es konstitucinė

Didžiosios Britanijos parlamentas atmetė opozicijoje esančių konservatorių bei dalies leiboristų reikalavimus rengti referendumą dėl Europos sąjungos Reformų sutarties ratifikavimo, skelbia „EU Observer“. Trečiadienio balsavime 311 deputatų balsavo prieš siūlymą surengti referendumą, už buvo 248 Atstovų rūmų nariai. Reformų sutartis, dar kitaip žinoma kaip Lisabonos sutartis, ES viršūnių susitikime praėjusių metų gruodį buvo pasirašyta visų 27 šalių narių atstovų, o dabar beliko ją ratifikuoti.

Pasibaigęs Europos Sąjungos šalių vadovų susitikimas, svarstęs Konstitucinės Sutarties patvirtinimo galimybes, buvo labai įtemptas. Vokietijos kanclerei Angelai Merkel pirmininkaujant pavyko sutarti dėl pataisytos Sutarties principų. Tad nors ES neturi ir artimiausiu metu neturės Konstitucijos, tačiau esame šalių narių sanglaudą stiprinančio konstitucinio vyksmo liudininkai. Reikia laiko deramai suvokti politinius susitikimo rezultatus, tačiau keletas jų – akivaizdūs.

Kaimyninei Lenkijai atkakliai protestuojant prieš nesąžiningą, jos nuomone, Sutartyje dėl Konstitucijos Europai (tekstas) numatytą balsavimo ir sprendimų priėmimo mechanizmą, Lietuva nei deklaruoja pastarajai paramą, nei ją smerkia.

ES švenčia penkiasdešimtmetį, kuris žymi svarbų Europos vienijimosi tarpsnį. Būtinumas vienytis buvo suvoktas po II pasaulinio karo apmąstant tragišką XX amžiaus patirtį. Europa buvo tapusi masinių žudynių vieta ir atrodė, jog karai yra Vakarų civilizacijos maras. Europoje komunistinė ir nacistinė ideologijos pasitelkė valstybės galias milijonams „kitokių“ išskirti ir sunaikinti.

Madride penktadienį Lietuva kartu su kitomis 17 Europos Sąjungos Konstitucinę sutartį ratifikavusių valstybių svarstė, kaip pasiekti persilaužimą derybose dėl jos likimo.Pasak Lietuvai šiame susitikime atstovavusio URM sekretoriaus Žygimanto Pavilionio, ratifikuodamos ES Konstitucinę sutartį naujosios ES šalys parodė, kad dilema tarp ES plėtros ir integracijos gilinimo yra dirbtinė."Naujosios ES šalys yra suinteresuotos, kad ES išliktų stipri, atvira, ambicinga.

Kartu su Bulgarijos ir Rumunijos priėmimu į Europos Sąjungą (ES) susidarė dabar galiojančios Nicos sutarties apibrėžta situacija – kai Sąjungą sudarys 27 šalys narės, Europos Komisijos narių skaičius (cituoju Sutarties protokolą apie ES plėtrą) „...turės būti mažesnis nei šalių narių skaičius. Komisijos nariai turės būti renkami pagal rotacijos sistemą, besiremiančia lygybės principu, kurio įdiegimo tvarką vienbalsiu sprendimu nustatys Taryba.

“Omni Laikas” paskelbė Aido Felikso Palubinsko komentarą “Kokius pavojus Lietuvai slepia ES Konstitucija?” (http://www.omni.lt/?rask$9359_70693$z_125799). Kadangi straipsnyje gausu netikslumų ir faktų iškraipymų, norėčiau išdėstyti savo nuomonę. Autorius teisingai pažymėjo, kad Lietuvos vadovai “iš esmės” pritaria Konvento dėl Europos Sąjungos (ES) ateities parengtam Konstitucinės sutarties projektui. Naujoji sutartis - nemažas žingsnis į priekį.

Antrąjį šių metų pusmetį prezidentas Rolandas Paksas aplankys nemažai Europos Sąjungos šalių bei ten vyksiančių renginių, susitiks su Europos Komisijos (EK) pareigūnais, taip pat viešės Užkaukazėje. Prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Alvydas Medalinskas ketvirtadienį (08.28) informavo žurnalistus, kad jau rugsėjį Lietuvoje viešės trys aukšto rango europareigūnai - du Europos Komisijos (EK) prezidento pavaduotojai ir įgaliotinis plėtrai.

Suomija, Austrija ir Lietuva nepritaria Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujančios Italijos siūlymams įsipareigoti iki šių metų pabaigos Tarpvyriausybinėje konferencijoje patvirtinti ES Konstitucinę sutartį. Taip šių šalių užsienio reikalų ministrų pasisakymus šią savaitę vykusiame ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje įvertino BBC.