Jame taip pat dalyvaus Europos investicijų, Europos rekonstrukcijos ir plėtros, Pasaulio banko ir Regioninio bendradarbiavimo tarybos atstovai.
„Daugiausia dėmesio bus skirta ES ir Vakarų Balkanų šalių politiniam ir ekonominiam bendradarbiavimui stiprinti, bendram atsparumui ir saugumui Rusijos sukelto karo Ukrainoje kontekste didinti, ypač kovojant su kibernetinėmis ir hibridinėmis grėsmėmis“, – teigiama Prezidentūros pranešime.
Valstybių lyderiai taip pat kalbės apie nelegalių migracijos srautų valdymą, kovą su terorizmu, aptars Vakarų Balkanų šalių eurointegracijos perspektyvas.
„Siekiant geros kaimynystės, europinės kaimynystės santykių, Vakarų Balkanų šalys yra svarbios (...). Karo kontekste taip pat mums yra svarbu, kad Balkanų šalys palaikytų Europos Sąjungos politiką, palaikytų sankcijas Rusijai“, – Žinių radijui antradienį teigė prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė.
Ji nurodė, jog Vakarų Balkanų šalių pozicija karo Ukrainoje atžvilgiu nėra vienoda.
„Kai kurios iš jų 100 proc. palaiko Europos Sąjungos pareiškimus užsienio politikos srityje ir taip pat įsiveda tas pačias sankcijas Rusijai, kurias įveda Europos Sąjunga, - kalbėjo A. Skaisgirytė. - Kai kurios kitos, deja, bando laikytis tokios neutralios pozicijos, tačiau iš tikrųjų kaip viena iš tų šalių yra išsireiškusi: sėdėti ant dviejų kėdžių (...). Mūsų požiūriu, tai – ne ta pozicija, kuri spartintų derybas dėl narystės Europos Sąjungoje“.
