elektros jungtis

Suomijai ir Estijai paskelbus apie tikėtiną mechaninį išorės poveikį jūros dugnu einančiam dujotiekiui, Lietuvoje susirūpinta nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsauga, o valstybės pareigūnų žinutės šiuo atžvilgiu labai skirtingos: vieni kalba apie sudėtingą situaciją ir ne vienerius metus truksiančias investicijas, kiti ramina, jog viskas jau padaryta prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą.

Šią savaitę įvykus gedimui ir kelias valandas neveikus Lietuvą ir Švediją jungiančiam elektros kabeliui Baltijos jūroje „NordBalt“ šeštadienį bus atliekami jo remonto ir techninės priežiūros darbai.  Jungtis bus atjungta nuo 9 val. ryto iki 16 val., o darbai apims kasmetinę planinę priežiūrą bei gedimo šalinimą. Pasak Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“, dėl valdymo sistemos gedimo kabelis antradienį neveikė nuo maždaug 13 iki 15 val.

Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorė PSE iš naujo skelbs būsimos elektros jungties Baltijos jūroje „Harmony Link“ keitiklių stočių Lietuvoje ir Lenkijoje statybų konkursą.  Apie tai Lenkijos bendrovė paskelbė praėjusius savaitei po, kai Lietuvos operatorė „Litgrid“ pranešė iš naujo skelbsianti „Harmony Link“ jūrinio kabelio rangovo konkursą. „Litgrid“ nusprendė atšaukti „Harmony Link“ projekto kabelio rangovo atrankos procedūrą.

Vengrijos, Rumunijos, Sakartvelo ir Azerbaidžano lyderiai planuoja šeštadienį susitikti Rumunijos sostinėje ir sudaryti susitarimą dėl povandeninės elektros jungties, kuri galėtų tapti nauju Europos Sąjungos (ES) energijos šaltiniu. Pagal susitarimą, Juodosios jūros dugnu būtų nutiestas kabelis, kuris sujungtų Azerbaidžaną su Vengrija per Sakartvelą ir Rumuniją, pareiškė vengrų ministro pirmininko Viktoro Orbano spaudos atstovas Bertalanas Havasi.

350 megavatų galios elektros jungtis tarp Estijos ir Suomijos „Estlink 1“ lapkričio 22-ąją išsijungė dėl techninio gedimo netoli Talino esančioje Harku keitiklio stotyje, trečiadienį pranešė Estijos perdavimo tinklų operatorė „Elering“. Anot įmonės, Harku keitiklių stotyje turima rezervinės įrangos, todėl nedelsiant buvo pradėtas sugedusios įrangos keitimas.

Į Lietuvos energetikos sistemą įjungiant trečią transformatorių, nuo trečiadienio kelias dienas vėl nebus prieinama jungtis su Lenkija „LitPol Link“.  Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbė, kad jungties pralaidumas prekybai nebus prieinamas nuo 8 val. iki šeštadienio 19 val. Pirmieji du „LitPol Link“ išplėtimui skirti transformatoriai buvo išbandyti kiek anksčiau.

Išbandžius antrąjį autotransformatorių, nuo penktadienio vakaro vėl veikia elektros jungtis su Lenkija „LitPol Link“, pranešė „Litgrid“. „Litgrid“ Sistemos valdymo centro vadovas Gintautas Monkevičius sako, jog lyginant su pirmojo įrenginio bandymu, šįkart reikėjo atlikti daugiau veiksmų, tačiau jie atlikti greičiau, nei planuota.

Dvi paras neveikusi elektros jungtis su Švedija „NordBalt“ vėl veikia. Švedijos operatorė „Svenska kraftnat“ biržos „NordPool“ sistemoje penktadienio naktį paskelbė, kad jungtis vėl prieinama.  Lietuvos „Litgrid“ pranešė, kad „Svenska kraftnat“ pašalino gedimą Nibru keitiklio stotyje ir jungties veikla atstatyta apie 1 val. nakties, o vėliau pradėta elektros prekyba.  „Jau 6 val.

