Antradienį Seimas patvirtino Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, kurioje nustatomi pagrindiniai Lietuvos energetikos sektoriaus tikslai bei jų įgyvendinimo kryptys iki 2020 m. ir įtvirtinamos energetikos sektoriaus plėtros gairės iki 2030 ir 2050 m.
Už šios strategijos patvirtinimą balsavo 60 Seimo narių, prieš – 20, susilaikė 31 parlamentaras.
Svarbiausias strategijoje numatomų energetikos politikos krypčių ir veiksmų tikslas – Lietuvos energetinės nepriklausomybės iki 2020 m. užtikrinimas, sustiprinsiantis Lietuvos energetinį saugumą ir konkurencingumą. Strategijoje teigiama, kad energetinė nepriklausomybė užtikrins galimybę laisvai pasirinkti energijos išteklių rūšį ir jų tiekimo šaltinius, labiausiai atitinkančius valstybės energetinio saugumo poreikius ir Lietuvos vartotojų interesus įsigyti energijos išteklius palankiausia kaina
„Lietuva, kaip ir dauguma kitų Europos valstybių, susiduria su esminiais iššūkiais trijose srityse: energijos tiekimo saugumo, energetikos sektoriaus konkurencingumo bei darnios energetikos sektoriaus plėtros. Tokią Lietuvos padėtį nulėmė tiek istorinės ir politinės aplinkybės, tiek turimi riboti vidiniai energijos ištekliai“, – tvirtinama strategijoje.
Kaip pažymima dokumente, siekiant, kad Lietuva būtų visavertė Europos Sąjungos (ES) narė, šalies energetika turi būti visiškai integruota į Europos energetines sistemas, o pati šalis – turėti pakankamai vietinių pajėgumų patenkinti savo energijos poreikius ir būti pajėgi dalyvauti ir konkuruoti bendrose ES energijos rinkose, efektyviai bendradarbiauti su kitomis valstybėmis energetikos srityje.
Pagal strategiją elektros energetikos sektoriuje didžiausias dėmesys bus skiriamas įgyvendinti tuos strateginius projektus ir sprendimus, kurie turės esminį poveikį Lietuvos energetinei nepriklausomybei pasiekti.
Tarp jų – elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos eksploatacijos pradžia 2015 m. ir išplėtimas 2020 m., Lietuvos ir Švedijos elektros jungties užbaigimas 2015 m., regioninės Baltijos valstybių elektros rinkos sukūrimas ir integravimas į Šiaurės šalių ir žemyninės Europos elektros rinkas, Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros energetikos sistemų susijungimas su ENTSO-E žemyninės Europos tinklais darbui sinchroniniu režimu.
Tarp labai svarbių projektų ir sprendimų įvardyta ir regioninės atominės elektrinės Visagine statyba, elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių apimties didinimas, Trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimas.
Šilumos sektoriaus pagrindinis uždavinys yra padidinti šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumą, tuo pačiu metu keičiant šilumos gamybai naudojamas gamtines dujas biomase. Kaip tvirtinama strategijoje, valstybė rems iniciatyvas, didinančias energijos vartojimo efektyvumą, skatinančias atliekų naudojimą energijai gaminti ir didinančias biomasės naudojimą šilumos gamybai.
Gamtinių dujų sektoriuje ilguoju laikotarpiu bus siekiama sumažinti gamtinių dujų suvartojimą keičiant jas atsinaujinančiais energijos ištekliais, trumpuoju laikotarpiu – užsitikrinti dujų tiekimo alternatyvas, naftos sektoriuje – laipsniškai keisti naftos produktus atsinaujinančiais energijos ištekliais ir didinti konkurenciją Lietuvos rinkoje.
Lietuva ir toliau didins atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimą elektrai ir šilumai gaminti bei AEI dalį transporto sektoriuje. Pagal strategiją iki 2020 metų ne mažiau kaip 23 proc. galutinio energijos suvartojimo sudarys atsinaujinantys energijos ištekliai.
Strategijoje taip pat įtvirtintos nuostatos dėl skalūninių dujų ir šilumos ūkio sektoriaus pertvarkos. Siekdama užtikrinti šilumos vartotojų interesų apsaugą, valstybė pertvarkys centralizuoto šilumos tiekimo sektorių, remdamasi konkurencijos, efektyvumo ir skaidrumo strateginėmis kryptimis, esminiais ES Trečiojo energetikos paketo principais.
Be to, Lietuva skatins skalūnų dujų žvalgybą šalyje ir ekonomiškai pagrįstą, su aplinkosaugos principais suderintą skalūnų dujų gavybą ir importą.
Strategijoje numatytų iniciatyvų, reikalingų energetinei nepriklausomybei pasiekti, įgyvendinimas valstybės sektoriui kainuotų 11–13 mlrd. litų, įskaitant valstybės įmonių lėšas, ES struktūrinius fondus ir kitą tarptautinę paramą. Papildomi 11–14 mlrd. litų būtų skiriami privačių investuotojų.
Tikimasi, kad šios investicijos kasmet leis sutaupyti po 3–4 mlrd. litų, išleidžiamų energijos išteklių importui. Be to, strategijoje teigiama, kad, įgyvendinus joje numatytas iniciatyvas, bus užtikrinamas patikimas energijos tiekimas bei stabilesnės ir rinkos konkurencija grindžiamos kainos.