es

Kultūros ministras Simonas Kairys antradienį Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrų tarybos sesijoje. ES valstybių narių kultūros ministrai diskutuos apie paramą Ukrainos kultūros sektoriui, įskaitant paveldą. Taryboje bus tvirtinamas 2023–2026 metų darbo planas kultūros srityje, jame skiriamas dėmesys ir Ukrainos kultūros paveldo apsaugai.

Europos Sąjunga suteikė sau teisinius įgaliojimus imtis veiksmų prieš visus, kas padeda Rusijai išvengti jai įvestų sankcijų, pirmadienį pranešė šiuo metu blokui pirmininkaujanti Čekija. Pranešime teigiama, kad valstybės narės vienbalsiai sutarė, jog ribojamųjų priemonių Rusijai pažeidimas bus laikomas „ES nusikaltimu“ visame bloke.

Europos šalių vidaus reikalų ministrai penktadienį pritarė Europos Sąjungos planui geriau koordinuoti atvykstančių migrantų srautų valdymą po to, kai tarp Italijos ir Prancūzijos kilo įnirtingas ginčas dėl pabėgėlių gelbėjimo laivo. Prancūzija apkaltino Italiją nesilaikius jūrų teisės, kai Roma anksčiau šį mėnesį į savo uostus neįsileido nevyriausybinės organizacijos laivo „Ocean Viking“ su migrantais.

Jungtinės Karalystės vyriausybė atkakliai tvirtina, kad „Brexitas“ pasiteisins, nors nauji duomenys parodė, kad praėjus šešeriems metams po to, kai šalis nubalsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES), imigracijos ir prieglobsčio prašymų skaičiaus lygiai pasiekė rekordą.

Dėl Čekijos prezidento posto sausį įvyksiančiuose rinkimuose varžysis devyni kandidatai, tarp kurių yra sukčiavimu kaltinamas buvęs premjeras milijardierius ir buvęs NATO pareigūnas. ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujančios Europos Sąjungos (ES) ir NATO valstybės narės vidaus reikalų ministerija kandidatų sąrašą paviešino penktadienį.

Trečiąjį šių metų ketvirtį energijos išteklių importo iš Rusijos dalis bendrame šiame Europos Sąjungos (ES) importe sumenko iki 15,1 proc. nuo 25,5 proc. antrąjį ketvirtį, penktadienį skelbia Eurostatas. ES statistikos tarnybos duomenimis, iki pirmojo šių metų ketvirčio iš Rusijos importuojamos energijos dalis buvo gana stabili ir sudarė 26-27,6 procento.

Europos Komisija kol kas nepripažįsta, jog Vengrija įvykdė pakankamas antikorupcines reformas, kad būtų galima panaikinti 7,5 mlrd. eurų jai skirtų ES lėšų embargą, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Oficiali Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijos pozicija dėl pinigų atblokavimo bus paskelbta po Komisijos narių susitikimo, „galbūt kitą savaitę“, sakė Komisijos atstovė spaudai Dana Spinant.

Vokietijos ekonomika trečiąjį ketvirtį ūgtelėjo labiau, nei buvo skaičiuota anksčiau, nepaisant didelės infliacijos ir energetikos krizės, rodo penktadienį paskelbti patikslinti oficialūs duomenys.  Didžiausia Europos ekonomika liepos–rugsėjo mėnesiais, palyginti su antruoju ketvirčiu, išaugo 0,4 procento. Tai yra šiek tiek daugiau nei anksčiau federalinės statistikos agentūros „Destatis“ apskaičiuotas 0,3 procento augimas.

Pagal leidimų saulės elektrinėms suteikimo laiką Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje, o pagal leidimus vėjo elektrinėms yra ketvirta, rodo asociacijos „Wind Europe“ ir nepriklausomų energetikos ekspertų grupės „Ember“ duomenys. Anot Energetikos ministerijos, šalyje saulės elektrinėms leidimai išduodami vidutiniškai per 10 mėnesių, vėjo jėgainėms - per 40 mėnesių. Bendrijos Atsinaujinančios energijos direktyva nurodo ne ilgesnį nei 24 mėnesių laiką.

Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrams ketvirtadienį nesusitarus dėl dujų kainų viršutinės ribos, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad ji turėtų būti žemesnė nei 200 eurų už megavatvalandę (MWh). „Konkretaus skaičiaus aš neįvardiju. Daugelis šalių narių kalba, kad kaina (viršutinė riba – BNS) turi būti žemesnė negu 200 (eurų už MWh), tarp 150 ir 180. Mano pasakymas buvo labai aiškus – kad tokios kainos, kurios buvo rugpjūtį, jos nepasikartotų.

