Kas yra ir kaip veikia laisvoji elektros rinka?
Laisvoji elektros rinka – liberalizacijos proceso rezultatas, skatinantis konkurencingą, laisvą ir neribojamą elektros pardavimo ir pirkimo procesą visiems elektros gamintojams, tiekėjams ir vartotojams, siekiant parduoti elektrą efektyviai ir pigiau.
Iki rinkos atsivėrimo visą elektros tiekimo sistemą, įskaitant elektros kainą arba tarifą, reguliuodavo valstybė. Dabar elektros energijos tarifai nebereguliuojami ir kaina priklauso nuo kainos biržoje. Tuo tarpu valstybės prižiūrimi liko tik perdavimo ir paskirstymo sistemų operatoriai, kad būtų užtikrintas tolygus elektros sistemos veikimas.
Laisvosios rinkos principas taip pat leidžia vartotojui pačiam nuspręsti, iš kur pirkti elektrą, t.y. įmonė turi galimybę pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, kuris atsakingas už aktyvios elektros energijos pardavimą. Tuo tarpu už patį elektros tiekimo procesą ir technines jo galimybes ir toliau atsakinga LESTO.
Toks funkcijų atskyrimas reiškia, kad už paslaugas mokama atskirai ir vartotojas gauna dvi sąskaitas – vieną iš tiekėjo už aktyvią elektros energiją, kitą – iš LESTO už elektros persiuntimą perdavimo ir skirstomaisiais tinklais, taip pat už sistemines (kokybiško elektros energijos tiekimo) paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP), kurių kainą nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK).
Kas šios rinkos dalyviai?
Liberalizavus Lietuvos elektros energetikos sektorių, jį sudaro gamintojai, elektros birža „Nord Pool Spot“, perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai, visuomeniniai ir nepriklausomi tiekėjai bei elektros energijos vartotojai – Lietuvoje – juridiniai asmenys.
Rinkos liberalizavimas šalyje vyko keliais etapais, kurių metu į rinką įsiliejo vis nauji dalyviai. Pirmasis elektros rinkos liberalizavimo etapas įgyvendintas 2010 m., kuomet nepriklausomus tiekėjus galėjo pasirinkti tik didžiosios įmonės, kurių leistinoji galia didesnė nei 400 kW. Nuo 2011 m. prievolę įgijo ir vidutinės įmonės, kurių galia viršija 100 kW, nuo 2012 m. – ir smulkiojo verslo įmonės, kurių leistinoji galia yra daugiau nei 30 kW, nuo 2013 m. sausio 1 d. – ir dar mažesnės įmonės. Taigi nuo šių metų pradžios visos be išimties įmonės – nuo didelės valstybinės įstaigos, kaip ligoninė, iki mažos, verslą tik pradedančios įmonės, kaip kepyklėlė ar skalbykla – privalo pirkti elektrą laisvojoje rinkoje.
Numatoma, kad nuo 2015 m. pirkti elektrą iš nepriklausomų tiekėjų privalės ir fiziniai asmenys. Tokia praktika nuo šių metų pradžios jau įsigalėjo Estijoje, o nuo 2014 m. balandžio pradės veikti ir Latvijoje.
Kuo naudinga laisvoji rinka?
Atsivėrusi elektros rinka ilgainiui turės teigiamos įtakos fiziniams ir juridiniams asmenims bei visam elektros energijos sektoriui, o taip pat pakels šalies konkurencingumą ir plėtrą.
Kitas svarbus dalykas, kurį garantuoja atvira elektros energijos rinka ir pasirinktas nepriklausomas elektros energijos tiekėjas – sąskaitos stabilumas. Pasirašius fiksuotos kainos sutartį, elektros kaina sutarties laikotarpiu klientui nesikeičia. Kitu atveju klientas gali pasirašyti sutartį, pagal kurią kainos bus pririštos prie „Nord Pool Spot“ biržos ir nuolat kis.
Beje, nepasirinkusios nepriklausomo tiekėjo, įmonės perka elektrą iš garantinio tiekėjo. Pagal įstatymą garantinio elektros energijos tiekimo kaina nustatoma elektros įsigijimo ir visuomeninio tiekimo paslaugos kainų sumai pritaikius papildomą 1,25 koeficientą. Tad, perkant elektrą iš garantinio tiekėjo, galutinė elektros kaina yra brangesnė. Be to, garantinio tiekėjo elektros tarifas nėra pastovus – tinklo operatorius jį gali koreguoti du kartus per metus, todėl elektros kaina gali kisti.
Komentarą parengė Ričardas Tvaronas, „Elektrum Lietuva“ Pardavimo vadovas