 Savaitę neveikusi elektros jungtis tarp Švedijos ir Lietuvos „NordBalt“ vėl prieinama rinkai. Elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ atstovas Giedrius Karsokas pranešė, kad jungtis pradėjo veikti pirmadienį vakare apie 22.50 valandą. Jungtis neveikė nuo sausio 15 dienos.

Dėl nežinomos priežasties elektros jungtimi su Švedija „NordBalt“ penktadienį neteka elektra. Švedijos elektros perdavimo operatorė „Svenska Kraftnat“ per elektros biržą pranešė, kad elektra neteka dėl nežinomų priežasčių, taip pat neaišku, kiek laiko tai truks. „Lietuvos energijos gamybos“ atstovas valentas Neviera BNS informavo, kad sugedus jungčiai, apie 11.30 val. pradėjo veikti 400 megavatų galios Kruonio hidroakumuliacinės jėgainės rezervas.

Nuo vasario bandomuoju režimu veikianti Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“ buvo atsijungusi ir trumpiau ar ilgiau neveikė jau šešis kartus. Pateikiami atsakymai, kodėl jungtis genda bei kaip tai gali paveikti vartotojus. Kodėl jungtis taip dažnai atsijungia? Bandomasis jungties darbo režimas nuo normalaus režimo tuo ir skiriasi - galimi dažnesni atsijungimai. Remiantis kitų šalių praktika, bandomasis režimas yra vienintelis būdas „išgaudyti“ visus gamyklinius trūkumus.

  Pusantros savaitės neveikusi 700 megavatų galios Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „Nordbalt“ trečiadienį vėl tiekia elektrą į Lietuvą. Biržoje šia elektra bus pradėta prekiauti ketvirtadienį, pranešė „Litgrid“.   „Litgrid“ nurodo, kad jungtis neveikė, kovo 25-ąją sugedus povandeninio kabelio movai, o kovo 28-ąją sutvarkius gedimą, pradėti įtampos bandymai, kurie sėkmingai baigti antradienį vakare.

Dar mažiausiai dvi savaites neveiksiant elektros jungčiai su Švedija „NordBalt“, elektros gamybos bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ teigia esanti pasiruošusi užtikrinti elektros rezervą. Bendrovė pranešė, kad elektrą gali gaminti rezervinė Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė ir 9-asis blokas Elektrėnuose. „Kitomis aplinkybėmis dabartinę situaciją rinkoje Kruonio HAE galėtų išnaudoti geriau, tačiau gedimų, priešingai nei remontų, nesuplanuosi.

  Bandomuoju režimu nuo vasario veikianti elektros jungtis su Švedija „NordBalt“ dėl gedimo neveiks maždaug savaitę. Estijos perdavimo tinklų operatorės „Elering“ atstovas BNS teigė, kad nutiesus jungtis su Suomija, Estija taip pat susidūrė su techninėmis problemomis.   „Litgrid“ pranešė, kad gedimas praėjusį penktadienį įvyko Švedijoje, o jungties remontas gali užtrukti mažiausiai iki šio penktadienio.

  Vilnius, kovo 7 d. (BNS). Elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ veiktų bet kuriuo metu ir padėtų Lietuvai ekstremaliu atveju. Tai parodė pirmadienio naktį atliktas elektros sistemos atkūrimo bandymas, kurio metu 24 tūkstančiams vartotojų Klaipėdos rajone elektra buvo tiekiama iš vienintelio šaltinio – „NordBalt“ jungties, pranešė „Litgrid“.   „NordBalt“ yra itin efektyvus elektros tiekimo saugumo garantas, galintis per trumpą laiką padėti atkurti elektros tiekimą vart...

  Praėjusią savaitę bandomuoju režimu pradėjusi veikti elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ trečiadienį po pietų buvo atsijungusi daugiau nei keturias valandas. Tai lėmė gedimas Švedijos pusėje, pranešė Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“.   „12.30 val. atsijungė elektros jungties „NordBalt“ keitiklis Nybru pastotėje. Preliminari atsijungimo priežastis - dėl gedimo Švedijos elektros tinkle suveikė keitiklio automatinės apsaugos. Nuo 17 val.