Vengrija, atsisakiusi prisidėti prie Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai paketo, nusiųs karo alinamai šaliai 187 mln. eurų finansinę paramą, ketvirtadienį pranešė vyriausybė. Ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pasipriešino bendram 18 mlrd. eurų vertės ES paramos Ukrainai paketui 2023 metams, ir dėl to sulaukė naujų kaltinimų, kad kenkia 27 narių bloko vienybei.

ES energetikos ministrams ketvirtadienį nepavyko susitarti dėl dujų didmeninių kainų viršutinės ribos, kuria siekiama sušvelninti energijos krizę Europoje, o vieningą sprendimą priimti sutrukdė dideli nesutarimai dėl pradinio pasiūlymo, kurį daugelis pavadino tiesiog nevykusiu „pokštu“.  Ministrai dabar susitiks pirmoje gruodžio pusėje, kad pamėgintų dar kartą įveikti nesutarimus, pranešė Čekijos pramonės ir prekybos ministras Jozefas Sikela.

Vilniuje ketvirtadienį viešintis Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas) sako besitikintis, kad gruodžio pradžioje Bukareštas taps pilnateisiu Šengeno zonos nariu, nors tam dar iš dalies priešinasi kai kurios Europos Sąjungos narės. „Manau, kad tai yra įmanoma, manau, kad turime pakankamai laiko išspręsti visas problemas.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Europos Komisiją įvertinti Europos Sąjungos sankcijų Rusijai poveikį ir  teigia, kad jos iš esmės neveikia šalies energetikos sektoriaus. Anot jo, siekiant rimtesnio spaudimo invaziją Ukrainoje tęsiančiai Rusijai, ES turi „koreguoti kursą“. „Paradoksaliai sankcijų politika turi ne mažesnės įtakos mūsų ekonomikoms, tuo metu Rusijos ekonomikai pasekmės, sakyčiau, tokios prieštaringos.

Europos Sąjungos (ES) žmonės susiduria su seniai nematytais išbandymais. Kelis metus kentėjusi nuo dirbtinai sukeltų pandemijos iššūkių – kad kuo daugiau žmonių būtų “pasodinti ant adatos”, nuo viruso, kuris jau paskelbtas sezoniniu gripu, dabar Europa priversta telktis tam, kad kartu atlaikytų energetinę ir ekonominę krizę, vadinasi, atėjo laikas spręsti realias žmonių problemas - valdyti kosmines kainas, užtikrinti šilumą ir šviesą.

JK vyriausybė sekmadienį paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusį pranešimą, neva ji siekia glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga (ES), praėjus vos trejiems metams po išstojimo iš bloko.  Leidinys „The Sunday Times“ pacitavo neįvardytą ministrą, neva sakiusį, kad vyriausybė palaiko santykius su 27 valstybes vienijančia ES, kurie yra panašūs į Šveicarijos ir bloko santykius.

Per Jungtinių Tautų derybas dėl klimato kaitos COP27 šeštadienį pasiektas susitarimas dėl fondo, skirto pažeidžiamų šalių, nukentėjusių nuo ekstremalių oro sąlygų, patiriamiems nuostoliams padengti, sukūrimo, pranešė Europos Sąjungos šaltinis.

Lenkija neleis Rusijos delegacijai dalyvauti kitą mėnesį vyksiančiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikime, penktadienį pranešė šalies užsienio reikalų ministerija. Ministerijos atstovas spaudai Lukaszas Jasina teigiamai atsakė į naujienų agentūros AFP klausimą, ar Maskvos atstovams nebus leidžiama atvykti į gruodį centrinėje Lenkijoje vyksiantį ESBO, kurios narė yra Rusija, susitikimą. Ukraina taip pat yra šios organizacijos narė.

Europos Sąjunga jau yra įšaldžiusi Rusijos turto už maždaug 68 mlrd. eurų, penktadienį skelbia „Deutsche Welle“. Tai tvirtindama Vokietijos visuomeninė transliuotoja remiasi JAV leidiniu „Politico“, kuris teigia, jog turi atitinkamo Europos Komisijos vidaus dokumento kopiją. Skelbiama, jog apie 50 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos turto yra Belgijoje, o dar 5,5 mlrd. eurų – Liuksemburge.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje spalį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 22,1 proc. ir buvo antra pagal dydį ES, Estijoje ji siekė 22,5 proc. ir buvo didžiausia, o Latvijoje – 21,7 proc. ir buvo ketvirtoje vietoje. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 11,5 proc.

