Elektrum Lietuva

Saulės elektrinių naudojimas įgauna vis didesnį pagreitį, o palankios paskolų sąlygos bei noras sumažinti išlaidas ne tik elektrai, bet ir šildymui sugundo savo požiūrį į ekologiją pakeisti ne vieną gyventoją. Specialistai paaiškina, kiek kainuoja saulės elektrinių įrengimas bei kur kaupiama nepanaudota energija.  „Swedbank“ atstovų surinkti duomenys rodo, kad banko klientai saulės elektrinių įsigijimui arba  įsirengimui per 2021 m. pasiskolino net 1,5 mln.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo apie 1 proc., praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Lapkričio 15-21 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 130,47 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje elektra brango 20 proc. iki 116,61 euro, o Latvijoje pigo 2 proc. iki 125,35 euro už MWh.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 14 proc. iki 104,16  euro už megavatvalandę (MWh), teigia nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. Jos duomenimis, kainų mažėjimas fiksuotas ir Latvijoje bei Estijoje, kur elektra taip pat pigo po 14 proc. iki 103,91 eurų už MWh.  „Elektros kainų kritimą Baltijos šalyse labiausiai lėmė sumažėjusios kainos Šiaurės šalyse. Elektros energijos srautas iš Švedijos (SE4 zonos) augo 34 proc.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) visiems nepriklausomiems tiekėjams, perdavė į antrąjį ir trečiąjį etapus patenkančių elektros buitinių vartotojų kontaktinius ir elektros suvartojimo duomenis. Gyventojai netrukus bus kviečiami pasirinkti naują elektros energijos tiekėją savo namams.

Lietuvoje palaipsniui atsisakant monopolinių elektros tiekimo buitiniams vartotojams sąlygų, jau šią vasarą visi nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę gyventojai gaus pranešimus apie tai, kad jų turimos visuomeninio elektros tiekimo sutartys baigs galioti. Pasitikslinti į kurį liberalizacijos etapą patenka ir gauti tiekėjų pasiūlymus paprastai ir greitai gyventojai gali projekto „Pasirinkite tiekėją“ internetinėje svetainėje.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, mažėjo 13 proc., praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Balandžio 19-25 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 44,2 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje kainos mažėjo po 11 proc. iki 43,66 euro už MWh.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina vasarį, palyginti su sausiu, augo 11 proc., praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Elektros biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje praėjusį mėnesį elektra kainavo 59,31 euro už MWh, Latvijoje ir Estijoje kaina augo po 10 proc. iki siekė 59,15 euro už MWh. Valandinė kainų amplitudė Baltijos šalyse svyravo nuo 21,08 iki 249,98 euro už MWh.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) žada netrukus sukurti nepriklausomų tiekėjų siūlomų elektros kainų skaičiuoklę.  „Tikimės, kad pavyks tą priemonę jau turėti rugsėjo mėnesį, kai prasidės jau pagrindinis rinkimasis nepriklausomo tiekėjo antrojo etapo vartotojų“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete pranešė VERT pirmininkas Renatas Pocius.

Lietuvoje šiemet prasidėjo antrasis buitinių vartotojų elektros rinkos liberalizavimo etapas, kurio metu nepriklausomą tiekėją renkasi beveik 750 tūkst. namų ūkių, rašoma pranešime spaudai. Tarpusavyje konkuruojant beveik dešimčiai įmonių, potencialūs klientai laukia tikro kainų karo. Beveik du iš trijų vartotojų sako, kad savo elektros tiekėjų atsisakytų pamatę padidėjusią elektros sąskaitą. Tokio požiūrio laikosi didžiausia dalis, arba 61 proc.

Pradėjus elektros liberalizavimą buitiniams vartotojams, šalies verslo įmonės taip pat ėmė domėtis rinkoje esančiomis galimybėmis bei savo turimomis elektros tiekimo sąlygomis. Didžiausias sujudimas stebimas tarp tų, kuriems vis dar taikomas garantinis elektros energijos tiekimas, o iš nusprendusių pasinaudoti nepriklausomo tiekėjo paslaugomis 40 proc.