Praėjusią savaitę bandomuoju režimu pradėjusi veikti elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ iki rekordinių žemumų numušė elektros kainas Lietuvoje. Praėjusią savaitę vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje buvo 27,7 euro už megavatvalandę (MWh) - 14 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę ir 33 proc.

Nuo šiandien elektros jungtis tarp Švedijos ir Lietuvos „NordBalt“ pradeda funkcionuoti visu pajėgumu, o per ją atitekėjusi elektra pirmą kartą bus pateikta prekybai biržoje. Pagal išankstinę sandorių informaciją matyti, kad per pirmą dieną iš pietinio Švedijos regiono į Lietuvą bus perduota apie 11 000 MWh elektros energijos. Tuo metu iš Lietuvos į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį bus perduota apie 7 000 MWh elektros energijos.

Baigta statyti ir bandomuoju režimu veikianti elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ pirmadienį išbandoma maksimalia 700 megavatų (MW) galia. Bendrovė per „Nord Pool“ elektros biržą sekmadienį pranešė, kad pirmadienį bandymų metu maksimalia galia elektra bus perduodama iš Lietuvos į Švediją, o vėliau - atvirkščiai. Elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ duomenimis, 686 MW galia iš Lietuvos į Švediją pasiekta pirmadienį 12 val.

Naujos elektros jungtys su Švedija ir Lenkija užtikrins elektros tiekimo saugumą bei konkurenciją rinkoje, sako už klimato politiką ir energetiką atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Miguelis Ariasas Canete. Tuo tarpu Lietuvos prezidentės teigimu, šis reikšmingas įvykis stiprina šalies stabilumą ir solidarumą bei naikina priklausomybę. „Tikroje energetikos sąjungoje negali būti energetinių salų ir elektra turi laisvai tekėti nepaisant sienų.

453 kilometrų ilgio, 700 megavatų galios elektros jungtis „NordBalt“ yra vienas reikšmingiausių elektros energetikos projektų Baltijos šalyse per visą sektoriaus istoriją. Nors jūrinis kabelis jungia Lietuvos ir Švedijos krantus, projekto naudą Lietuva ir Latvija pajus vienodai, teigė energetikos ministras Rokas Masiulis, Klaipėdoje susitikęs su Latvijos žurnalistais. „NordBalt“ bus pirmoji elektros infrastruktūra, sujungianti Baltijos šalis su Skandinavija.

Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Įpusėjo elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos statyba. Europinės reikšmės projektą planuojama baigti, kaip ir numatyta, iki kitų metų gruodžio, nors ir Lietuvos, ir Lenkijos teismai dar nagrinėja gyventojų skundus dėl per mažų kompensacijų už žemę. Didžiausia elektros tilto statybos aikštelė – Alytaus rajone Butkūnų kaime.

Energetikos ministras Jaroslovas Neverovičius dvi dienas domėsis, kaip įgyvendinamas Lietuvos ir Lenkijos elektros energijos jungties projektas „LitPol Link“. Ketvirtadienį ir penktadienį ministras lankysis Lietuvoje ir Lenkijoje, kur susitiks su projektą įgyvendinančios bendrovės „LitPol Link“ vadovais bei projekto rangovais, BNS pranešė energetikos ministro vyriausioji patarėja Daiva Rimašauskaitė. Varšuvos įmonių „IDS-Bud“ ir „Enprom“ konsorciumas Lenkijoje už 463,55 mln. zlotų (389,4 mln.

Darius Šlapelis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos–Lenkijos elektros jungties statyba iš popierių persikelia į realius darbus. Nemaža jų dalis bus atliekama jau pradėtoje rekonstruoti Alytaus transformatorių pastotėje. Netrukus žadama patvirtinti ir kas ties elektros perdavimo liniją nuo Alytaus iki Lenkijos sienos. Alytaus transformatorių pastotė bus taškas, iš kurio Lietuvos energetikos sistema startuos žemyninės Europos link.

Vilniuje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje, kurioje diskutuojama apie bendros Europos Sąjungos (ES) energijos vidaus rinkos sukūrimą, politologas Ramūnas Vilpišauskas pareiškė, kad įgyvendinti energetinius projektus Lietuvoje trukdo politikos cikliškumas, o visoje ES – kiekvienos šalies noras įpiršti kitiems savo modelį.