Metų infliacija Estijoje, paskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), spalį sumažėjo iki 22,5 proc. nuo 24,1 proc. rugsėjį. Estijos statistikos departamento duomenimis, metų infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą praėjusį mėnesį atitiko paskaičiuotąją nei pagal nacionalinį vartotojų kainų indeksą (VKI). Labiausiai per metus padidėjo išlaidos būstui (52,7 proc.), maisto produktams ir nealkoholinioams gėrimams (27,9 proc.

Iranas antradienį griežtai sukritikavo naujas Europos Sąjungos sankcijas, kurios jam buvo paskelbtos dėl protestų malšinimo, ir pagrasino į jas atsakyti. „Priklausydami nuo sankcijų europiečiai praranda bet kokį racionalumą ir rimtumą“, – teigė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Nasseras Kanani pareiškime, kurį cituoja oficialioji naujienų agentūra IRNA. „Iranas veiksmingai ir ryžtingai atsakys į nekonstruktyvius Europos veiksmus“, – pridūrė jis.

Lietuvos ekonomikos augimas trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo didesnis nei vidutiniškai 22-ose duomenis pateikusiose Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 2,5 procento. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 2,4 proc., o tik euro zonoje – 2,1 procento. Latvijoje BVP per metus smuko 0,4 proc., Estija naujausių duomenų kol kas nepateikė.

Europos Sąjunga pirmadienį įvedė sankcijas dar 29 Irano pareigūnams ir trims organizacijoms dėl žiauraus protestų, kilusių po Mahsos Amini mirties, malšinimo. Tarp tų, kam įvestos vizų išdavimo draudimo ir turto įšaldymo sankcijos, atsidūrė Irano vidaus reikalų ministras Ahmadas Vahidi ir Irano sausumos pajėgų vadas Kiyumarsas Heydari. Keturi M. Amini sulaikiusio būrio nariai taip pat buvo įtraukti į „juodąjį“ sąrašą.

Derybos dėl taikos Ukrainoje gali vykti tik šiai šaliai priimtinomis sąlygomis ir kol kas kalbėjimas apie jas – pirmalaikis, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, pirmadienį Briuselyje dalyvavęs Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje. „Derybos dėl taikos Ukrainoje įmanomos tik Ukrainai priimtinomis sąlygomis. Šiuo metu tokių sąlygų nėra, Rusija nekeičia savo tikslų Ukrainoje, todėl bet koks kalbėjimas apie derybas yra pirmalaikis.

Laima Liucija Andrikienė pirmadienį buvo paskirta Europos Audito rūmų nare, praneša Tėvynės Sąjunga-Lietuvos Krikščionys demokratai. „2022 m. lapkričio 14 d.  Europos Sąjungos Taryba, remdamasi Sutartimis ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, paskyrė Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkę Laimą Liuciją Andrikienę Europos Audito Rūmų nare šešerių metų kadencijai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienio vakarą vaizdo pranešimu kreipėsi į Ukrainos žmones. Savo kalboje jis teigė, kad ukrainiečių kariai sugrįš į kiekvieną okupuotą gyvenvietę, nes Chersonas yra ne paskutinė pasiekta pergalė.  Svarbiausi įvykiai Ukrainoje: 20:30 | Chersone įvedama komendanto valanda Chersone komendanto valanda įvedama nuo 17:00 iki 08:00, praneša NEXTA.  Taip pat skelbiama, kad įvažiavimas ir išvažiavimas iš miesto taip pat bus ribojamas.

ES penktadienį perspėjo, kad šią žiemą euro zona panirs į recesiją, Briuseliui dėl aukštų energijos kainų padidinus infliacijos prognozes 2022 ir 2023 metams.  Europa susidūrė su ekonominiais sukrėtimais, kuriuos sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą, paskatinusi energijos kainų šuolį ir smogusi vartotojų išlaidoms visame žemyne.

Žmonių, siekiančių tarptautinės apsaugos Europoje, skaičius yra didžiausias nuo to laiko, kai prieš septynerius metus prieglobsčio žemyne ieškojo gerokai daugiau nei milijonas žmonių, ir toks srautas gali pernelyg apkrauti šalių prieglobsčio suteikimo sistemas, trečiadienį paskelbė Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (EUAA). Rugpjūčio mėnesį prieglobsčio 27 ES šalyse ir Norvegijoje bei Šveicarijoje paprašė apie 84,5 tūkst. žmonių.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pagrasino imtis atsakomųjų priemonių prieš Jungtines Valstijas dėl subsidijų elektromobilių pramonei, suteikiančių pranašumą vietos gamintojams.  ES nerimauja dėl Vašingtono priimto „Infliacijos mažinimo įstatymo“, pagal kurį bus skirta daug lėšų žaliosios energijos iniciatyvoms ir bus taikomos mokesčių lengvatos JAV pagamintiems elektromobiliams su šalyje pagamintomis baterijomis įsigyti.