Pernai įsiplieskusi pandemija finansine prasme nenuskriaudė dviejų iš trijų šalies elektros vartotojų. Beveik du trečdaliai šalies gyventojų sako, kad jų išlaidos elektrai pernai nepasikeitė, o kas ketvirtas tvirtina, jog kaip tik išaugo.  Tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą paaiškėjo, kad lygindami namų ūkių išlaidas elektrai su 2019 metais, jokių pokyčių nepajuto 60 proc. respondentų.

Lietuvai pradėjus liberalizuoti elektros tiekimo gyventojams rinką, nuo naujųjų metų daugiau kaip 200 tūkst. vartotojų elektrą tiekia jų pasirinkti nepriklausomi tiekėjai. Bendras buitinių vartotojų skaičius siekia apie 1,6 mln.  Pernai nepriklausomą tiekėją pasirinko 87,2 tūkst. daugiausiai elektros suvartojančių namų ūkių iš privalėjusių tai padaryti 98 tūkst. vartotojų. Dar beveik 118 tūkst.

Pirmąjį žingsnį atveriant elektros rinkos konkurencijai, Lietuva žengė sėkmingai. Gruodžio 10-ąją pasibaigė pirmasis šios energetikos reformos etapas, kurio metu nepriklausomą elektros tiekėją rinkosi daugiau nei 5000 kWh per metus suvartojantys gyventojai. Rezultatai rodo didžiulį gyventojų įsitraukimą – sutartis su nepriklausomais tiekėjais jau sudarė net 86,9 proc. I pirmojo etapo vartotojų, arba beveik devyni iš dešimties namų ūkių.

Lietuvoje pamažu siekiant atsisakyti monopolinio elektros tiekimo, gyventojams reikia pasirinkti elektros tiekėją. Tačiau nepanašu, kad žmonės skuba rinktis – pirmajame etape nepriklausomą elektros tiekėją pasirinko tik trečdalis visų jame privalėjusių dalyvauti gyventojų. Specialistai įspėja, kad asmenims, nepasirinkusiems tiekėjo, už elektrą gali tekti mokėti daugiau. Pirmajame etape iki gruodžio 10 d. nepriklausomą elektros tiekėją privalu pasirinkti 98 tūkst.

Dėl elektros liberalizacijos proceso daugeliui žmonių vis dar kyla daugybė neaiškumų, o elektros tiekėjo vis dar nepasirinko apie 75 tūkst. vartotojų. TV3 laida „Penkių žvaigždučių būstas“ domėjosi, kokia žmonių grupė turėtų suklusti jau dabar ir kaip pasirinkti geriausią planą.  Nuo 2021 m. buitiniai vartotojai, suvartojantys daugiau nei 5000 kWh elektros per metus, turės pirkti elektros energiją iš pasirinkto nepriklausomo tiekėjo.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę padidėjo 1 proc. iki 38,26 euro už megavatvalandę (MWh), pranešė nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Bendrovės teigimu, tokia pati situacija buvo ir kaimyninėje Latvijoje, tuo metu Estijoje didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę kilo iki 37,84 euro už MWh. „NordPool“ biržoje elektros energijos kaina per savaitę nukrito 37,8 proc. iki 10,88 euro už MWh.

Lietuva atsisako elektros tiekimo monopolio, todėl iki 2023 m, visi gyventojai turės pasirinkti, iš ko pirkti elektrą. Dar šiais metais pirmieji tai padaryti turės daugiausiai elektros suvartojantys gyventojai. Iki šiol gyventojai Lietuvoje elektros energiją, kurios kainą nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), pirko iš visuomeninio tiekėjo.

Lietuvoje ir Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo po 32 proc., kiek mažiau elektra brango Estijoje, praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Rugpjūčio 3-9 dienomis biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 40,16 euro už megavatvalandę (MWh). Tokia pati kaina buvo ir Latvijoje. Estijoje elektra brango 27 proc. iki 36,3 euro už MWh. „Nord Pool“ biržoje kaina augo 35,5 proc. iki 2,25 euro už MWh.