Baltijos jūros regiono dujų ir elektros rinkoms reikia realios konkurencijos tam, kad būtų išspręstos struktūrinės šio sektoriaus problemos, Helsinkyje pabrėžė ūkio ministras Rimantas Žylius, kurį į Suomijoje vykstantį Šiaurės ir Baltijos šalių Vyriausybių vadovų susitikimą delegavo ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Buvęs energetikos viceministras Romas Švedas pateikė „receptą“, kaip sustiprinti tiek Lietuvos, tiek ir visos Europos Sąjungos (ES) energetikos rinką. Pirmiausia, jis išskyrė energetikos rinkos liberalizavimą, nes, jo manymu, vartotojas privalo turėti teisę pasirinkti energijos išteklių tiekėjus. Svarbu užtikrinti ir ES vidaus rinkos funkcionalumą. „Visos ES šalys-narės turi būti sujungtos ir elektros, ir dujų jungtimis.

Antradienį Seimas patvirtino Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, kurioje nustatomi pagrindiniai Lietuvos energetikos sektoriaus tikslai bei jų įgyvendinimo kryptys iki 2020 m. ir įtvirtinamos energetikos sektoriaus plėtros gairės iki 2030 ir 2050 m. Už šios strategijos patvirtinimą balsavo 60 Seimo narių, prieš – 20, susilaikė 31 parlamentaras.

Seimui pristatyta Vyriausybės metinė ataskaita – paskutinė. Už metų bus kita Vyriausybė ir kitas premjeras. Mažai tikėtina, kad juo bus Andrius Kubilius. Priedangos operacija Labai originalus būtų tas, kuris nepeiktų Vyriausybės.

Netylant diskusijoms ir planams dėl naujos atominės elektrinės (AE) Visagine statybos ir iš pirmo žvilgsnio pajudėjusių energetikos projektų, neišvengiamai kyla klausimas: kiek reali Lietuvos energetinė nepriklausomybė ir kokios priemonės ar veiksmai garantuotų Lietuvos, kaip suverenios ir nepriklausomos valstybės, išlikimą? 2009 m. gruodžio 31 d. nustojo veikusi pagrindinė šalį elektra aprūpinusi Ignalinos atominė elektrinė.

Tai paaiškėjo užvakar Alytaus rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vykusioje „Alytaus transformatorių pastotė - Lenkijos Respublikos siena“ specialiojo plano susirinkime-konferencijoje.  Specialiajame plane numatytuose žemės sklypuose, o tokių liko per 500, visu planuojamos elektros oro linijos trasos pločiu tarp prisijungimo taškų nustatytas servitutas. Žemės sklypų savininkams už servitutą Vyriausybės numatyta tvarka bus išmokėtos kompensacijos nuo 1,5 tūkst. iki 100 tūkst. litų.

Lietuvos ir Švedijos elektros tilto „NordBalt“ tiesimo darbai turėtų būti baigti iki 2015-ųjų metų, antradienį po dvišalio susitikimo patikino šių valstybių premjerai. „Aš galiu trumpai atsakyti – taip, mes turėtume. Tai įgyvendinama pagal visą kalendorinį planą ir nematau kokių nors problemų“, – klausiamas, kaip vyksta projekto „NordBalt“ įgyvendinimo darbai ir ar tikrai iki 2015-ųjų bus pastatyta jungtis, atsakė premjeras Andrius Kubilius.

Lenkija planuoja 300 mln. eurų, numatytus elektros jungčiai su Lietuva, panaudoti apsaugos nuo potvynių infrastruktūrai. Šios lėšos yra skirtos iš ES biudžeto. Kaip ketvirtadienį pranešė dienraštis „Gazeta Wyborcza", regioninės plėtros ministrė Elżbieta Bienkovska ketina tokį pasiūlymą pateikti gegužės 30–31 dienomis į Lenkiją atvykstančiam ES regioninės politikos komisarui Johanesui Hahnui.