Europos Sąjunga (ES) šeštadienį pasmerkė „neteisėtų“ Šiaurės Korėjos raketų paleidimų virtinę ir paragino pasaulį duoti „tvirtą ir vieningą atsaką“, įskaitant visavertį JT sankcijų įgyvendinimą.

Naujoji Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienį Briuselyje pirmą kartą po išrinkimo susitiks su Europos Sąjungos vadovais. Skelbiama, kad darbotvarkėje turėtų dominuoti energetikos krizės tema.  G. Meloni, kraštutinių dešinųjų partijos „Italijos broliai“ (it.

Lietuva siekia, kad Baltijos šalys savo elektros tinklus su Vakarų Europa sinchronizuotų 2024-ųjų vasarį, sako Jungtinėse Valstijose viešintis energetikos ministras Dainius Kreivys. „Mūsų noras yra 2024 vasario mėnuo. Yra noras ir dedame visi pastangas“, – lrt radijui antradienį sakė ministras.

Čekijos, rotacijos tvarka pirmininkaujančios Europos Sąjungai, ministras pirmininkas antradienį pareiškė, kad blokas gali svarstyti galimybę skelbti daugiau sankcijų Baltarusijai dėl jos vaidmens Rusijos kare Ukrainoje. Nuo pat karinės agresijos Ukrainoje pradžios Baltarusija leido Rusijai panaudoti savo teritoriją kaip placdarmą rusų kariuomenei įsiveržiant į kaimyninę šalį ir dėl to sulaukė ES sankcijų. Tačiau Minsko režimas tvirtina, kad jo pajėgos nedalyvavo mūšiuose Ukrainos teritorijoje.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Europos Sąjunga įšaldė rusų turto už maždaug 17 mlrd. eurų, šeštadienį paskelbtame interviu sakė už teisingumą atsakingas Europos Komisijos narys Didier Reyndersas. Nuo liepos, kai D. Reyndersas skelbė apie maždaug 13,8 mlrd. eurų „iš oligarchų ir kitų subjektų“, ši suma išaugo. „Iki šiol įšaldytas 90 asmenų turtas, daugiau kaip 17 mlrd. eurų septyniose valstybėse narėse, įskaitant 2,2 mlrd.

Europos Sąjungos (ES) šalys ir įstatymų leidėjai ketvirtadienį susitarė, kad nuo 2035 metų bloke nebebus parduodamos naujos transporto priemonės su vidaus degimo varikliais, pranešė šiuo metu pirmininkaujanti Čekija. Susitarimas atitinka ES nulinės taršos siekius ir gali lemti vidaus degimo varikliais varomų automobilių ir furgonų atsisakymą bloke.  Sprendimas bus dar kartą peržiūrėtas 2026 metais.

 Naujoji Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni kitą savaitę Briuselyje susitiks su Europos Sąjungos vadovais, įskaitant Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, penktadienį pranešė abi pusės. G. Meloni, kurios kraštutinių dešiniųjų partija „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia, FdI) praėjusį mėnesį laimėjo rinkimus, kitą ketvirtadienį susitiks su „Europos institucijų vadovais“, pranešė jos biuras Romoje. Jis nenurodė, su kuo konkrečiai susitiks premjerė.

Europos Sąjungos (ES) šalių vadovams, energetikos ministrams bei Europos Komisijai ieškant sprendimų, kaip sumažinti rekordines aukštumas pasiekusias elektros ir dujų kainas, BNS pateikia atsakymus į 5 svarbiausius klausimus apie siūlomas įvesti dujų, naudojamų elektros gamybai, kainų lubas.   Apžvalgoje remiamasi vieša informacija, pranešimais, ekspertų bei stebėtojų komentarais.

Naujoji italų ministrė pirmininkė Giorgia Meloni antradienį, parlamente dėstydama savo vyriausybės prioritetus, pareiškė, kad „Italija yra visiška Europos ir Vakarų pasaulio dalis“. Ji teigė, kad jos tikslas „nėra sulėtinti ar sabotuoti Europos integraciją“, bet padaryti ją veiksmingesnę sprendžiant krizes. G. Meloni pabrėžė, kad Italija „ir toliau bus patikima NATO partnerė remiant Ukrainą“, kilus susirūpinimui dėl jos koalicijos partnerių prorusiškos pozicijos.