Elektros energijos kaina praėjusią savaitę sumažėjo visose Baltijos šalyse, o didžiausias kainos kritimas fiksuotas Lietuvoje, pranešė nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. Pasak „Elektrum Lietuvos“ ekspertų, mažesnes elektros kainas lėmė išaugęs kritulių kiekis, papildęs Šiaurės šalių hidroelektrinių rezervuarus. Prie mažesnių kainų prisidėjo ir atpigę taršos leidimai bei išaugusios gamybos apimtys vėjo elektrinėse.

Elektra Lietuvoje išlieka brangiausia tarp Baltijos šalių, o jos kainą visose „Nord Pool“ biržos prekybos zonose augina anglies ir dujų kaina, vėsesni ir drėgnesni orai, praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. Praėjusią savaitę Estijoje elektra pabrango 10 proc. iki 46,49 euro už megavatvalandę (MWh), o Lietuvoje – 3 proc. iki 59,53 euro. Latvijoje jos kaina beveik nepakito ir siekė 57,77 euro. Elektros suvartojimas Baltijos šalyse per savaitę sumenko 1 proc.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje toliau mažėjo ir siekė kiek daugiau nei 53 eurus už megavatvalandę (MWh). Nepriklausomos elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ teigimu, tam įtakos turėjo ir šalyje per savaitę išaugusi elektros gamyba. Lietuvoje ir Latvijoje elektra per savaitę atpigo 3,3 proc. iki 53,22 euro už MWh, Estijoje – 0,2 proc.

Praeitą savaitę elektros energijos kaina pastebimai sumažėjo visose Baltijos šalyse. Elektra Lietuvoje atpigo daugiau nei Latvijoje, bet mažiau nei Estijoje. Išaugusi gamyba iš atsinaujinančių šaltinių Per savaitę elektra daugiausiai atpigo Estijoje – 21 proc. iki 43,37 EUR/MWh. Lietuvoje ir Latvijoje kaina sumenko atitinkamai 15 proc. ir 14 proc. iki 55,03 EUR/MWh. „Elektrum Lietuva“ ekspertų vertinimu, teigiamą kainų poslinkį nulėmė išaugusios elektros energijos gamybos apimtys.

Baltijos šalių elektros rinkose antrą savaitę iš eilės stebimos tokios pat tendencijos – Lietuvoje ir Latvijoje kaina išaugo, o Estijoje – sumenko. Tai lėmė iki 10 eurų išaugusį skirtumą tarp Estijos ir Lietuvos elektros kainų, teigia nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. Lietuvoje ir Latvijoje elektros kaina praėjusią savaitę ūgtelėjo atitinkamai 2 proc. iki 64,83 euro ir 1 proc. iki 64,19 euro už už megavatvalandę (MWh), tuo metu Estijoje kaina sumenko net 10 proc. iki 54,57 euro.

Remontuojant elektros jungtį su Švedija „NordBalt“, elektros kaina Lietuvoje auga jau trečią dieną iš eilės – dabar ji svyruoja ties 60 eurų už megavatvalandę (MWh) riba. Neatmestama, kad elektra pabrangs dar trečdaliu, sako ekspertas. Nepriklausomos elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ smulkaus ir vidutinio verslo klientų vadovas Karolis Bagdonas teigia, kad jungties remontas daro įtaką elektros kainai, bet kokią, pasakyti dar anksti. Be to, kainą lemia ir orai.

Liepą išaugusiai elektros kainai Lietuvoje kristi neleis ir ketvirtadienį prasidėjęs jungties su Švedija „NordBalt“ remontas, tačiau elektros prekybos bendrovės nesitiki, kad ir po remonto artimiausiu metu elektra pigs iki pernykščio lygio, rašo „Verslo žinios“. „Paskutinį šių metų ketvirtį ir pirmąjį ateinančių metų ketvirtį elektros kaina, matome, bus tikrai didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Ar ji bus žemesnė negu šiuo metu (apie 55 eurus už megavatvalandę) – nelabai tuo tikime.

Didelę elektros kainą Lietuvoje bei Latvijoje iš dalies ir toliau lemia šilti orai, dėl kurių mažėja vandens lygis hidroelektrinių rezervuaruose, praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. Elektros perdavimo sistemos operatorė„Litgrid“ teigia, kad elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę buvo viena didžiausių regione šiais metais. Aukštesnė savaitės kaina buvo tik vasario mėnesį Suomijoje – 63,3 euro.

