitą mėnesį Prahoje vyksiančiame pirmajame Europos politinės bendrijos susitikime, ketvirtadienį pranešė Europos Sąjunga. Idėją sukurti politinio dialogo ir bendradarbiavimo platformą su panašiai mąstančiomis žemyno šalimis anksčiau šiais metais iškėlė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Rugsėjo 21 d. Niujorke vykusio Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos paraštinio renginio „Moterys konfliktuose“, skirto jaunoms moterims, dirbančioms konfliktiniuose ir pokonfliktiniuose regionuose, metu Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė kartu su 30 kitų valstybių lyderių prisijungė prie Briuselio deklaracijos dėl veiksmų, siekiant suteikti moterims daugiau galių konfliktų metu (angl.

Rugsėjo 21 d. JAV Prezidento J. Bideno Niujorke surengtoje Septintojoje konferencijoje dėl Pasauliniam fondui skirtų išteklių papildymo Europos Komisija paskelbė 2023–2025 m. iš ES biudžeto Fondui skirsianti naują rekordinę 715 mln. eurų sumą, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Kartu su ES valstybių narių įsipareigojimais skirti lėšų Europos komanda patvirtina savo tvirtą įsipareigojimą remti Pasaulinį fondą.

Graikija turi aktyviau kovoti su netolerancija LGBTI, romų bendruomenėms bei migrantams, ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje paragino Europos Taryba. Nepaisant vyriausybės plano iki 2025 metų padidinti mažumų integraciją, ataskaitoje teigiama, kad Graikijos LGBTI bendruomenė ir toliau susiduria su netolerancija ir diskriminacija – homofobiškus komentarus kartais išsako net mokyklų pedagogai, teigiama Europos komisijos prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI) ataskaitoje.

Europai susidūrus su energetikos krize, beveik kiekvieną savaitę kurios nors ES šalies vyriausybės paskelbia skubias priemones, skirtas apsaugoti namų ūkius ir įmones nuo Rusijos karo Ukrainoje sukeltos krizės padarinių. Nuo tada, kai Rusija vasario pabaigoje įsiveržė į savo provakarietišką kaimynę, paramai jau skirta šimtai milijardų eurų ir tai dar nėra pabaiga.

Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims bandant įtikinti kitas Europos Sąjungos (ES) nares įvesti dujų kainų lubas arba pakeisti elektros biržos kainų skaičiavimo algoritmą ir taip sumažinti rekordines kainas vartotojams, kitos savaitės pradžioje Vilniuje lankysis Bendrijos energetikos reguliuotojo vadovas Christianas Zinglersenas. Tai BNS patvirtino ES Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER). Pasak jos, Ch.

Lietuva šiemet pagal inovacijų išvystymą išlaikė 19 vietą visoje Europos Sąjungoje (ES), Latvija liko 25 vietoje, o Estija prarado dvi pozicijas ir nukrito į 12 vietą, rodo Europos Komisijos paskelbta Europos inovacijų švieslentė (angl. „European Innovation Scoreboard“). Anot Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, pagal inovacijų pažangą Lietuva pasiekė aukščiausią lygį nuo 2015 metų.

 Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai trečiadienį neeiliniame posėdyje svarstė galimybę įvesti naujas sankcijas Rusijai, šiai paskelbus dalinę mobilizaciją karui Ukrainoje, sakė bloko diplomatijos vadovas.

Dėl pastarųjų Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino veiksmų reikia naujo Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai etapo, CNN pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. Trečiadienį V. Putinas paskelbė apie dalinę mobilizaciją Rusijoje ir dar kartą pagrasino branduolinio ginklo panaudojimu. „Prezidentas V. Putinas dabar rodo savo silpnumą.

Finansų ministerijai Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT) skyrus finansavimą „Brexit“ pasekmėms vaistų registracijos srityje švelninti, šalyje bus sudarytos sąlygos didesniam vaistų prieinamumui. Kartu bus didinama konkurencija tarp vaistų registruotojų, kas turės tiesioginės įtakos vaistų kainoms mažėti, trečiadienį pranešė tarnyba.

Botsvana, svarbi jautienos eksportuotoja į Europos Sąjungą, planuoja paskersti 10 tūkst. galvijų, kad pažabotų snukio ir nagų ligos (SNL) protrūkį, pirmadienį pranešė šalies pareigūnai.  Pirmasis didelis protrūkis per dvejus metus privertė Pietų Afrikos šalį rugpjūčio 24 dieną sustabdyti visą jautienos eksportą.  Kasmet iš Botsvanos į ES eksportuojama apie 9 tūkst. tonų jautienos.

Baltijos valstybių ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai antradienį aptars, kaip veikia prieš parą pradėjęs galioti susitarimas dėl sugriežtintos į Europos Sąjungą (ES) vykstančių Rusijos piliečių kontrolės. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai posėdžiaus nuotoliniu būdu, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Taip pat bus kalbama apie tebesitęsiančius neteisėtos migracijos iššūkius pasienyje su Baltarusija.