Iš viso Baltijos šalys vasarį pagamino 74 proc. reikalingo elektros kiekio. Labiausiai šis skaičius sumažėjo Lietuvoje – 17 proc. Tuo tarpu Latvijoje jis kito 11 proc., o Estijoje – 6 proc. Elektros sąnaudų mažėjimas turėjo įtakos ir užsienio valstybių elektros paklausai, nes bendra Baltijos šalių importo apimtis vasarį sumažėjo 19 proc. ir pasiekė žemiausią lygį per paskutinius keturis mėnesius.
„Vasarį „Estlink-2“ jungtis užtikrino gana aukštą perdavimo pajėgumą tarp Suomijos ir Estijos – 987 MW, kuris visai nedaug atsiliko nuo sausį užfiksuoto 991 MW rodiklio. Visgi bendras elektros energijos sąnaudų nuosmukis Baltijos šalyse sumažino Skandinavijos elektros paklausą, todėl iš Suomijos importuojamos elektros kiekis vasarį sumažėjo 28 proc. Tai lėmė bendrą elektros energijos rodiklių kritimą, įskaitant ir elektros kainą“, – sako Gatis Junghans, „Elektrum Lietuva“ valdybos narys.
Daugiausia elektros energijos importavo Lietuva, kurioje importo rodiklis siekė 71 proc. Tuo tarpu Latvija importavo 36 proc. reikalingo elektros kiekio, o Estija pagamino 33 proc. daugiau elekros nei suvartojo. Paklausa labiausiai mažėjo Estijoje, kurioje rodiklis smuko 13 proc.
Pasak G. Junghans, tokiems pokyčiams įtakos turėjo ir vandens pritekėjimas Dauguvoje. Vasarį Dauguvos hidroelektrinių pagaminamos elektros energijos kiekis sumažėjo 9 proc. iki 169 GWh, nepaisant to, kad vasarį vandens lygis upėje buvo 51 proc. didesnis už daugiametį vidurkį ir siekė 405 m3/sek.
Visgi kol kas nėra pagrindo tikėtis staigaus vandens lygio padidėjimo artimaisiais mėnesiais. Meteorologų teigimu, potvynių sezonas priklauso nuo staigaus sniego tirpimo, tačiau gana sausa metų pradžia užtikrino tolygų tirpimą esant palyginti nedideliam sniego kiekiui, tad dideli potvyniai, dėl kurių galėtų kisti kiti elektros rodikliai, šiemet nenumatomi.