Daugiau kaip du mėnesius truksiantis elektros jungties su Švedija „NordBalt“ remontas gali didinti elektros kainą Lietuvos rinkoje, todėl verslas tam turėtų ruoštis, teigia ekspertai ir energetikos politikos formuotojai. Jie, be to, pabrėžia, kad kainą lemia ir orų sąlygos, gamybos mastai regione.

Tarp didžiausias pajamas vienam darbuotojui generavusių įmonių – energetikai, didmenininkai, o taip pat tik kelis asmenis samdančios kompanijos. Skaičiuojama, kad viena įmonė galėjo pasigirti itin įspūdingomis pajamomis – 112,7 mln. eurų vienam darbuotojui. „Apyvarta, tenkanti vienam darbuotojui, parodo, kiek produktyvi yra įmonė ir kaip efektyviai ji panaudoja turimus išteklius.

Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas „Elektrum Lietuva“ skelbia apie naują veiklos kryptį. Nuo gegužės kompanija pirmoji tarp nepriklausomų tiekėjų suteikia galimybių visiems įsirengti saulės jėgaines be jokio rūpinimosi sudėtingu procesu.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui iki 18 metų ar iki 21-erių, jei jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bus skiriama 30 eurų išmoka per mėnesį. Sostinės savivaldybė tėvelius kviečia prašymus pateikti patogiai ir greitai – elektroniniu būdu, per socialinės paramos informacinę sistemą www.spis.lt.

Nors trečią rugpjūčio savaitę elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje nežymiai augo, ji beveik nesiskyrė nuo kainos, užfiksuotos Suomijoje. Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje buvo vos 12 ct/MWh brangesnė už elektrą Suomijoje. Praėjusią savaitę, palyginti su laikotarpiu, trukusiu nuo rugpjūčio 8 iki 14 d., vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje ūgtelėjo 3 proc. iki 32,38 EUR/MWh.

 Elektros biržos „Nord Pool Spot“ Lietuvos zonoje vidutinei elektros kainai šią savaitę šoktelėjus daugiau nei dukart, o kai kuriomis valandomis - ir 5 kartus, rinkos dalyviai teigia tokių šuolių neprognozavę. Tačiau jie teigia neįžvelgiantys aukštų kainų tendencijos ir tikisi, jog artimiausiu metu padėtis stabilizuosis. Lietuvos elektros zonoje, kur sausio 2 dieną elektros megavatas (MW) kainavo 31,75 euro, nuo pirmadienio iki ketvirtadienio kaina šokinėjo nuo 87,43 iki 56,44 euro.

Pastarąjį pusmetį elektros energijos paklausai Baltijos regione mažėjant, žemyn krito ir gamybos bei importo rodikliai. „Elektrum Lietuva“ duomenimis, vasarį bendras Baltijos šalių pagaminamos elektros kiekis sumažėjo 9 proc. ir pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius penkis mėnesius – 1534 GWh. Tuo tarpu suvartotas elektros energijos kiekis regione mažėjo 11 proc., o importas – 19 proc. Iš viso Baltijos šalys vasarį pagamino 74 proc. reikalingo elektros kiekio.

Lietuvos pramonei augant ir vis didėjant jos indėliui į Lietuvos BVP, gamybos įmonių suvartojamas elektros kiekis taip pat auga. Skaičiuojama, kad jos kasmet suvartoja apie 40 proc. visų ūkio subjektų elektros energijos. Tai sudaro apie 175 mln. eurų. Tačiau dar neperkančios elektros laisvojoje rinkoje gamybos įmonės per metus permoka mažiausiai 10 proc. išlaidų už elektros energiją.

Komentaro autorius Karolis Bagdonas, „Elektrum Lietuva“ smulkaus ir vidutinio verslo klientų vadovas  Praėjus beveik dvejiems metams nuo pilno elektros rinkos atsivėrimo, verslas vis dar mokosi pagrindinių pamokų. Nors 72 proc. įmonių elektrą laisvojoje rinkoje perka dėl galimybės sutaupyti, tačiau dalis vis dar neturi pakankamai informacijos apie rinkos naudą, o tai lemia neteisingų mitų susiformavimą. Visgi dveji metai yra tas laikas, kai jie turėtų būti visam išsklaidyti.