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams praėjusią savaitę paraginus Bendrijos energetikos ministrus bei Europos Komisiją pateikti konkrečius sprendimus dėl laikinų elektros gamybai naudojamų dujų kainų lubų, energetikos ministras Dainius Kreivys kartu su kitais ministrais antradienį gali bandyti spręsti tokį politikų uždavinį. D. Kreivys dalyvaus Liuksemburge vykstančiame ES transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje.

Jungtinės Karalystės vyriausybė ketvirtadienį įvedė sankcijas trims Irano generolams ir ginklų įmonei dėl to, kad Rusija puolė Ukrainą iranietiškais dronais, ir taip prisidėjo prie naujų Europos Sąjungos sankcijų.

Europos Sąjungos (ES) lyderiams iš esmės sutarus įvesti dujų kainų lubas, BNS kalbinti ekspertai sako, kad Lietuvai toks modelis būtų naudingas, tačiau jie pasigenda aiškumo dėl tokio modelio finansavimo.  Pasak energetikos eksperto, buvusio energetikos ministro Arvydo Sekmoko, lieka neaišku, kiek viršutinė dujų kainų riba bus žemesnė už jų kainą rinkoje ir kaip bus kompensuojamas kainų skirtumas. „Pasakysiu paprastai – kol nesutarta dėl visko, nesutarta dėl nieko.

Lietuvos valdžios skola antrąjį šių metų ketvirtį siekė 24,2 mlrd. eurų ir sudarė 39,6 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo vienas mažesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Latvijos valdžios skola siekė 15,1 mlrd. eurų ir sudarė 41,6 proc. BVP, o Estijos – 5,7 mlrd. eurų arba 16,7 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 182,1 proc. BVP.

Europos Sąjungai priimant sprendimus dėl gamtinių dujų kainų lubų, reikia įvertinti, ar iš dujų pagaminta pigesne elektra nesinaudos trečiosios šalys, sako Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega. Pasak jo, taip pat būtina įvertinti, kas finansuos lubas viršijančias dujų kainas.  „Yra įvairiausių papildomų niuansų, prie kurių mes visi turime padirbėti.

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui Europos Sąjunga skyrė dar 353,9 mln. eurų paramos, pranešė projektą koordinuojanti bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“. Anot jos, pasirašyta papildoma 422,6 mln. eurų sutartis dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) finansavimo. Iš šios sumos EITP įnašas sieks 353,9 mln. eurų, arba 85 proc., o dar 15 proc. finansuos trijų Baltijos valstybių vyriausybės.

Sankcijos Iranui už ginklų tiekimą Rusijai – žinutė, jog Europos Sąjunga (ES) reaguos į bandymus padėti agresorei kare prieš Ukrainą, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Visų pirma, tai stipri politinė žinutė Iranui ir kitiems galimiems Rusijos agresijos Ukrainoje palaikytojams: tiems, kurie galbūt manė, jog ES ir kiti sąjungininkai nereaguos į jų ginklų tiekimą Rusijai“, – CNN televizijai ketvirtadienį sakė ministras.

Bendrijos lyderiams penktadienio naktį iš esmės sutarus įvesti dujų kainų lubas, prezidentas Gitanas Nausėda tai vadina didžiausiu žingsniu pirmyn. „Mes priėmėme sprendimus dėl dujų kainų ribojimo didmeninėje prekyboje, taip pat dėl kainų lubų nustatymo elektros generavimui naudojamoms dujoms. Tai turbūt yra didžiausias žingsnis į priekį, lyginant su ankstesniais Europos Komisijos pasiūlymais“, – Lietuvos žurnalistams Briuselyje po posėdžio sakė šalies vadovas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) siūlomos gamtinių dujų kainų lubos, skirtos pažaboti didėjančias energijos sąnaudas, gali būti veiksmingos tik glaudžiai bendradarbiaujant su ES nepriklausančiomis partnerėmis, tokiomis kaip Pietų Korėja ir Japonija.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį vyksta į Briuselį, kur su Europos Sąjungos lyderiais aptars energijos kainų suvaldymo priemones, tolesnę paramą Ukrainai bei sankcijas Rusijai. Į Europos Vadovų Tarybą susirinkę šalių vadovai daugiausia dėmesio skirs energetikai ir Europos Komisijos pasiūlytoms priemonėms, kaip palengvinti išaugusių sąskaitų naštą gyventojams.