 Praėjusią savaitę augęs importas iš Rusijos ir Estijos 17 proc. padidino perdavimo galią tarp Estijos – Latvijos sienos. Tai leido kainai Lietuvoje ir Latvijoje šiek tiek kristi. Vidutinė kaina šiose šalyse sumažėjo 1 proc. iki 49,22 EUR/MWh, ji svyravo nuo 25,05 EUR/MWh iki 74,33 EUR/MWh. Estijoje kaina ir vėl augo Tuo tarpu vidutinė elektros kaina Estijoje vėl kilo. Praėjusią savaitę ji išaugo 4 proc. iki 37,36 EUR/MWh, ji svyravo tarp 24,57 EUR/MWh ir 74,33 EUR/MWh.

 Dėl žemų elektros energijos rinkos kainų rugsėjį Skandinavijoje trečią mėnesį iš eilės didėjo elektros energijos tiekimo apimtys iš Suomijos į Baltijos šalis – lyginant su rugpjūčiu jos išaugo 10,2 proc. Tokį pokytį lėmė išaugusi elektros paklausa dėl atšalusių orų ir sumažėjusi vietinės elektros gamyba. Tikimasi, kad iki gruodžio elektros energijos importas iš Skandinavijos padidės dar du kartus.

Per aštuonis šių metų mėnesius Baltijos šalyse pagaminta 12 217 GWh elektros energijos – 14,2 proc. mažiau nei tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu. Dėl to importas į Baltijos šalis išaugo net 42,3 proc. ir per aštuonis mėnesius pasiekė 3 379 GWh. Gamyba labiausiai – 20,6 proc. – mažėjo Latvijoje dėl nedidelio vandens pritekėjimo Dauguvoje, šiltos žiemos ir mažesnės elektros energijos kainos.

Liepos ir rugpjūčio mėn. praūžę karščiai Lietuvoje didino ne tik elektros kainas, bet ir elektros suvartojimą verslo įmonėse – visuose sektoriuose elektros sąnaudos liepą vidutiniškai išaugo 9,2 proc. arba 8,92 mln. kWh, lyginant su birželio mėn. Didžiausias skirtumas pastebimas pastatų valdymo įmonėse – ypač prekybos ir pramogų bei verslo centruose. Lyginant skirtingus verslo sektorius, didžiausias suvartojimo pokytis buvo pastatų valdymo sektoriuje – jame elektros liepą suvartota 19,61 proc.

Praėjusiais metais „Latvenergo“ grupės grynasis pelnas siekė 42,3 mln. eurų, o pardavimai į kaimynines rinkas – Lietuvą ir Estiją – išaugo trečdaliu. Kompanijos investicijos infrastruktūros atnaujinimui sudarė 225,5 mln. eurų, 70 proc. jų skirta tinklų rekonstrukcijoms. Bendrovės pajamos 2013 m. augo 3 proc. ir siekė 1,1 mlrd. eurų, o pelnas prieš mokesčius didėjo 2 proc. ir buvo 2,49 mlrd. eurų.

2014 m. sausio 31 d. nepriklausomi tiekėjai elektros energiją tiekė 46 080 objektams – tai sudaro 43 proc. visų verslo klientams priklausančių objektų. Šis skaičius yra 12 proc. mažesnis lyginant su 2013 m. lapkričio 31 d., kadangi pernai dalies nepriklausomų tiekėjų veiklos buvo sustabdytos arba nepriklausomas tiekėjas pats nusprendė nebevykdyti veiklos – LESTO jų klientams užtikrino garantinio tiekimo paslaugą.

Laisvoji elektros rinka nuo pilno atsivėrimo per metus patyrė nemažai pokyčių – elektros kainos pasiekė rekordines aukštumas, tiekėjų gretos retėjo, radosi naujų, verslui skirtų energetinių paslaugų. Ko buvo tikimasi iš rinkos jos atsivėrimo pradžioje ir kaip iš tikrųjų viskas klostėsi? Skaičiai nemeluoja Praėjus keliems mėnesiams nuo pilno rinkos atsivėrimo, beveik pusė įmonių dar nebuvo pasirinkusios nepriklausomo tiekėjo ir pirko elektrą iš garantinio tiekėjo LESTO.

Praėjus metams nuo pilno laisvosios elektros rinkos atsivėrimo juridiniams asmenims, dažnai vis dar kyla klausimų, kas ji tokia, kaip ji veikia ir kas jos dalyviai. Informacijos trūkumą patvirtina ir atliktų tyrimų rezultatai, rodantys, kad žinių apie rinką vis dar neužtenka 72 proc. verslininkų. Tad kaipgi iš tikrųjų veikia laisvoji elektros rinka ir kokia jos nauda – skaitykite straipsnyje.

Per 11 šių metų mėnesių Baltijos šalys patyrė ne tik elektros kainų augimą, bet ir jos gamybos bei sunaudojimo padidėjimą. Elektros kainos Baltijos šalyse, lyginant su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 12 proc., gamyba – 10 proc., o sunaudojimas – 2 proc. Kainų augimą lėmė pablogėjusi hidrologinė situacija Skandinavijoje, o gamybos augimą – išaugusi generacija skalūninių dujų ir šilumos elektrinėse. „Kainos per beveik metus pakilo 12 proc.

Įmonės, perkančios elektros energiją laisvojoje rinkoje, nuo šiol galės apsidrausti nuo elektros tiekimo pertrūkių ar įtampos svyravimų padarytų nuostolių.

Baltijos šalims įsijungus į Skandinavijos elektros energijos rinką „Nord Pool Spot“, daugelis regione tikėjosi elektros kainų mažėjimo ir suvienodėjimo. Visgi neišspręstos techninės problemos – jungčių pralaidumo apribojimai – per keletą mėnesių parodė, kad rezultato dar teks palūkėti. Pastaraisiais mėnesiais Estijos-Latvijos prekybos zonoje buvo išnaudota 88 proc. perdavimo pajėgumų, tačiau elektros kaina regione skyrėsi trečdaliu.

Pirmąjį šių metų pusmetį įmonių, perkančių elektrą laisvojoje rinkoje, skaičius išaugo 45,8 proc. „Elektrum Lietuva“ duomenimis, nuo metų pradžios naujai į rinką įsiliejusios įmonės per pusmetį bendrai sutaupė apie 1 mln. litų, o viena smulki įmonė vidutiniškai galėjo sutaupyti apie 1 tūkst. litų. Daugiausia sutarčių pasirašyta sausio ir vasario mėnesiais, atitinkamai 19 ir 17 proc., kuomet įmonės, nepasirinkusios nepriklausomo tiekėjo, sulaukė pirmųjų 12,5 proc.

Dėl palankios hidrologinės situacijos gegužės mėn. Baltijos šalių elektrinės pagamino 95 proc. suvartotos elektros energijos, o tai – 20 proc. daugiau nei praėjusių metų gegužę. Išaugusią generaciją lėmė trimis savaitėmis vėliau prasidėję potvyniai Latvijoje. Tuo tarpu iš viso nuo metų pradžios per 5 mėn. Baltijos šalių elektrinės pagamino 9795 GWh arba 88 proc. suvartotos elektros energijos – 14 proc. daugiau nei per tą patį 2012 m. laikotarpį.

Remiantis metine audito ir tvarumo ataskaita „Latvenergo“ Grupės apyvarta praėjusiais metais siekė 3,7 mlrd. litų ir buvo 10 proc. didesnė nei 2011 m. Grupės pelnas 2012 m. buvo 176 mln. litų, o parduotos elektros energijos kiekis mažmeninėje visoje Baltijos šalių rinkoje siekė 8,287 GWh ir tai sudarė 33 proc. rinkos. 13 proc. elektros buvo parduota Lietuvai ir 6 proc. Estijai per dukterines mažmeninės prekybos bendroves. „Elektrum Lietuva“ pardavė 1058 GWh ir šiuo metu užima 11 proc.